Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PENKERI KUNIGO STANISLOVO KRUMPLIAUSKO DARBO METAI KUPIÅ¡KYJE

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras

2005−04−30

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šįmet balandžio 24 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas Stanislovas Krumpliauskas mini 60-ąsias gimimo metines. Iš 31-erių kunigystės darbo metų šeštoji dalį jis praleido Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios parapijoje Kupiškyje.
1974 m. balandžio 9 d. S. Krumpliauskas įšventintas į kunigus vikaravo Biržuose (1974–1977) ir Kupiškyje (1977–1982), klebonavo Papilyje, kartu aptarnaudamas Kvetkų parapiją (1982–1995), o nuo 1995 m. balandžio 9 d. – Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas.
Metai Kupiškyje, kaip teigia klebonas, buvo itin prasmingi jo dvasinei brandai, nes šalia jo buvo tvirta atrama - dekanas klebonas Klemensas Gutauskas. Kun. S. Krumpliauskas 1977 m. gegužės 27 d. buvo paskirtas Kupiškio vikaru talkinti dekanui K. Gutauskui (1915–2002). Jaunas kunigas, auklėtas jėzuitų dvasioje (besimokydamas vidurinėje mokykloje važiuodavo į rekolekcijas Ceikiniuose pas kun. Karolį Garucką SJ), turėjęs puikią pastoracinio darbo mokyklą (klierikaudamas atostogas praleisdavo pas kun. Petrą Baltušką), darbo vikaru Kupiškyje pas kun. K. Gutauską laikus laiko gražiausiais savo gyvenime. Džiaugiasi, kad dekanas jį, jauną dvasininką, skatino pastoraciniam darbui su jaunimu, išklausydavo ir įsigilindavo į pateiktus planus, juos koreguodavo, patardavo ir pritardavo naujovėms. Išleisdavo vikarą Stanislovą vesti rekolekcijų į kitas parapijas, sielovadiniam darbui - į Sankt Peterburgą (tuomet vadintą Leningradu). Tėviškai išlydėjo ir klebono pareigoms, visų žmonių akivaizdoje palaiminęs jį kaip savo sūnų. Mat 1982 m. liepos 17 d. Panevėžio vyskupijos kurijos raštu Nr. 168 kun. S. Krumpliauskas buvo atleistas iš Kupiškio vikaro pareigų ir paskirtas Papilio bei Kvetkų (Biržų r. dekanatas) klebonu.
Tiek paskyrimą į Kupiškį, tiek ir naująjį dokumentą pasirašė Panevėžio vyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas dr. Romualdas Krikščiūnas.
Penkeri kun. S. Krumpliausko vikaravimo metai sutapo su svarbiais įvykiais Katalikų Bažnyčios gyvenime. 1978 m. mirė net du popiežiai: rugpjūčio 6 d. popiežius Paulius VI (1897–1978), rugsėjo 28 d. – Jonas Paulius I (1912–1978). 1978 m. spalio 16 d. naujuoju popiežiumi buvo išrinktas lenkų kardinolas Karolis Vojtyla (1920–2005), pasirinkęs Jono Pauliaus II vardą. Pradėjęs kalbėti sovietų pavergtų tautų tylinčios Bažnyčios vardu, drąsino ir tų kraštų dvasininkiją bei tikinčiuosius. 1981 m. gegužės 13 d. pasikėsinimas į popiežių – tai Bažnyčios priešų pastangos susidoroti su tvirtu savo pozicijose Dievo Žodžio skelbėju. Popiežiaus Jono Pauliaus II atleidimas į jį šovusiam bei tolesnė jo veikla buvo puikus pavyzdys viso pasaulio tikintiesiems – tvirta atrama ir okupuotos Lietuvos dvasininkams, paskata jų veiklai.
Į Kupiškį atkėlus kun. S. Krumpliauską ypač suaktyvėjo veikla tarp jaunimo – tą piktai pažymi savo planuose bei ataskaitose Kupiškio KGB. Šis “ekstremistiškų pažiūrų” kunigas (taip ne kartą rašyta saugumo dokumentuose) per pamokslus iškraipydavo sovietinę tikrovę, skleidė nacionalistinę pasaulėžiūrą, darė neigiamą poveikį jaunimui bei mokiniams. Pateiksime keletą kun. S. Krumplaiusko veiklos pavyzdžių.
Iš kelionės į Lenkiją (1979 m. sausio 9–30 dienomis) kun. S. Krumpliauskas Mišių patarnautojams atvežė raudonas sutanas. Verbų sekmadienį dvylika vaikų procesijoje ėję apsirengę raudonomis sutanomis nustebino ne tik parapijiečius. Kitą rytą saugume jau buvo žinomos visų vaikų pavardės ir kiekvienas jų mokykloje buvo detaliai apklaustas: iš kur gavo, kas pasiuvo ir ar dekanas su kunigėliu jiems moka pinigus už patarnavimus. Neišvengė pokalbio su saugumu ir dekanas K. Gutauskas.
Šiam dekanui pritariant ir palaikant 1980 m. birželio 24 d. Kupiškio parapijos jaunimas, ilgai repetavęs religinio turinio spektaklį “Jobo drama” ir gerai pasirengęs kartu su kun. Stanislovu, bažnyčios choristais bei procesijos dalyviais nuvyko į Smalvų parapiją (Zarasų r.) švęsti šv. Jono atlaidų. Vietos gyventojai atvykusius svečius labai šiltai priėmė, tačiau saugumas sukruto, keliauninkų laukė nemalonumai.
1980 m. rugsėjo 16 d. S. Krumpliauskui buvo užvesta byla, kuri, po pusantrų metų jį perkėlus į Papilį, persiųsta į Biržų rajoną.
Vikaras, dekano padrąsintas, veiklą plėtė – 1980 m. Visų Šventųjų dieną po Sumos iš bažnyčios į kapines išėjo organizuota procesija su žvakėmis. Nors aplink zujo milicijos mašinos, žmonės neišsigando: jų buvo tiek daug, kad, pirmiesiems procesijos dalyviams jau pasiekus kapines, paskutinieji jos eilėje dar buvo prie bažnyčios (saugumo ataskaitose pažymėta per 200 žmonių). Už tokį “viešos tvarkos ardymą” vietos administracija kunigą nubaudė 40 rublių.
1981 m. per Velykas prie Prisikėlimo karsto užgrojo dūdų orkestras. Aišku, dekano bei muzikantų laukė nemalonūs pokalbiai saugume. Jo darbuotojams aiškintis teko ir 1981 metų vasarą. Mat sekmadieniais tarp Votyvos ir Sumos Mišių Kupiškio bažnyčioje jaunimui vyko muzikinės valandėlės (Vilniaus konservatorijos studentai atlikdavo instrumentinius kūrinius, giedodavo naujoviškas, iš lenkų kalbos išverstas giesmes, kurios sutraukdavo daug jaunimo).
1981 m. lapkričio 1 d. vėl buvo suorganizuota procesija, nusitęsusi tuometine V. Čkalovo gatve iki kapinių.
Saugumui nepajėgiant “švelniomis” priemonėmis (administracine bauda, pokalbiais) paveikti kun. S. Krumpliausko, jam buvo sukurpta operatyvinė byla, parengti specialūs KGB veiklos planai. Vienas to plano punktų – sukompromituoti kunigą prieš visuomenę. Ataskaitose saugumiečiai jau galėjo pasigirti darbo rezultatais: Kupiškio rajoniniame laikraštyje pasirodė net du straipsniai kompromituojantys kunigą: “Ko siekia vikaras S. Krumpliauskas?” ir “Nepritariu Jums, vikare“, vėliau – publikacija žurnale “Švyturys” (“Prisidengus religijos skraiste”). 1982 m. vasario 20 d. rajono prokuroras kun. S. Krumpliauskui pateikė oficialų perspėjimą.
Kunigui ginti Kupiškio tikintieji, 1982 m. vasario 21 d. surinkę 588 parašų, kreipėsi į Tikinčiųjų teisėms ginti komitetą ir į Panevėžio vyskupijos apaštalinį administratorių vyskupą R. Krikščiūną, išdėstydami nepagrįstus šmeižtus spaudoje apie kunigą S. Krumpliauską. Savo rašte Tikinčiųjų teisėms ginti komitetui kun. S. Krumpliauskas pažymi “nei teisiniai, nei moraliai nesu nusikaltęs, bet vykdau kunigo pareigas kaip nurodo Bažnyčios Kanonai ir Liturgija. Taip pat užstoju tikinčiųjų tėvų vaikus prieš ateistų mokytojų daromas skriaudas, atkreipdamas dėmesį kas yra kaltininkai pažeidžiantys mūsų tikinčiųjų teises. Todėl po prokuroro įspėjimu nepasirašiau. Jei nukentėsiu tiek fiziniai, tiek moraliai nuo valdžios, tai tik dėl to, kad reikalauju tikintiesiems tai, ką garantuoja tarybinės valdžios įstatymai“.
Sovietinę valdžią itin papiktino, kad mirus kun. Edvardui Vaišnorui (1906–1982), 1982 m. balandžio 22 d. organizavo iškilmingą procesiją: karsto su kunigo palaikais iškilmingą atlydėjimą į bažnyčią, kurioje dalyvavo ir nemažas būrys jaunimo. Negana to, KGB pavyko išsiaiškinti, jog vikaro kun. S. Krumpliausko bei dekano K. Gutausko paveiktas Kupiškio vidurinės mokyklos abiturientas Salvijus Pranskūnas rengėsi stoti į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Jis vaidino pagrindinį kunigo vaidmenį moksleivių išvykoje į Smalvas, vasaros atostogų metu gyveno Smalvose pas kun. Marijoną Savicką ir patarnavo bažnyčioje. Pranskūno tėvai, kaip rašoma KGB dokumentuose – religiniai fanatikai, palaikantys glaudžius ryšius su Kupiškio vikaru, kitais kunigais.
Kun. Stanislovas, kurio nepavyko užverbuoti, nepaisydamas administracinių baudų, atvirų valdžios grasinimų, šmeižtų spaudoje, pastangų sukompromituoti atkakliai dirbo dvasininko darbą – skelbė Dievo Žodį. Nenorėdami jaustis bejėgiai Kupiškio r. saugumo darbuotojai pasistengė kunigu atsikratyti – iškelti į kitą parapiją, kad galėtų pasidžiaugti: “Į Biržus išvykus objektui DON Nr. 1718 (kun. S. Krumpliauskui – A. V.) šiek tiek nusilpo priešiška reakcingai nusiteikusios dvasininkijos veikla...“
S. Krumpliauskas išvyko, tačiau jo darbas paliko gilius pėdsakus Kupiškio jaunimo dvasiniam ugdymui, jis sėjo sėklą į gerai paruoštą dirvą, tad ji galėjo subrandinti brandų grūdą...


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 489

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]