Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR TIK CHIRURGIJOS SKYRIUS YRA LIGONINĖS PROBLEMA?

Ovidijus PETKEVIČIUS

2007−01−30 49

Ilgą laiką ir rajono Tarybos opozicija, ir eiliniai gyventojai pagrindiniu Kupiškio ligoninės sugriovimo – būtent taip dažnai vadinama rajono ligoninės restruktūrizacija, - faktoriumi laikė chirurgijos skyriaus panaikinimą. Netikėta jaunos moters mirtis, pradėjusį šių metų liūdnąją statistiką į dienos šviesą iškėlė dar vieną, žymiai didesnę ir pavojingesnę problemą. Pasirodo, kiekvieno kupiškėno gyvybės išgelbėjimas, teisingiau pasakius, gyvybės palaikymas, kol bus sulaukta reanimobilio iš Panevėžio, kelia kur kas didesnį susirūpinimą nei nuolat eskaluojamas Chirurgijos skyriaus panaikinimas.

Barometras - staigios mirtys

Rajone praėjusių metų pabaigą ir šių metų pradžią paženklinusios staigios dviejų jaunų žmonių – Arvydo Bočiulio ir Mildos Aleknienės mirtys, kai vienas jų, medikų akivaizdoje mirtinai nukraujavo, o kitos gyvybę nutraukė trombas, vėl sukėlė aštrių diskusijų bangą. Tiesa, vos ne kasdien per šalies televizijų žinių laidas galime išgirsti tragiškų įvykių, kai vienoje ar kitoje Lietuvos ligoninėje dėl gydytojų ar visos mūsų sveikatos sistemos aplaidumo staiga miršta jauni žmonės, kai medikai pamynę ne tik Hipokrato priesaiką, bet ir elementarų žmogiškumą iš viso atsisako suteikti būtiną pagalbą (rezonansinė berniuko mirtis Pakruojyje). Šiame kontekste mūsų rajonas gal ir nėra tokių lyderių sąraše, neteko girdėti ir kažkokių antižmogiškų mūsų gydytojų poelgių. Ir visgi kiekvienam iš mūsų savi baltiniai – arčiausiai kūno. Taigi elementaru, kai po minėtų mirčių gyventojai vėl pradėjo reikalauti paviešinti visus Kupiškio ligoninės reformą palaiminusius rajono Tarybos narius. Ir tai neturėtų nieko stebinti, nes guostis argumentais, kad ligoninės minimizavimas buvo neišvengiamas, kad ne tik Kupiškyje, bet ir visoje šalyje, netgi beveik visoje Europoje trūksta gydytojų – nėra problemos sprendimas.

Prisiminus garsiąją istoriją

Ligoninės reforma kupiškėnai piktinasi nuo 2005-ųjų gruodžio 1 dienos, kai neeiliniame rajono Tarybos posėdyje buvo patvirtinta rajono ligoninės restruktūrizavimo programa. Apie tai buvo rašyta Banguolės Aleknienės straipsnyje “Palaiminta ligoninės pertvarka„ (2005 m. gruodžio 3 d. Nr. 143). Trumpai priminsime, jog ten buvo rašoma, kad “dėl Kupiškio ligoninės restruktūrizacijos 2006-2008 m. programos tvirtinimo buvo sušauktas neeilinis rajono Tarybos posėdis. Šio klausimo svarstymas viename Tarybos posėdyje jau buvo atidėtas opozicijai reikalaujant išsamesnio šios programos pagrindimo. Be to, buvo prašyta, kad svarstant mūsų rajono ligoninės likimą dalyvautų Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų atsakingų institucijų atstovai. Ne visi šie pageidavimai buvo išgirsti. Į posėdį atvyko tik Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas ir Panevėžio respublikinės ligoninės vyr. gydytojas Česlovas Gutauskas. Taip pat dalyvavo Kupiškio ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus bei Savivaldybės gydytojas Vincas Dražba.„ Kadangi balsavimas nebuvo vardinis, tik patys rajono Tarybos nariai šiandien galėtų pasakyti kas iš jų balsavo “už„, o kas “prieš„. Žinant kas buvo ir liko opozicijoje tai išsiaiškinti, manau, nebūtų itin sudėtinga. Derėtų tik priminti, kad tąkart, jog Kupiškio ligoninė taptų minimalia, balsavo 14, prieš – 7 ir 3 –susilaikė.
Kaip pastebėjote, daugiau nei metų senumo informacijoje nebuvo pažymėta apie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų dalyvavimą posėdyje. Nes jų taip ir nebuvo sulaukta!

Sostinės klerkai išduoda mažesnius brolius

Pasklaidžius garsiąją Kupiškio ligoninės minimizavimo istoriją galima daryti visai nedviprasmiškas išvadas. Galėjo taip būti, kad aukšti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai tąkart į mūsų rajoną neatvyko sąmoningai. Nes po minėtų mirčių dar kartą pradėjus domėtis Kupiškio ligoninės restruktūrizavimo klausimu, Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas persiuntė Sveikatos apsaugos ministerijos raštą (Nr. 4-(13.10-28)-2888), pasirašytą Sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko. Šiame rašte, galima perskaityti ir labai aiškų, pakankami lakonišką ministro teiginį.
Rašte tvirtinama, kad: “nei 2003 m. gruodžio 31 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-804 “Dėl apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo„, patvirtintame Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plane, nei kituose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nebuvo numatyta uždaryti chirurgijos skyrių Kupiškio ligoninėje. Sprendimą reorganizuoti chirurgijos-traumatologijos skyrių į dienos chirurgijos skyrių Kupiškio ligoninėje priėmė įstaigos steigėja – Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. TS-259, įvertinusi Kupiškio rajono gyventojų medicininių paslaugų poreikį bei galimybes. Kokios sveikatos priežiūros paslaugos ateityje bus teikiamos Kupiškio ligoninėje turėtų spręsti Kupiškio r. savivaldybės taryba.„
Taigi panašu, kad įtakingi sostinės funkcionieriai, kaip ir galima buvo tikėtis, šį sprendimą priėmusius Kupiškio rajono vadovus ir politikus, liaudiškai tariant, paliko ant ledo! Kaip dažnai ir būna, už nepopuliarius sprendimus atsako žemesnė grandis.

Ant parako statinės reanimacijos skyrius?

Bet kaip jau buvo minėta, chirurgijos skyriaus atgaivinimo (ar neatgaivinimo) klausimą kol kas palikime šone. Be to, kaip patvirtino ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus, ligoninėje jau ir šeštadieniais bei sekmadieniais budi chirurgas Vykintas Tubelis. Tad būtina chirurginė pagalba mūsų ligoninėje yra teikiama.
Visgi niekas nepaneigs, kad gyvybiškas kiekvienos ligoninės “organas„, jos širdis – reanimacijos skyrius. Sušlubavus jo darbui ir pasekmės neretai būna tragiškos. Tą, kad ir kaip bebūtų gaila, atskleidė M. Aleknienės mirtis. Taip susiklostė aplinkybės (o gal buvo netinkamai organizuojamas darbas), kad susirgus gydytojui V. Kapočiui, tą lemtingą sausio 3-ąją ligoninėje nebuvo licencijuoto reanimatologo. Už moters gyvybę kovojusios kitos srities gydytojos, artimųjų teigimu, padarė viską, ką galėjo ir joms priekaištų jie neturi. Bet tokioje ekstremalioje situacijoje, vien žmogiškasis faktorius, aišku, negali tapti lemiamas. Pacientei nebuvo atlikta šiuo atveju būtina plaučių intubaciją. Be to, kaip vėliau tikino Panevėžio medikai, ir naudoti antikoguliantai (vaistai, slopinantys kraujo krešėjimą ir krešulio susidarymą) buvo pasenusios modifikacijos ir nepakankamai efektyviai veikiantys. Tragiškai pasibaigusi istorija pateikia daugiau klausimų nei realių atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl iš Panevėžio iškviestas reanimobilis iki Kupiškio važiavo beveik pusantros valandos, kodėl atvykusi į vietą reanimacinė komanda dar valandą užtruko mūsų ligoninėje, kai tokiu atveju, net ir ne medikui aišku, lemiama gali tapti kiekviena minutė ar net sekundė. Apie šią istoriją, kaip ir apie A. Bočiulio mirtį, kalbama tik puse lūpų arba dangstantis medikų etika atsisakoma kalbėti. Abu žmonės mirė ne Kupiškyje, o Panevėžio respublikinėje ligoninėje. Bet susisiekti su šios ligoninės gydytojais taip pat nepavyko. Paaiškinus, kokiu klausimu norima kalbėti, po trumpos pauzės paaiškėdavo, kad reanimacinė komanda skubiai iškviesta, pavyzdžiui, į Pasvalį. Neįtikėtinai užsiėmęs buvo ir Panevėžio respublikinės ligoninės vyr. gydytojas Česlovas Gutauskas, bent jau taip pateikdavo “atakuojama„ sekretorė. Tiesa, viena Panevėžio respublikinės ligoninės gydytoja anasteziologė, kurios telefoną netyčia pavyko gauti, atsisakė kalbėti apie M. Aleknienės mirties priežastis, tepasakiusi, kad “kritikuoti kolegų iš Kupiškio darbą būtų neetiška„. Pateikus klausimą: “kodėl kritikuoti?„ - nes apie kritiką šių eilučių autorius net neprabilo, medikė pyktelėjo ir tepasakė, kad: “kupiškėnai nėra vieninteliai, kuriems būtina skubi reanimacijos pagalba iš Panevėžio!„. Paklausus apie sugaištą laiką, pavyko išgirsti tik tiek, kad problema esanti ne pats reanimobilis, o su juo vykstanti medikų brigada – reanimatologai ir anesteziologas. Jų stinga ne tik Kupiškyje, jų trūksta ir Panevėžyje. Tai paklausiausi specialistai ir užsienyje. Tad žmonės, nors ir kaip to norėtų, negali persiplėšti.

Mūsų “medicinos paslaugos nesaugios„

Vis dėlto su Panevėžio respublikinės ligoninės vyr. gydytoju Č. Gutausku pavyko susitikti buvusiam rajono merui Vytautui Mockui. Jis bandė išsiaiškinti, kaip aukštesnio lygio ligoninės specialistai pastarųjų tragiškų mirčių kontekste vertina Kupiškio ligoninės būklę, jos darbą ir teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau išsamių atsakymų ir jam nepavyko išgirsti. Vyr. gydytojas kelis kartus labai diplomatiškai pakartojo, kad „Kupiškio ligoninės reanimacijos skyriuje teikiamos medicinos paslaugos yra nesaugios“. V. Mockus sakė, kad jo atkaklios pastangos gauti Č. Gutausko leidimą susitikti ir pasikalbėti su tą lemtingą dieną į Kupiškį važiavusio reanimobilio komandoje dirbusiu gydytoju reanimatologu, buvo veltui.

Nėra ko baimintis

Taigi dangstantis medikų etika ir paciento ar jo artimųjų teisėmis reglamentuojančiomis informacijos pateikimą, tiek A. Bočiulio, tiek M. Aleknienės mirties priežastys lieka užkoduotos po neaiškiais skaičiais.
Baiminantis, ar Kupiškio ligoninės reanimacijos skyrius veikia ir veiks ateityje, dar kartą buvo kreiptasi ir į vyr. gydytoją P. Rimkų. Ligoninės vadovas patikino, kad šiuo metu skyrius yra visiškai sukomplektuotas, jame pakaitomis budi 4 atvažiuojantys, licencijas turintys gydytojai. Ir tai bus iki to laiko, kol į savo darbo vietą grįš gydytojas V. Kapočius. Tad, regis, “Minčių„ skaitytojų keliama panika dėl Kupiškio ligoninės reanimacijos skyriaus veiklos, kaip dar vieno iš sveikatos reformos padarinių, nėra pagrindo. Tačiau visgi norėtųsi išgirsti tiesų atsakymą, kodėl Kupiškyje M. Aleknienės mirties atveju nebuvo nors vieno iš tų keturių atvažiuojančių gydytojų ir ar tai nepasikartos ateityje.