Pasaulyje yra apie trisdeÅ¡imt milijonų mikÄiojanÄių žmonių. Kas sukelia mikÄiojimÄ…, nÄ—ra tiksliai nustatyta. Taip pat dar nÄ—ra sukurta ir patikimo "vaisto" Å¡iam kalbos sutrikimui Å¡alinti.
Civilizacijos rykštė
Gyvenimo tempas nuolat greitÄ—ja, daugÄ—ja įvairiausių stresinių situacijų, kas ir sudaro sÄ…lygas mikÄiojimui atsirasti. IÅ¡sivysÄiusiose Å¡alyse yra daugiau mikÄiojanÄių žmonių nei mažiau iÅ¡sivysÄiusiose. Dažniau mikÄioja vyrai nei moterys.
Specialistų duomenimis, Lietuvoje mikÄioja vienas iÅ¡ 50 vaikų. Kas ketvirtam mikÄiojanÄiam vaikui Å¡is bendravimo sutrikimas iÅ¡lieka visam gyvenimui. Didžiajai daliai vaikų pavyksta paÅ¡alinti šį kalbos sutrikimÄ…. MikÄiojimas neigiamai veikia asmenybÄ™ - sukelia nevisavertiÅ¡kumo kompleksÄ…, skatina uždarumÄ…, riboja karjeros siekimo galimybes.
Vaikų bėda
MikÄioti gali pradÄ—ti ir suaugÄ™s žmogus. Tai gali atsitikti po didelio dvasinio sukrÄ—timo ar fizinÄ—s traumos. Dažniausiai tokį kalbos sutrikimÄ… iÅ¡sitaiso pats žmogus, įsiklausÄ™s į patirtį turinÄio specialisto patarimus.
Dažniau pagalbos reikia vaikams nuo 2 iki 5 metų. MergaitÄ—s anksÄiau pradeda kalbÄ—ti, todÄ—l jos sÄ—kmingiau iÅ¡gyvena šį amžiaus tarpsnį. Berniukai tokiame amžiuje jau nori pasakyti daug daugiau negu gali, todÄ—l pradeda užsikirsti tardami skiemenis ar žodžius.
Vaiko kalbos vystymesi pavojingas mikÄiojimo atsiradimui metas yra tada, kai mažylis pradeda mokytis tarti triskiemenius žodžius.
Sunkiau pastebÄ—ti vidinį mikÄiojimÄ…. Vaikas neužsikerta, nekartoja žodžių, taÄiau jo kalbÄ… pertraukia neritmingas kvÄ—pavimas, nevalingi mimikos judesiai, ilgos pauzÄ—s. Vidinis mikÄiojimas bet kada gali virsti iÅ¡oriniu.
Priežastys
Manoma, kad polinkis mikÄioti yra įgimtas, bet jokių duomenų apie mikÄiojimo paveldÄ—jimÄ… nÄ—ra sukaupta. Galima spÄ—ti, kad Å¡i savybÄ— glÅ«di kažkur giliai smegenyse. Ji gali nepasireikÅ¡ti visÄ… gyvenimÄ…, jei jos nesužadins koks nors mikÄiojimÄ… sukeliantis aplinkos poveikių.
Vienas iÅ¡ tokių aplinkos poveikių yra iÅ¡gÄ…stis. DÄ—l iÅ¡gÄ…sÄio sutrinka kraujo apykaita, todÄ—l pakinta daugelis gyvybinių funkcijų. IÅ¡gÄ…stis vaikus veikia skirtingai: mažylis, kuris jauÄiasi saugus, gali net nereaguoti į dirgiklį, o baugus vaikas gali tiesiog suakmenÄ—ti.
PersirgÄ™s sunkia infekcine liga ir nuo to nusilpÄ™s vaikas gali imti mikÄioti. Toks kalbos sutrikimas dažnai pasireiÅ¡kia vaikams kartu su sulÄ—tÄ—jusiu kalbos vystymusi ar Å¡veplavimu.
MikÄiojimÄ… skatina ir psichologinÄ— vaiko įtampa, kai perdÄ—tai uoliai tÄ—veliai ima tobulinti vaiko gebÄ—jimus. EmocinÄ— naÅ¡ta vaikui, ypaÄ iki penkerių metų, gali bÅ«ti per sunki, todÄ—l jo gebÄ—jimas sklandžiai kalbÄ—ti ima trikti.
Dar viena mikÄiojimÄ… skatinanti priežastis yra ankstyvas svetimų kalbų mokymas. DvikalbystÄ— stabdo gimtosios kalbos mokymÄ…si - ypaÄ gramatinių jos formų supratimÄ…. Kol vaikas Å¡neka trumpais, neriÅ¡liais sakiniais, nereikÄ—tų pradÄ—ti jo mokyti kitų kalbų.
Konfliktai Å¡eimoje, įtempta atmosfera tarp tÄ—vų ypaÄ kenkia vaiko emocinei bÅ«senai, skatina mikÄiojimÄ…. Kairiarankių vaikų vertimas raÅ¡yti deÅ¡ine ranka ir gali sukelti mikÄiojimÄ….
Specialistai mano, kad geriausia mikÄiojimo profilaktikos priemonÄ— yra vaiko saugumo jausmas, jo emocinis artumas su motina.
Dažniausiai mikÄiojanÄio vaiko kalba sutrinka, kai jis bendrauja su aplinkiniais, ypaÄ svetimais žmonÄ—mis. Tas pats vaikas gali ilgai ir sklandžiai kalbÄ—ti su savo žaisliuku, dainuoti, nes tai jam saugi aplinka, slopinanti kalbos sutrikimÄ….
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.