MiÅ¡kas yra turtas. Tai žinojo mÅ«sų tÄ—vai ir seneliai dar Smetonos laikais, taip manyta ir sovietmeÄiu, toks manymas nepakito ir per šį atkurtosios NepriklausomybÄ—s dvideÅ¡imtmetį. O kur sprendžiami turto reikalai, ten vienybÄ—s ir sutarimo tikÄ—tis neverta.
Pastarosiomis savaitÄ—mis miÅ¡kų problemos vÄ—l visų lÅ«pose. Seimas svarsto MiÅ¡kų įstatymo pataisas, miÅ¡kų savininkai Vilniuje piketuoja ir mitinguoja, Å¡alies PrezidentÄ— politikų priimtas pataisas vetuoja, Seimas iÅ¡ naujo svarsto, vÄ—l ginÄijasi, sprendimai buksuoja... MiÅ¡kų savininkai nori valdyti savo turtÄ…, bÅ«ti tikrais Å¡eimininkais savo valdoje. Nori statytis sodybas, kurtis savo miÅ¡ko ar medienos verslÄ…. MiÅ¡kininkai prabyla apie racionalų miÅ¡kų tvarkymÄ…, apie atkÅ«rimÄ… ir tausojimÄ…. Gamtos mylÄ—tojai kalba apie bÅ«tinybÄ™ iÅ¡saugoti gamtos turtus visai visuomenei, neleisti ten įsisukti greitam ir beatodairiÅ¡kam verslo ratui. Valdininkai nori savo rankose turÄ—ti miÅ¡kų Å«kio reguliavimo svertus. Juos masina draudimų ir iÅ¡imÄių sistema, kai galima praÅ¡ytojui leisti ar neleisti, ir visada bÅ«si teisus, nes bus kalta tik netobula teisÄ—s aktų sistema. Taigi visi turi savų interesų ir savų lÅ«kesÄių.
Vienų pasiklausius, rodos, kalba racionaliai, bet jų oponentų mintys irgi nekvailos. Galbūt visuomenei, taip pat ir sprendimus priimantiems politikams trūksta išmanymo, žinių, miško pažinimo? Galbūt aštrių diskusijų centre turi būti ne valstybė, ne miško savininkas, o ...miškas. Kas jam yra geriausia - tai svarbu. Apie visa tai pasikalbėjome su miškų žinovais.
Dabar svarstomos MiÅ¡kų įstatymo pataisos mÅ«sų sritį, miÅ¡kų urÄ—dijas, menkai tepalies. Ir dÄ—l jų karÅ¡tų ginÄų nekyla. Planuojama sudaryti valstybinių miÅ¡kų valdymo tarybÄ…. Bet kÄ… tik Å¡viežiai yra sudarytos valdybos. Jų veikla iÅ¡ esmÄ—s dubliuosis. Taigi dar nežinia, kaip bus nutarta. Projekte kalbama apie bÅ«tinybÄ™ konsoliduoti Å¡alies urÄ—dijų lÄ—Å¡as bendriems darbams: miÅ¡kų apsaugai nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miÅ¡kų kenkÄ—jų, ligų, neteisÄ—tų kirtimų, veiksmų, daranÄių žalÄ… miÅ¡kams, jų gyvÅ«nijai ir augmenijai, taip pat integruotoms informacinÄ—ms sistemoms įsigyti. Tai racionalÅ«s sprendimai, bet ir be jų mes dirbam kolegiÅ¡kai, padedam vieni kitiems. Prisimenate, pernai DzÅ«kijÄ…, jos miÅ¡kus nusiaubÄ— Å¡kvalas, visi gelbÄ—jom, padÄ—jom sutvarkyti tenykÅ¡Äiams miÅ¡kininkams vÄ—jovartas.
Kaip argumentas privaÄios miÅ¡ko nuosavybÄ—s virÅ¡enybei įrodyti dažnai sakoma, kad miÅ¡kų urÄ—dijos dirba neskaidriai, neefektyviai, kerta ir iÅ¡veža medienÄ… be atodairos, baigia iÅ¡naikinti ir iÅ¡parduoti Lietuvos miÅ¡kus. SavivalÄ— vyksta?..
Å ituo esam kaltinami turbÅ«t nuo NepriklausomybÄ—s pradžios. Kažin ar menkinant oponentÄ…, galima įrodyti savo pranaÅ¡umus? MÅ«sų veikla yra Å«kinÄ—-gamybinÄ—. Siekiam pelno, dirbam pelningai. VyriausybÄ— to iÅ¡ mÅ«sų ir tikisi. Dabar, ekonomikos krizei iÅ¡tikus, privalom valstybei atiduoti 15 proc. savo pajamų. Pernai mÅ«sų urÄ—dija valstybei sumokÄ—jo 394 tÅ«kst. litų, o jau Å¡iemet turÄ—sim atiduoti 834 tÅ«kst. litų. ValstybÄ— rÅ«pinasi, kad iÅ¡ savo darbo per daug nepraturtÄ—tume... O apie kaltinimus savivale noriu pasakyti, kad visa mÅ«sų veikla yra griežtai reglamentuota. Ir draudimų yra daugybÄ—, ir įpareigojimų. Kertam miÅ¡kÄ…, kuris yra pasodintas prieÅ¡ 60 ar 70 metų. Privalom miÅ¡kÄ… atkurti, atsodinti, saugoti, prižiÅ«rÄ—ti miÅ¡ko kelius. Kirtimai ribojami, kur yra retų, valstybÄ—s saugomų gyvÅ«nų, retinimai draudžiami, kai paukÅ¡Äių vados vedamos. Tai natÅ«ralu, bÅ«tina atsižvelgti į gamtos ciklus, nepakenkti. O į kaltinimus, esÄ…, valstybinÄ—s urÄ—dijos be atodairos naikina nacionalinį Lietuvos turtÄ…, miÅ¡kus, galiu atsakyti statistika: iÅ¡ vieno hektaro miÅ¡ko vidutiniÅ¡kai iÅ¡kertam 3 kub. metrus, o priauga 6 kub. metrai. Pastaraisiais metais miÅ¡kų plotai Lietuvoje didÄ—ja, urÄ—dijos jų tikrai nenugyveno...
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.