Kupiškėnų mintys

2025 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

APLINKUI MIšKUS - šOKIAI SU KARDAIS

Ada DVARIONAITÄ–

2011−06−21

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Miškas yra turtas. Tai žinojo mūsų tėvai ir seneliai dar Smetonos laikais, taip manyta ir sovietmečiu, toks manymas nepakito ir per šį atkurtosios Nepriklausomybės dvidešimtmetį. O kur sprendžiami turto reikalai, ten vienybės ir sutarimo tikėtis neverta.

Pastarosiomis savaitėmis miškų problemos vėl visų lūpose. Seimas svarsto Miškų įstatymo pataisas, miškų savininkai Vilniuje piketuoja ir mitinguoja, šalies Prezidentė politikų priimtas pataisas vetuoja, Seimas iš naujo svarsto, vėl ginčijasi, sprendimai buksuoja... Miškų savininkai nori valdyti savo turtą, būti tikrais šeimininkais savo valdoje. Nori statytis sodybas, kurtis savo miško ar medienos verslą. Miškininkai prabyla apie racionalų miškų tvarkymą, apie atkūrimą ir tausojimą. Gamtos mylėtojai kalba apie būtinybę išsaugoti gamtos turtus visai visuomenei, neleisti ten įsisukti greitam ir beatodairiškam verslo ratui. Valdininkai nori savo rankose turėti miškų ūkio reguliavimo svertus. Juos masina draudimų ir išimčių sistema, kai galima prašytojui leisti ar neleisti, ir visada būsi teisus, nes bus kalta tik netobula teisės aktų sistema. Taigi visi turi savų interesų ir savų lūkesčių.
Vienų pasiklausius, rodos, kalba racionaliai, bet jų oponentų mintys irgi nekvailos. Galbūt visuomenei, taip pat ir sprendimus priimantiems politikams trūksta išmanymo, žinių, miško pažinimo? Galbūt aštrių diskusijų centre turi būti ne valstybė, ne miško savininkas, o ...miškas. Kas jam yra geriausia - tai svarbu. Apie visa tai pasikalbėjome su miškų žinovais.

Dainius Stonkus,
Kupiškio miškų urėdijos urėdas:


Dabar svarstomos Miškų įstatymo pataisos mūsų sritį, miškų urėdijas, menkai tepalies. Ir dėl jų karštų ginčų nekyla. Planuojama sudaryti valstybinių miškų valdymo tarybą. Bet ką tik šviežiai yra sudarytos valdybos. Jų veikla iš esmės dubliuosis. Taigi dar nežinia, kaip bus nutarta. Projekte kalbama apie būtinybę konsoliduoti šalies urėdijų lėšas bendriems darbams: miškų apsaugai nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miškų kenkėjų, ligų, neteisėtų kirtimų, veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augmenijai, taip pat integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Tai racionalūs sprendimai, bet ir be jų mes dirbam kolegiškai, padedam vieni kitiems. Prisimenate, pernai Dzūkiją, jos miškus nusiaubė škvalas, visi gelbėjom, padėjom sutvarkyti tenykščiams miškininkams vėjovartas.

Kaip argumentas privačios miško nuosavybės viršenybei įrodyti dažnai sakoma, kad miškų urėdijos dirba neskaidriai, neefektyviai, kerta ir išveža medieną be atodairos, baigia išnaikinti ir išparduoti Lietuvos miškus. Savivalė vyksta?..

Šituo esam kaltinami turbūt nuo Nepriklausomybės pradžios. Kažin ar menkinant oponentą, galima įrodyti savo pranašumus? Mūsų veikla yra ūkinė-gamybinė. Siekiam pelno, dirbam pelningai. Vyriausybė to iš mūsų ir tikisi. Dabar, ekonomikos krizei ištikus, privalom valstybei atiduoti 15 proc. savo pajamų. Pernai mūsų urėdija valstybei sumokėjo 394 tūkst. litų, o jau šiemet turėsim atiduoti 834 tūkst. litų. Valstybė rūpinasi, kad iš savo darbo per daug nepraturtėtume... O apie kaltinimus savivale noriu pasakyti, kad visa mūsų veikla yra griežtai reglamentuota. Ir draudimų yra daugybė, ir įpareigojimų. Kertam mišką, kuris yra pasodintas prieš 60 ar 70 metų. Privalom mišką atkurti, atsodinti, saugoti, prižiūrėti miško kelius. Kirtimai ribojami, kur yra retų, valstybės saugomų gyvūnų, retinimai draudžiami, kai paukščių vados vedamos. Tai natūralu, būtina atsižvelgti į gamtos ciklus, nepakenkti. O į kaltinimus, esą, valstybinės urėdijos be atodairos naikina nacionalinį Lietuvos turtą, miškus, galiu atsakyti statistika: iš vieno hektaro miško vidutiniškai iškertam 3 kub. metrus, o priauga 6 kub. metrai. Pastaraisiais metais miškų plotai Lietuvoje didėja, urėdijos jų tikrai nenugyveno...

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 206 619

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]