Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KOVOTOJA Iš PRIGIMTIES - Už IšGRYNINTą žURNALISTIKą

Gaila MATULYTÄ–

2005−05−07

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

“Zina Paškevičienė ir Andrius Jurgaitis “Panoramai” iš Panevėžio (Rokiškio, Biržų ar kt. rajono)” – kone kas vakarą išgirstame per dienos naujienas Lietuvos televizijos kanalu. Noriūnuose gimusi ir Subačiuje augusi Zina nuo pernai gruodžio dirba Lietuvos radijo ir televizijos “Panoramos” korespondente Panevėžio zonai. Net neįtartum, kad jaunatviškos ir energingos moters gyvenimas jau suskaičiavo pusę amžiaus. Ir į jos kreipinį, “vaikeli,” sureaguotum ne dėl amžiaus skirtumo, o tik dėl palyginti didelės žurnalistinio darbo patirties.
Išreiškė maištą
“Žurnalistika kliedėti pradėjau dar šeštoje klasėje, - prisimena pašnekovė, - rašinėdavau žinutes į spaudą iš moksleivių gyvenimo”. Tačiau nepakako pasakoti vien apie kultūros renginius. “Buvau fatališka kovotoja, - su šypsena apie save kalba Zina, - nepakenčiau neteisybės, maištavau dėl to, kad mokiniai privalėjo dėvėti uniformas net šokių vakaruose ir dėl daugelio kitų dalykų”. Vienas kritinis Zinos (tuomet Gavrilenkaitės) straipsnis apie auklėtoją pasirodė “Komjaunimo tiesoje”, vėliau už tai teko atsiskaityti “ant kilimėlio” pas direktorių.
Mokydamasi vidurinėje, ji (kartu su drauge Zita Kukuraitiene) gavo jaunųjų žurnalistų mokyklos Vilniuje pažymėjimą. Žodžio kišenėje Zinai nereikėjo ieškoti. “Kas belieka, kai nesiseka matematika?” – šmaikštavo pašnekovė apie savo literatūrinius gebėjimus.
Redakcijos kvapas
Per stojamuosius Vilniaus universitete Ziną išgąsdino didelis konkursas į žurnalistiką, tad dokumentus padavė į lietuvių filologijos studijas. Neįstojo. “Nebuvo lengva man, teisybės ieškotojai, grįžti į kaimą pas tėvus,” - sako Zina ir tuomet nenuleidusi rankų – netrukus ji gavo pakvietimą dirbti korektore rajoniniame laikraštyje “Komunizmo keliu”, kuriam tuolaik vadovavo Antanas Orintas.
Žurnalistė su nostalgija prisimena ten praleistus metus, nuostabų kolektyvą (Eugeniją ir Rimantą Urbonus, Reginą Totorytę, Algį Petrulį, fotografą Praną Skardžių). Jauną mergaičiukę visi labai mylėjo. “Nors ir nerašiau tekstų, man pakako redakcijos kvapo, - kalbėjo Zina, - pamenu, atsisėsdavau koridoriuje ant grindų ir gera būdavo stebėti, kaip tarsi bitės avilyje triūsia korespondentai, spragsi spausdinimo mašinėlės”.Paskui jai tekdavo nunešti pataisytus straipsnius į spaustuvę, įsikūrusią dabartinio Žemės ūkio banko vietoje. Apie šiuolaikines technologijas tada dar niekas nesvajojo.
Panevėžyje
Bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas pašnekovė tikina pasirinkusi dėl to, kad bet kokia kaina norėjo būti studentė. Vis dėlto su pavydu žiūrėdavo į Žurnalistikos fakulteto auditorijas. Nors vėliau pasitaikė galimybė pereiti į žurnalistikos studijas, kaip dabar vertina Z. Paškevičienė, tuomet pritrūko valios, o ir likimas suvedė su vyru.
Gavusi diplomą, Zina buvo paskirta dirbti Panevėžio 14-oje (dabar - "Žemynos") vidurinėje mokykloje bibliotekininke. Tačiau rami aplinka buvo ne jai. Ant bibliotekos durų nuolat kabėdavo raštelis “Grįšiu vėliau”, o pačiai norėjosi bendrauti su žmonėmis, gyventi aktyvų gyvenimą.
Nuo 1981 iki 1998 m. Z. Paškevičienė dirbo “Panevėžio tiesos ” (vėliau - "Panevėžio balsas") redakcijoje. Iš pradžių redaktorius žurnalistinio išsilavinimo neturinčiai darbuotojai nepatikėdavo sudėtingų užduočių. Per šiuos ilgus metus būta visko: rašyti ji pradėjo nuo laiškų skyriaus, vėliau tapo specialiąja korespondente, o Atgimimo metais pajuto laisvo žodžio galią.
Piktino valdininkų neteisybė
“Ir dabar nejaučiu baimės laisvai pasakyti, ką galvoju, - teigė žurnalistė, - jei į mano akiratį patenka kokia negerovė ar "kompromatas", įsitikinu, ar tai tiesa, ir negaliu nutylėti. Tuomet jaučiu, kad mano diena praėjo ne veltui”. Save ji vadina naivia (kas gi šiais laikais betiki teisingumu?), o aplinkiniai laiko reto sąžiningumo žmogumi: juk ne vis vien kokią informaciją paskleisi, kaip tai atsilieps paprasto žmogaus gyvenimui.
Tik šis Z. Paškevičienės supratingumas neliečia valdininkų. Dažnai į dienos šviesą iškildavo jų nedorybės, ne vienas verslininkas ant žurnalistės ir dabar griežia dantį. Su nuostaba pašnekovė pasakoja nutikimą Uliūnuose (Panevėžio r.), kuomet kilo konfliktas su parapijos klebonu. Pasklido žinia, kad dvasininkas reikalauja užpildyti aukų lapelius, o po to viešai per pamokslą kritikuoja mažai aukojančius parapijiečius. Zinos parengtam reportažui pritrūko tik herojaus nuotraukos, tai per Mišias į jį ir nutaikė objektyvą. Supykęs klebonas puolė iš sakyklos ir išplėšė iš rankų fotoaparatą, kurį susigrąžinti padėjo tik policija.
Daug panašių situacijų teko patirti (nemėgo kritikos miestų merai, dabartinis Seimo narys Viktoras Muntianas, buvęs Pasvalio prokuroras). Zina negali atsistebėti, kokie nesivaldantys kartais būna visuomenės veikėjai. Strėles į ją laidė ir kolegos žurnalistai, paviešino vakarėlio nuotraukas ir pan.
“Matyt, teisus buvo Skirmantas Pabedinskas (tuomet dirbęs Lietuvos televizijos reporteriu), tvirtinęs, kad žurnalistas negali turėti draugų”, - svarstė pašnekovė.
AtsakomybÄ— vienai
Vėliau Virgilijus Mundrys Ziną pakvietė dirbti besikuriančiame dienraštyje “Lietuvos žinios” Panevėžio zonos korespondente. Prasidėjo naujas kūrybinis etapas: dirbant nebe komandoje, teko prisiimti visą atsakomybę. Reikėjo atsijoti neesminę informaciją, puikiai išmanyti visas sritis, nepraleisti pro ausis svarbių žinių ir nepavėluoti. Kaip tik tuomet buvo “tulpinių” gaujos era, teko pasinerti į didžiuosius kriminalus.
“Šis septynerių metų etapas man davė labai daug, - apie profesinę brandą kalbėjo Z. Paškevičienė, - susiradau daug draugų, į rankas paėmiau fotoaparatą”. Zina prisimena, kaip dvi jos darytos nuotraukos (viena iš Rokiškio r., kur ūkininko laukuose atsirado paslaptingi apskritimai, ir antra – tame pat rajone žmogus pakinkė arklį į perdirbtą zaparožietį ir šia ekonomiška transporto priemone važinėjo) buvo atrinktos tarp geriausių spaudos žurnalistų fotografijų.
Apie įvykį – dešimt sakinių
Įsidarbinus televizijoje (Zina pakeitė į Seimą išrinktą S. Pabedinską), naujienų rinkimas tapo dar sunkesnis ir atsakingesnis. Vaizdo kamera sukausto pašnekovus, sunkiau užfiksuoti kompromituojančias situacijas. Įgarsinant tekstą iš pradžių virpėdavo balsas.
Populiarioje “Panoramos” laidoje vieną faktą tenka pakomentuoti dešimčia sakinių. Neturi būti nė vieno nereikalingo žodžio. Štai tokia šiandieninio Z. Paškevičienės darbo specifika. “Iš pradžių maniau, kad “stogas nuvažiuos”, - kalbėjo moteris, - antra vertus, svarsčiau, kam man, pusamžei moteriškei, reikalingas šitoks įtemptas gyvenimo ritmas. Tačiau negaliu nurimti”.
Kaip vieną iš mieliausių poilsio užsiėmimų Zina įvardija darbus tėvų sodybos darže Subačiuje: purena lysves, sodina gėles, daržoves. Retomis laisvalaikio minutėmis ji mėgsta paklaidžioti Vilniaus senamiesčio gatvėmis.
“Žurnalistika nėra profesija, - sako ji ir vėl tiesiai į akis šypsosi. – Tai man kartojo ir anuomet žurnalistais dirbę pažįstami. Reikia turėti kitą specialybę ir tik tada gali sau leisti rašyti straipsnius. Šis užsiėmimas tampa gyvenimo būdu, esi pastebimas, ne visada mėgstamas. Reportažai, nors jau išėję į eterį, ilgam nepalieka: vis galvoji, kad galėjai padaryti geriau”.
Tačiau Z. Paškevičienė priduria, kad niekada nesijautė žvaigždė. Devyniolikoje trumpų “Panoramos” reportažų, kuriuos reikia paruošti per mėnesį, ji stengiasi kuo daugiau atspindėti paprasto žmogaus gyvenimą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 544

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]