Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

RAJONO TARYBOJE TURĖTŲ BŪTI PER 60 KĖDŽIŲ

Gintaras JURGĖLAS

2007−01−20 21

Trečiadienį redakcijoje surengtuose į rajono Tarybą pretenduojančių partijų atsovų debatuose paaiškėjo, kad pretendentų apetitas yra neblogas, o jei visų lūkesčiai pasiteisintų, rajono Taryboje būtų apie 70 narių. Deja, yra tik 25 vietos...
Šiuo metu rajone yra dešimt registruotų politinių partijų. Trečiadienį paaiškėjo, kad į kovą dėl rajono Tarybos nario vietos stos devynios partijos. Į laikraščio redakcijos organizuotą priešrinkiminį pokalbį neatvyko Pilietinės demokratijos partijos (muntianininkai) atstovai, tuo pačiu lyg ir pareikšdami, kad jie atsisako pretenzijų į dalyvauti valdant rajoną.
Visiems besirengiantiems rinkimams partijų atstovams redakcija pateikė kelis klausimus: Kodėl pasukote politiko keliu?
Kodėl pasirinkote būtent šią partiją, kuriai šiuo metu atstovaujate?
Kiek prognozuojate turėti vietų rajono Taryboje?
Kazys Stančikas (krikščionys demokratai): Politikoje esu nuo Sąjūdžio laikų su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis. Aš talkininkauju šiai partijai, nors ir nesu jos narys.
Visi žinome, kad krikščionybei yra per porą tūkstančių metų. Lietuvoje per 600 metų. Krikščioniškosios vertybės yra labai svarbios. Kada mes nuo jų nutolstame, susiduriame su daugeliu problemų, kurios yra šiandien, bus ir ateityje. Manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi krikščioniškomis nuostatomis, turi didelę perspektyvą apskritai, politikoje taip pat. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažiūrėkime, kaip pasikeitė Vokietijos politika atėjus poniai Angelai Merkel.
Šiuo metu Taryboje krikščionys demokratai turi vieną narį. Yra turėję ir daugiau. Žinodamas rajono tradicijas, manau, kad daugumos krikščionys demokratai neturės. Svarbiausia, kad žmonės ateitų į rinkimus. Tik taip bus atspindėtas tikras balsuotojų pasirinkimas.
(Papildomai paklaustas, kiek prognozuoja vietų partijai, K. Stančikas sakė, kad gal ir penkias).
Dangirdas Mikšys (Tvarka ir teisingumas; liberaldemokratai): Nuo mažens buvau auklėjamas būti doru, sąžiningu ir teisingu žmogumi. Kai atgavome nepriklausomybę, žmonės turėjo daug vilties, kad gyvenimas gėrės, tačiau ilgainiui tos vilties beveik neliko. Politiko kelią pasirinkau todėl, kad matau, jog Lietuvoje reikia daug ką keisti.
Kupiškyje, kaip visoje Lietuvoje, trūksta tvarkos ir teisingumo, todėl ir pasirinkau šią partiją. Dabar turime tikslą ateiti į valdžią, sudaryti gerą komandą ir dirbti ne tik Kupiškiui, bet ir Lietuvai.
Kol kas Taryboje mūsų partijos narių nėra. Prieš ketverius metus dalyvavome rinkimuose, bet tada buvome dar labai jauni ir mūsų dar daug kas nežinojo. Dabar jau padarytas įdirbis. Manau, kad Taryboje turėsime dvi tris vietas.
Jonas Jarutis (Valstiečių liaudininkų sąjunga): Politika pradėjau domėtis nuo Sąjūdžio laikų. Visada buvau žingeidus, viskuo domėdavausi. Viena iš mano nuostatų – kritikuoti visada yra lengva, reikia pabandyti kažką pačiam padaryti.
Norint kažką keisti, padaryti ką nors gero, reikia priklausyti kokiai nors partijai. Mano pažiūros nuo jaunystės nebuvo kraštutinės - nei dešiniosios, nei kairiosios. Valstiečiai liaudininkai buvo pirmoji partija, kuri pakalbino aktyviau dalyvauti politikoje. Jų idėjos man pasirodė priimtinos, todėl ir įstojau į šią partiją.
Jeigu pažvelgtume pastarųjų dešimties metų tendencijas, galėčiau pajuokauti – valstiečių liaudininkų skaičius Taryboje keitėsi vos ne geometrine progresija. Taigi, partijai palinkėčiau turėti dar daugiau narių nei turime dabar. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsirado daugiau rinkimuose dalyvaujančių partijų, tas skaičius (13) turėtų būti margesnis. Peršasi mintis, kad į Tarybą turėtų ateiti daugiau partijų, tačiau tikuosi, kad praėjusių rinkimų rezultatą mes pakartosime.
Jonas Blaževičius (socialdemokratų partija): Aš atėjau į politiką ne iš išskaičiavimo. Tiesiog noriu aktyviai dalyvauti rajono gyvenime. Esu visų kadencijų tarybos narys.
Visą gyvenimą aš esu kairiųjų pažiūrų. Buvau komunistų partijoje. Jai reorganizuojantis, likau kairiojoje partijoje. Kodėl likau? Manau, kad socialdemokratai geriausiai rūpinasi visų žmonių interesais. Tai partija, kuri neįžeidinėdama kitų, dirba savo darbą.
Mūsų partijos programoje yra įrašyta, kad mes nesiekiame absoliučios valdžios. Aš asmeniškai nenoriu, kad kuri nors partija turėtų didelę daugumą Taryboje. Tai nėra gerai. Iš kitos pusės, negerai būtų, jei į Tarybą įeitų po du ar tris žmones iš skirtingų partijų. Tuomet kiltų problemų sprendžiant klausimus. Dabar mes turime du Tarybos narius. Manau, kad tai yra nedaug. Tik rinkėjai nuspręs, kiek vietų Taryboje mes turėsime. Tikiuosi, kad turėsime kokias keturias vietas.
Vytautas Mockus (Tėvynės sąjunga): Atsakyti į tą klausimą yra sunku, nes reikėtų prisiminti, kas buvo prieš 17 metų. Tarybos nariu esu nuo tada, kai buvo pradėta rinkti savivalda. Eidamas į politiką, aš tikėjausi, kad ši veikla bus įdomi ir kūrybiška, jai nestigs idealizmo dvasios. Deja, gyvenimas klostosi kitaip. Idealizmo politikoje tikrai nedaugėja. Tai yra labai apmaudu, bet kol kas nepalieku šios mažėjančio idealizmo srities ir nekeičiu savo nuostatų joje. Gal būt kažkokių principinių pokyčių ir reikės, nes šiemet pildant viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją paaiškėjo, kad jau trūksta eilučių. Jei dar kartą reikėtų pildyti, jau nebebūtų, kur rašyti. Gal tai yra tam tikras simptomas.
Formaliai žiūrint, kiekvienas turėtume pasakyti:„Mano partija geriausia, todėl ją ir pasirinkau„. Deja, situacija nėra tokia paprasta. Pasaulyje nebėra didelės priešpriešos tarp kairumo ir dešinumo. Lietuva nėra išimtis. Socialdemokratai vykdo dešiniąją politiką. Galima pasakyti, kad ir mūsų partijos istorijoje kai kuriais etapais (ypač prie G. Vagnoriaus) buvo vykdoma kairuoliška politika. Asmeniškai mano pasirinkimas buvo daugiau moralinio pobūdžio. Aš savos partijos neidelizuoju. Daug matau minusų. Pats dedu nemažai pastangų juos naikinti. Tačiau kitose partijose trūkumų matau dar daugiau, todėl ir lieku ten, kur jų mažiau.
Mes norime, kad rajone būtų geresnė valdžia, todėl ir einame į rinkimus. Prognozuojame, kad Taryboje turėti septynias vietas. Jeigu gausime mažiau, vertinsime, kad pasirodėme prastai. Jei daugiau, – manysime, kad pasirodėme gerai.
Albertas Audickas (Liberalų ir centro sąjunga): Politikoje esu nuo 1993 metų. Į ją atėjau būdamas jaunas ir manydamas, kad kažką galiu keisti rajono gyvenime ir padėti žmonėms. Per tuos 13 politikoje praleistų metų stengiuosi būti aktyvus tiek politiniame, tiek visuomeniniame rajono gyvenime. Manau, kad mūsų darbai geriausiai nusako, ką mes nuveikėme. Taryboje dirbu jau trečią kadenciją, todėl manau, kad esu reikalingas rajono žmonėms.
Centristų partiją pasirinkau todėl, kad ją kūrė jauni ir energingi žmonės, galintys nemažai padaryti valstybei ir jos žmonėms. Vėliau partijos stambėjo, jungėsi. Dabar priklausau Liberalų ir centro sąjungai.
Po praėjusių rinkimų centristai turėjo tris vietas Taryboje, o liberalai – dvi. Partijoms susijungus, manau, kad turėsime nuo trijų iki penkių vietų.
Rimantas Navanglauskas (Liberalų sąjūdis): Kaip ir daugelis politika susidomėjau nuo Sąjūdžio laikų, o liberalių pažiūrų esu nuo pat gimimo. Dabar dažnai girdime, kad nieko pakeisti nebegalima. Noriu įrodyti visų pirma sau pačiam, o vėliau ir žmonėms, kad taip nėra. Tarybos nariai, valdininkai turi tarnauti žmogui, o ne viršininkauti.
Kairė, dešinė, centras – nemanau, kad tai labai svarbu. Esmė ta, kad žmonės iki šiol yra suvaržyti įvairiausių apribojimų. Žmogui reikia leisti pačiam reikštis. Svarbiausia jam netrukdyti, jeigu jau negali padėti.
Į rinkimus einame tam, kad pakeistume valdžią. Rinkimų dieną (vasario 25 – ąją) bus Liberalų sąjūdžio gimtadienis. Tai mums turėtų padėti. Kiek planuojame vietų Taryboje? Šiuo metu mūsų partijos skyriaus sąraše yra 12 žmonių. Bijome, kad tiek gali neužtekti.
Virginijus Andrijauskas (Darbo partija): Aš dar jaunas politikas. Darbo partijoje esu trejus metus – nuo pat jos susikūrimo. Kai pamačiau, kad nuo politikų sprendimų labai daug kas priklauso rajono gyvenime, įmonių ar įstaigų darbe, o tie sprendimai yra ne visada profesionalūs, pats savęs paklausiau, o kodėl aš negalėčiau būti politikoje ir kažkiek lemti, kad rajono gyvenimas suktų į geresnę pusę. Kai įsitikinau, kad rajone stabilumas pavirto stagnacija, kito kelio tiesiog nebeturėjau.
Politikoje, kaip ir gyvenime, evoliucija yra neišvengiama. Vienos partijos miršta, kitos gimsta. Kai didelės visuomenės dalies nebetenkino tradicinių partijų veikla, gimė Darbo partija. Aš senokai audžiau mintį įsijungti į aktyvų politinį gyvenimą, bet nenorėjau stoti į partiją, atstovaujančią darbdavių, verslininkų, žemdirbių ar kitų siaurus interesus. Atsiradus Darbo partijai, atstovaujančiai plačiajai viduriniajai klasei, supratau, kad mano noras dalyvauti politikoje sutapo su šios partijos susikūrimu.
Darbo partija nori dalyvauti valdant rajoną. Iki šiol mes neturėjome nė vienos vietos Taryboje. Kiek vietų begautume, vis tiek tai bus mūsų laimėjimas. Galiu pajuokauti – mūsų sąraše yra 21 narys. Keturias vietas paliekame kitoms partijoms.
Rimantas Adomauskas (Naujoji sąjunga – socialliberalai): Neoficialiai politikoje esu jau seniai, o politiko kelią pasirinkau norėdamas išreikšti savo ir žmonių, su kuriais dažniau bendrauju, valią. Norisi, kad rajono Taryboje atsirastų daugiau įvairių partijų atstovų. Būtų daugiau ginčų. Juose ir gimtų tiesa. Deja, dabar taip nėra.
Dešimt metų politikavau be partijos. Susikūrus centrinei kairiajai partijai - Naujajai sąjungai, kuri atstovauja vidurinį ir žemesnįjį žmonių sluoksnį, supratau, kad jos programa atitinka mano nuostatas. Man imponuoja ir partijos įkūrėjas Artūras Paulauskas. Be to, ši partija iki šiol dar nėra stipriai prisidirbusi. Dėl to ir pasirinkau socialliberalus.
Mes į rinkimus einame trečią kartą. Nesu aiškiaregis, todėl negaliu pasakyti, kiek turėsime vietų Taryboje. Šiame pašnekesyje kalbu paskutinis. Jau suskaičiavau, kad anksčiau prognozavę kolegos mums vietų nebepaliko. Manau, kad mes gausime daugiau kaip vieną ir mažiau kaip dvidešimt penkias vietas. Viską nuspręs rinkėjas. Svarbu, kad balsuotojai aktyviai dalyvautų rinkimuose. Kitu atveju tegul neverkia, kad kažkas išrinko blogą valdžią. Jau ne kartą įsitikinome, kad dažniausiai valdžia skundžiasi tie, kurie nedalyvavo rinkimuose.
Tai buvo tik pirmas priešrinkiminis pokalbis su partijų atstovais, tiesiog jų pristatymas. Taikus politikų pabendravimas tarpusavyje ir su žurnalistais buvo tik šį kartą. Kituose debatuose bus aptarinėjamos konkrečios rajono problemos, nepadaryti ar blogai padaryti darbai. Diskutuosime, kas turėtų nuveikti neatidėliotinus darbus, kam rinkėjai turėtų patikėti rūpinimąsi rajono ateitimi.
Redakcija prašo savo skaitytojų siūlyti temas būsimiems debatams ar net pateikti konkrečius klausimus visų partijų politikams.
Rašykite, skambinkite, trimituokite. Valdžią juk rinksim ne vienai dienai, todėl deramai pasirenkime rinkimams.