|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas SOSTINÄ—JE KUPIÅ¡KÄ—NAI NEIÅ¡NYKO
BanguolÄ— AleknienÄ— |
2006−03−23 |
PraÄ—jusį Å¡eÅ¡tadienį Vilniaus kupiÅ¡kÄ—nų klubas paminÄ—jo savo veiklos penkiolikmetį. 1991 m. sostinÄ—je gyvenantys mÅ«sų kraÅ¡tieÄiai pradÄ—jo burtis (pirmasis prezidentas buvo architektas Žybartas Simonaitis) kultÅ«rinei, visuomenei reikÅ¡mingai, Å¡vieÄiamajai veiklai.
Vienas svarbiausių jų tikslų buvo ir yra gaivinti istorinę atmintį statant paminklus, kuriant muziejus, leidžiant apie gimtąjį kraštą ir iškilius jo žmones knygas ir, žinoma, savitos kupiškėnų tarmės puoselėjimas.
Matyt, nÄ—ra kupiÅ¡kÄ—no, kuris nemokÄ—tų savojo kraÅ¡to himno „KupiÅ¡kÄ—nai geri žmonas, jų tiesÅ«s kelaliai“. Prasidedant Å¡ventei nuo jo aidÄ—jo visa Vilniaus įgulos karininkų ramovÄ—s PamÄ—nkalnio g. salÄ—. Pasak klubo prezidentÄ—s mokytojos Liucijos VenslovaitÄ—s, per renginį kalbÄ—jusios kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai, Å¡iuo metu sÄ…raÅ¡uose yra per 300 žmonių, kilusių iÅ¡ KupiÅ¡kio kraÅ¡to. IÅ¡ pradžių jie buvo susiskirstÄ™ į 10 parapijų, o dabar pagal Å¡eÅ¡ias rajone esanÄias seniÅ«nijas.
Å ventÄ—s Å¡urmulyje pakalbinome keletÄ… jos sveÄių ir buvusių kupiÅ¡kÄ—nų.
EtnologÄ—, nuolatinÄ— sostinÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų suÄ—jimų vieÅ¡nia Gražina KadžytÄ— atidžiai sekÄ— klubo gimtadienio Å¡ventÄ—je koncertuojanÄio KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloro kolektyvo „KupkÄ—mis“ pasirodymÄ…. Ji kalbÄ—jo:
Kupiškėnais visuomet reikia žavėtis. Jie savo garsiąsias senovines vestuves turėjo, o mes uteniškiai - tik pabiras. Mano tėviškėje Užpaliuose šie vestuvininkai irgi yra pasirodę. Dėl tarmės skirtumų kai ką ne taip supratau, paskui buvo juoko. Kai šiame spektaklyje Motina pradėjo tarmiškai dėkoti „dakui, dakui“, tai mano ausiai pasirodė, jog sako „da kų nors“. Tuomet pagalvojau sau „šit kokia, užuot padėkojusi dar prašo“.
DomÄ—jimasis savo kraÅ¡tu, paÄ—jÄ™s iÅ¡ kupiÅ¡kÄ—nų. Jie savo pavyzdžiu užkrÄ—tÄ— burtis ir daugelį iÅ¡eivių iÅ¡ kitų Lietuvos vietovių. Vilniaus kupiÅ¡kÄ—nai yra iki Å¡iol geriausiai iÅ¡silaikÄ™s klubas. Jį stiprina ir glaudÅ«s ryÅ¡iai su savo kraÅ¡tieÄiais kituose miestuose.
O „KupkÄ—mį“ labiausiai noriu pagirti už rimtÄ… tradicijų tÄ™simÄ…, ypaÄ už kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kų vestuvių antrosios dalies pastatymÄ….
SmagÅ«s prisiminimai man yra likÄ™ iÅ¡ ekspedicijos Å imonyse, kur su Klementina Vosylyte rinkome žodžius "Lietuvių kalbos žodynui". Negaliu nepaminÄ—ti slaunios Glemžų Å¡eimynos. Seserų GlemžaiÄių „KupiÅ¡kÄ—nų senovę“ dažnai cituoju.
Skulptorius Jonas JagÄ—la:
Klube lankausi retai. Esu kilÄ™s iÅ¡ ÄŒivų kaimo, netoli SkapiÅ¡kio. TÄ—viÅ¡kÄ—s nebÄ—ra – ji nugriauta, laukai numelioruoti. Jos vietoje yra iÅ¡likÄ™ tik Å¡imtameÄiai ąžuolai. Svajoju nuvažiuoti ten, kur buvo ÄŒivonių mokykla. Gal yra iÅ¡likÄ™s pastatas prie Kupos, kur vaikystÄ—je braidžiota. Vis stinga laiko. Nuvažiuoji iki kapinių ir suki atgal.
Gimtuosius namus palikau 15 m. Baigęs 8 kl. Skapiškyje, išvažiavau mokytis į tuometinį Telšių taikomosios dailės technikumą. Gaila, kad Kupiškiui kol kas nieko gero nenuveikiau.
Paklaustas apie karaliÅ¡kÄ… savo pavardÄ—s kilmÄ™, skulptorius papasakojo, kad lankantis Lenkijoje vien dÄ—l garsios pavardÄ—s jo garbei Vavelyje karalių buveinÄ— buvo atidaryta, nors lenkiÅ¡kai jis nÄ— žodelio nemokÄ—jÄ™s. J. JagÄ—la sakÄ—, jog žada rimÄiau patyrinÄ—ti savo geneologinį medį.
Edmundas Uldukis, laikinai einantis Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento direktoriaus pareigas, ir jo žmona Regina Uldukienė, vienos Vilniaus bendrovės ekonomistė, -gražus kaimyniško bendradarbiavimo pavyzdys. Mat mūsų kraštietis iš Šimonių savo antrąją pusę nusižiūrėjo Biržų padangėje, Šukionyse.
BekamantinÄ—jami jiedu atsivÄ—rÄ—:
- Dalyvaujam ir Vilniaus kupiÅ¡kÄ—nų ir biržieÄių suÄ—jimuose. Per didesnes Å¡ventes nuolat lankomÄ—s savo tÄ—viÅ¡kÄ—se. Pas kÄ… pirma užsuksime, priklauso nuo to, kokiu keliu važiuojame. Jei pro UtenÄ…, tai pirmiausia į Å imonis patraukiame, jei pro Panevėžį, sukam į Å ukionis.
Užauginom dvi atžalas. Dukra Asta Vokietijoje baigÄ— verslo vadybos studijas, iÅ¡tekÄ—jo ir gyvena Bremene. Jos vyras mielai mokosi lietuvių kalbos. Jų dukrelÄ—, pirmoji mÅ«sų anÅ«kÄ—lÄ— Ester Sofija, yra auklÄ—jama tikrai lietuviÅ¡ka dvasia. MažylÄ— pavadinta dviem vardais savo tÄ—vų moÄiuÄių garbei.
Sūnus Tomas – teisininkas, dirba Generalinėje prokuratūroje.
Vaikai žino, kur jų giminÄ—s Å¡aknys. TaÄiau manom, kad visi jos saitai yra dukros rankose. Ji niekieno nepraÅ¡oma yra pasiÅ¡ovusi sutvarkyti giminÄ—s archyvÄ….
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
