Kupiškėnų mintys

2025 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

MIKčIOJIMą SKATINANčIOS APLINKYBėS

Liudvika RAZGEVIÄŒIENÄ–

2011−03−17

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Pasaulyje yra apie trisdešimt milijonų mikčiojančių žmonių. Kas sukelia mikčiojimą, nėra tiksliai nustatyta. Taip pat dar nėra sukurta ir patikimo "vaisto" šiam kalbos sutrikimui šalinti.

Civilizacijos rykštė

Gyvenimo tempas nuolat greitėja, daugėja įvairiausių stresinių situacijų, kas ir sudaro sąlygas mikčiojimui atsirasti. Išsivysčiusiose šalyse yra daugiau mikčiojančių žmonių nei mažiau išsivysčiusiose. Dažniau mikčioja vyrai nei moterys.
Specialistų duomenimis, Lietuvoje mikčioja vienas iš 50 vaikų. Kas ketvirtam mikčiojančiam vaikui šis bendravimo sutrikimas išlieka visam gyvenimui. Didžiajai daliai vaikų pavyksta pašalinti šį kalbos sutrikimą. Mikčiojimas neigiamai veikia asmenybę - sukelia nevisavertiškumo kompleksą, skatina uždarumą, riboja karjeros siekimo galimybes.

Vaikų bėda

Mikčioti gali pradėti ir suaugęs žmogus. Tai gali atsitikti po didelio dvasinio sukrėtimo ar fizinės traumos. Dažniausiai tokį kalbos sutrikimą išsitaiso pats žmogus, įsiklausęs į patirtį turinčio specialisto patarimus.
Dažniau pagalbos reikia vaikams nuo 2 iki 5 metų. Mergaitės anksčiau pradeda kalbėti, todėl jos sėkmingiau išgyvena šį amžiaus tarpsnį. Berniukai tokiame amžiuje jau nori pasakyti daug daugiau negu gali, todėl pradeda užsikirsti tardami skiemenis ar žodžius.
Vaiko kalbos vystymesi pavojingas mikčiojimo atsiradimui metas yra tada, kai mažylis pradeda mokytis tarti triskiemenius žodžius.
Sunkiau pastebėti vidinį mikčiojimą. Vaikas neužsikerta, nekartoja žodžių, tačiau jo kalbą pertraukia neritmingas kvėpavimas, nevalingi mimikos judesiai, ilgos pauzės. Vidinis mikčiojimas bet kada gali virsti išoriniu.

Priežastys

Manoma, kad polinkis mikčioti yra įgimtas, bet jokių duomenų apie mikčiojimo paveldėjimą nėra sukaupta. Galima spėti, kad ši savybė glūdi kažkur giliai smegenyse. Ji gali nepasireikšti visą gyvenimą, jei jos nesužadins koks nors mikčiojimą sukeliantis aplinkos poveikių.
Vienas iš tokių aplinkos poveikių yra išgąstis. Dėl išgąsčio sutrinka kraujo apykaita, todėl pakinta daugelis gyvybinių funkcijų. Išgąstis vaikus veikia skirtingai: mažylis, kuris jaučiasi saugus, gali net nereaguoti į dirgiklį, o baugus vaikas gali tiesiog suakmenėti.
Persirgęs sunkia infekcine liga ir nuo to nusilpęs vaikas gali imti mikčioti. Toks kalbos sutrikimas dažnai pasireiškia vaikams kartu su sulėtėjusiu kalbos vystymusi ar šveplavimu.
Mikčiojimą skatina ir psichologinė vaiko įtampa, kai perdėtai uoliai tėveliai ima tobulinti vaiko gebėjimus. Emocinė našta vaikui, ypač iki penkerių metų, gali būti per sunki, todėl jo gebėjimas sklandžiai kalbėti ima trikti.

Dar viena mikčiojimą skatinanti priežastis yra ankstyvas svetimų kalbų mokymas. Dvikalbystė stabdo gimtosios kalbos mokymąsi - ypač gramatinių jos formų supratimą. Kol vaikas šneka trumpais, nerišliais sakiniais, nereikėtų pradėti jo mokyti kitų kalbų.
Konfliktai šeimoje, įtempta atmosfera tarp tėvų ypač kenkia vaiko emocinei būsenai, skatina mikčiojimą. Kairiarankių vaikų vertimas rašyti dešine ranka ir gali sukelti mikčiojimą.
Specialistai mano, kad geriausia mikčiojimo profilaktikos priemonė yra vaiko saugumo jausmas, jo emocinis artumas su motina.

Dažniausiai mikčiojančio vaiko kalba sutrinka, kai jis bendrauja su aplinkiniais, ypač svetimais žmonėmis. Tas pats vaikas gali ilgai ir sklandžiai kalbėti su savo žaisliuku, dainuoti, nes tai jam saugi aplinka, slopinanti kalbos sutrikimą.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 206 471

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]