Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PASKUI ADMINISTRACIJOS DIREKTORIŲ TĘSIASI PRAEITIES ŠLEIFAS

Gintaras JURGĖLAS

2007−02−06 15

Pagal galiojančius įstatymus, kandidatai į savivaldybių tarybas privalo visuomenę informuoti apie savo teistumą, jei jie po 1990-ųjų kovo 11 dienos buvo pripažinti kalti dėl nusikalstamos veikos. Visoms rajone veikiančioms partijoms pateikus rinkiminius sąrašus, atrodė, kad iš visų kandidatų tėra vienas praeityje teistas žmogus – Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis. Tačiau aiškinantis toliau paaiškėjo, kad teistų yra ir daugiau. Paprasčiausiai jie pamiršo tai paskelbti arba nutarė papuošti savo biografijas šį savo gyvenimo epizodą bandydami nuslėpti nuo visuomenės.

Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad į savivaldybių tarybas nusitaikė mažiausiai 133 asmenys, kurie praeityje turėjo reikalų su teisėsauga, bet tai nuslėpė nuo rinkėjų. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pranešė, kad iš 14 tūkstančių kandidatų net 133 pamiršo savo teistumą, todėl jiems bus užkirstas kelias į rinkimus. 77 kandidatai nurodė, kad teismas juos yra pripažinęs kaltais, todėl jie galės kandidatuoti į tarybas. Tarp tų 77 kandidatų yra ir Ž. Aukštikalnis.

Pavogė cisterną

1992 metais Kupiškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo teisiamas tuo metu “Ateities„ žemės ūkio įmonėje statybos inžinieriumi dirbęs Žilvinas Aukštikalnis, dabar užimantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Teismas nustatė, kad 1991 metų pabaigoje Ž. Aukštikalnis pavogė “Ateičiai„ priklausančią 4,2 kubinių metrų dujų cisterną, kurios vertė 4 538 rublių. Teisiamasis kaltu visiškai prisipažino. Jis teismui pasakojo, kad cisternos prašęs pažįstamas A. Šakickas. Pažįstamo žmogaus prašymą Ž. Aukštikalnis išpildė.
A. Šakickas teismui patvirtino, kad prašęs cisternos. 1991 m. pabaigoje jam paskambino Ž. Aukštikalnis ir pasakė, kad ją jau galima parsivežti. A. Šakickas pasirūpino transporto priemonėmis ir cisterna buvo atvežta. Iš kur ir kokiomis aplinkybėmis teisiamasis gavo talpyklą, A. Šakickas tvirtino nežinojęs. Už atvežtą daiktą Ž. Aukštikalniui jis atsilygino elektros skaitikliu.
Teismas pripažino Ž. Aukštikalnį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 1 dalį ir paskyrė bausmę – metus pataisos darbų be laisvės atėmimo, bausmę atliekant darbovietėje ir atskaitant 10 procentų atlyginimo valstybei. Pritaikęs BK 46 straipsnį, teismas nutarė paskirtos pataisos darbų bausmės netaikyti, jei nuteistasis per pusantrų metų nepadarys naujo nusikaltimo.

Kelios talpykloa dingo be pėdsakų

“Minčių„ paprašytas pakomentuoti tuos jau šešiolikos metų senumo įvykius, Ž. Aukštikalnis pasakojo, kad laukuose mėtėsi kelios cisternos, kurios neatrodė naujos ir kam nors reikalingos. Jis vieną talpyklą ir išvežė. Po pusės metų kažkas apsižiūrėjo, kad tos statinės yra pajamuotos, ir prasidėjo nemalonumai.
Tų cisternų dingo ir daugiau. Ž. Aukštikalnis sakė, kad iš pradžių jam “norėjo prikabinti„ ir kitas cisternas, bet jis prie kitų dingimo nebuvo prisidėjęs. Kiek prisimena administracijos direktorius, kitų statinių taip ir nepavyko rasti.
Paklaustas, ar jam neteko girdėti, kad kitos dingusios atsirado pas vieną nevienareikšmiškai vertinamą rajono ūkininką, Ž. Aukštikalnis sakė, kad jis apie tai nieko nežino.
Už cisterną Ž. Aukštikalnis atsiskaitė iš karto, sumokėdamas per penkiasdešimt tūkstančių tuo metu galiojusių piniginių vienetų, todėl iš atlyginimo išskaičiuoti 10 procentų nebereikėjo.

Pirmą kartą į rinkimus

Ž. Aukštikalnis “Mintims„ sakė, kad tai buvo labai nemalonus įvykis. Jis pripažįsta padaręs klaidą. Sutikęs valstiečių liaudininkų sąraše kandidatuoti į rinkimus, jis nežino, kaip žmonės įvertins tą situaciją, kad jis yra teistas. Dėl teistumo jis iki šiol nesiryžo dalyvauti rinkimuose, nors pasiūlymų ir turėjo. Šį kartą valstiečiai Ž. Aukštikalnį įkalbėjo.
Valstiečių liaudininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko Jono Jaručio paklausėme, ar valstiečiai nerizikuoja į sąrašą įtraukę tegul ir seniai, bet teistą žmogų.
J. Jarutis sakė, kad ir jiems, ir didelei visuomenės daliai buvo žinomas tas įvykis. Ž. Aukštikalniui psichologiškai tikrai sunku buvo priimti šitą sprendimą. Prieš praėjusius rinkimus jo taip ir nepavyko prikalbėti. J. Jarutis svarstė, jei žmogus su tokia dėme dešimt metų galėjo dirbti administracijos direktoriumi, kodėl jis negalėtų būti tarybos narys.
Valstiečių liaudininkų rajono skyriaus pirmininkas mano, kad sąžiningai administracijoje dirbantis Ž. Aukštikalnis nepadarys blogos įtakos sąrašui. Nemalonus faktas nėra nuslėptas. Visuomenė apie tai žino. Kaip tai įvertins rinkėjai, – parodys tik laikas.