Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

DEBATUOSE BUVO IR NEVIENAREIKŠMIŠKŲ VERTINIMŲ, IR RAGINIMŲ VISUS SUSODINTI

Gintaras JURGĖLAS

2007−02−08 20

Antradienio vakare redakcijoje buvo surengti jau antrieji į rajono Tarybą kandidatuojančių partijų vadovų arba jų atstovų debatai, kuriuose politikai diskutavo apie rajono medicinos problemas.

Į susitikimą atvyko visų partijų atstovai: Audronijus Zulonas (Liberalų ir centro sąjunga), Dangirdas Mikšys (“Tvarka ir teisingumas„ (liberaldemokratai), Jonas Jarutis ir Albinas Vaižmužis (Valstiečių liaudininkų sąjunga), Rapolas Lukoševičius (socialdemokratai), Povilas Gurklys (krikščionys demokratai), Rimantas Navanglauskas (Liberalų sąjūdis), Virginijus Andrijauskas (Darbo partija), Rimandas Adomauskas (Naujoji sąjunga (socialliberalai), Vytautas Mockus (Tėvynės sąjunga (konservatoriai).

Tarybos narių nuomonės išsiskyrė

Medicinos tema debatams buvo pasirinkta neatsitiktinai. Net ir nesurengus jokių apklausų, visiškai aišku, kad būtent ji labiausiai jaudina rajono rinkėjus, o šios Tarybos sprendimas dėl ligoninės minimalizavimo yra viena labiausiai diskutuojamų temų rajone.
Visų pirma, visų partijų, kurios atstovaujamos dabartinėje Taryboje, lyderių paklausėme, ar dabar pripažįsta, kad toks sprendimas buvo klaida.
(Detalius visų dalyvių pasisakymus pateiksime internete, o šiandien tik pristatysime bendras pozicijas).
J.J arutis problemą įvertino nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, taip pasielgta dėl objektyvių priežasčių ( specialistų trūkumas, vėluojantys gydytojų atlyginimai ir t. t.). Dabar pagerėjo finansinė situacija, todėl, iš šio taško vertinant, klaida nebuvo padaryta. Vertinant iš humaniškumo pozicijų, tai gal ir galima traktuoti kaip priverstinę klaidą.
A. Vaižmužis sakė, kad Tarybą suklaidino atvažiavę Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, kurie tikino, kad tokia ligoninių pertvarka bus atliekama ne mažiau kaip dešimtyje Lietuvos rajonų, o reformai buvo pažadėti dideli pinigai.
R. Lukoševičiaus nuomone, toks sprendimas buvo padarytas dėl objektyvių priežasčių. Tai nebuvo klaida. Jis mano, kad tokia liga susirgs ir kiti mažesnieji Lietuvos rajonai. Laimės tie, kurie greičiau suras būdus, kaip į ligonines prisikviesti reikalingiausius specialistus.
Audronijus Zulonas mano, kad rajono vadovą ir dalį Tarybos paprasčiausiai “išdūrė„ Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir Panevėžio ligoninės, kuri iki šiol nėra pasirengusi priimti pacientų iš kitų rajonų, vadovai.
P. Gurklys į Tarybą buvo išrinktas pagal Centro sąjungos sąrašą. Kai šios partijos neliko, jis tapo nepartinis. Valdančiajai daugumai nepriklausė, o dabar yra krikdemų sąraše. Kai Taryboje buvo nagrinėjamas šis klausimas, P. Gurklys buvo prieš. Jis išbandė kelis būdus, kad klausimo svarstymas būtų bent jau atidėtas. Jo nuomone, sprendimas dėl ligoninės tikrai yra klaida. P. Gurklys nesutiko su pasakymu, kad Tarybą kažkas "išdūrė". Taip atsitiko greičiau dėl to, kad sveikatos apsaugos politika rajone buvo formuojama mero ir vyriausiojo gydytojo, kitų (net Tarybos sveikatos reikalų komiteto narių) neprileidžiant prie svarbių reikalų nagrinėjimo.
V. Mockus vienareikšmiškai teigė, kad tai yra lemtinga klaida. Tai buvo kulminacija, o klaidų buvo ir anksčiau. Jas darė ne naujokai, o politikos senbuviai. Rajone medicina seniai buvo susijusi su politika. Tai medicinai padarė didelę žalą.

Suabejojus kompetencija, išlindo interesas

R. Navanglauskas pasidomėjo, ar Tarybai nestinga kompetencijos, kad kas nori ją gali “išdūrinėti„. Dabartiniams Tarybos nariams bandant samprotauti kompetencijos klausimais, V. Mockus pareiškė, kad esmė visai ne tai. Juk, svarstant tą klausimą, buvo užčiauptos burnos, neleista nei paklausti, nei pasisakyti. Vėliau dėl posėdžio vedimo tvarkos meras buvo pripažintas kaltu. Bet kas iš to? Šiame reikale visą laiką kyšojo interesas – 10 milijonų.

Vardinio balsavimo nebuvo

V. Andrijauskas ir D. Mikšys domėjosi, kodėl priimant šį svarbų sprendimą buvo atsisakyta vardinio balsavimo. P. Gurklys detaliai papasakojo, kaip valdančioji dauguma jo sugebėjo išvengti.
J. Jarutis paaiškino, jog balsavimas nebuvo slaptas, visi matė, kaip kas balsavo. R. Lukoševičius sakė, kad tarybos dokumentai niekada nebuvo slapti. Bet kas gali pasižiūrėti, kaip balsuota. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad protokoluose nežymėta, kaip balsavo atskiras Tarybos narys, o nurodytas tik bendras vienaip ar kitaip balsavusiųjų skaičius, todėl iki šiol tiksliai nežinoma, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys šiuo kupiškėnams itin svarbiu klausimu.

Sumažėjo paslaugų ir neliko skolų

R. Adomauskas klausė, kaip ligoninė, turėjusi apie 800 tūkst. litų skolų, taip greitai jas sugebėjo likviduoti. J. Jarutis pateikė skaičius, kiek buvo skirta Savivaldybės, o likusius, anot jo, ligoninei leido užsidirbti restruktūrizacija.
V. Mockaus nuomone, ligoninė balansą išsprendė įvairiais būdais ligonių sąskaita. Pavyzdžiui, dabar receptai išrašomi ant paprasčiausių popierėlių; Ligonių kasų apmokamos paslaugos čia nėra suteikiamos ir t. t.

Dilema – keisti rajoną ar valdžią rajone

Dabar Taryboje mandatų neturinčių partijų atstovai R. Navanglauskas, V. Andrijauskas, P. Gurklys, R. Adomauskas, D. Mikšys pasakojo, kokių darbų medicinos srityje imtųsi, jei turėtų valdančiąją daugumą Taryboje arba bent dalyvautų valdančioje koalicijoje.
Vyrai kalbėjo ir apie globalines visos Lietuvos medicinos problemas, ir apie konkrečius tvarkytinus reikalus rajone (primenu, kad detalius pasisakymus galėsite skaityti internete).
D. Mikšys siūlė iš pradžių nustatyti, kas konkrečiai kaltas dėl to, kad medicina rajone yra apverktinoje situacijoje. Politiko nuomone, visų pirma, nustačius kaltus dėl susidariusios situacijos, reikėtų juos nubausti, o vėliau imtis medicinos atgaivinimo. Tada būtų ir tvarka, ir teisingumas.
Ne vienas kalbėjęs politikas pabrėžė, kad ko nors teigiamo galima pasiekti tik sutelkus visos Tarybos jėgas, darant įtaką savo partijų centrinėms jėgoms, o per jas veikti Seimą ir kitas institucijas, galinčias padėti spręsti šią itin opią problemą.
Savo pasisakymą R. Adomauskas baigė jį neraminančia dilema. Jis neseniai lankėsi pas seserį kitame rajone. Sesuo moka tokius pačius mokesčius kaip ir brolis. Tik ji už tai gauna medicinines paslaugas, o brolis – ne. “Tai ką man reikės keisti – rajoną ar valdžią rajone?„ – klausė R. Adomauskas.