|
|
|
Vėrinys NEPAMIRÅ¡KIME SENųJų KAIMO MOKYKLų
Gediminas Kaluina |
2005−04−16 |
Lietuvos kaimuose dar yra iÅ¡likusių namų, kuriuose praÄ—jusio amžiaus pradžioje ir vÄ—liau buvo įsikÅ«rusios pradžios mokyklos. Dauguma jų apleisti, griÅ«va ir niekuo nesiskiria nuo kitų to laikotarpio statinių. Retas kuris praeivis prisimena, kad tai buvo mokykla, o jaunesni jau mokÄ—si naujose, Å¡viesiose mokyklose, ir net neįtaria, kad jų tÄ—vai ar seneliai galÄ—jo lavintis tokioje prastoje kaimo gryÄioje. Dažniausiai tokios gryÄios vienas galas – kamara su mažesniu (atskiru) kambarÄ—liu mokytojui buvo iÅ¡nuomojami mokyklai, o kitame gryÄios gale likdavo gyventi Å¡eimininkai. Sanitariniai statiniai buvo kiemo nuoÅ¡alyje. AtvykÄ™s dirbti mokytojas apsigyvendavo kur nors kitame kaimo Å«kininko name.
Buvo ir tokių kaimo šviesuolių, kurie, turėdami mokytojo išsilavinimą ir materialiai pasiturintys, mokyklas įkurdavo savo namuose.
Å iuo metu nostalgiÅ¡kai pasigendame kaimų, kurie per kolektyvizacijos griovimus dingo kartu su buvusiomis mokyklomis. Net neliko tų kaimų pavadinimų. Dabar tose vietose driekiasi plynas laukas ir stÅ«gauja vÄ—jas. Gal tai bÄ—ganÄio laiko akibrokÅ¡tas, kad buvo kaimas, buvo mokykla, o dabar neliko net jų vardo. Taigi net ir laukuose, prie kelio, akmenyje iÅ¡kalÄ™ mokyklos pavadinimÄ…, priminsime ir apie Äia gyvavusį kaimÄ….
Tinkamiausia įamžinimo priemonÄ— bÅ«tų Lietuvos laukų akmuo. Atidenkime jį prie buvusios mokyklos, iÅ¡kalkime raides (mokyklos pavadinimÄ… bei veiklos metus) ir užkelkime jį ant surÄ™sto pamato. Akmens nereikia kaip nors apdailinti. Jis pats savaime gražus, tvirtas ir amžinas, o įprasminus jo paskirtį, taps kaimo kultÅ«ros simboliu. Å io darbo Å¡aukiasi visų buvusių mÅ«sų Å¡alies kaimo mokyklų dvasia. Akmeniniais paminklais įamžinami mirÄ™ žmonÄ—s, didvyriai, svarbÅ«s objektai bei istoriniai įvykiai. Mes, kupiÅ¡kÄ—nai, pirmieji pratÄ™skime Å¡iÄ… tradicijÄ…, įamžindami nebeveikianÄias senas kaimo mokyklas (Äia nekalbama apie veikianÄias). TikÄ—kime, kad mÅ«sų pavyzdžiu paseks ir kiti. PanaÅ¡iu bÅ«du derÄ—tų įamžinti ir kitus į užmarÅ¡tį skÄ™stanÄius prisiminimo vertus dalykus, buvusius dvarus, pilkapius, partizanų žūties vietas, karo laukus ir kitas kaimo vertybes. Begales kanÄių patyrusiame kaime niekas neturi bÅ«ti užmirÅ¡ta, ypaÄ dabar, kai sutinkame Lietuvos vardo paminÄ—jimo tÅ«kstantmetį, kai mumis susidomÄ—jo pasaulis.
IÅ¡kyla klausimas, ar esame pajÄ—gÅ«s tai atlikti, kai kaime tiek daug neiÅ¡sprÄ™stų problemų, kai daug Å¡eimų reikalingos materialinÄ—s paramos. PrivalÄ—tume pajÄ—gti, nes atidÄ—jus šį reikalÄ… ateiÄiai galime nepelnytai prarasti svarbų kaimo kultÅ«ros paveldÄ…, nes neliks mÅ«sų senolių, kurie tose mokyklose mokÄ—si, jas baigÄ—, žino jų vietas ir veikimo metus. Pagaliau jie labiausiai suinteresuoti ir vieningai sumanymui pritaria. Jie nori matyti įamžintÄ… akmenyje tÄ… vietÄ…, kur prabÄ—go jų vaikystÄ—, o kartu su ja to laiko rÅ«pesÄiai, prisiminimai ir džiaugsmai.
Mes tuo įsitikinome, kai pirmam bandymui pasirinkome įamžinti ties KupiÅ¡kio ir PandÄ—lio žemÄ—s riba begriÅ«vanÄiÄ… Lebedžių mokyklÄ—lÄ™. Apklausti to kaimo žmonÄ—s ir senoliai – buvÄ™ mokyklos mokiniai pritarÄ— ir siÅ«lÄ— visokeriopÄ… paramÄ…, kad tik iÅ¡ užmarÅ¡ties bÅ«tų prikelta jų vaikystÄ—s mokykla. Prie jos buvo surÄ™stas betoninis pamatas ir surastas tinkamas akmuo. Pavasariui iÅ¡auÅ¡us, bus iÅ¡kaltos akmenyje viskÄ… nusakanÄios raidÄ—s ir skaiÄiai. Po to kaimo žmonÄ—s rinksis paminklÄ… Å¡ventinti.
Paramos daug nereikia, svarbu žmonių pritarimas ir aktyvumas. Svarbiausia rasti tinkamus akmenis, kurių, praūžus kolektyvizacijos bangai, nemažai dingo nuo žemÄ—s pavirÅ¡iaus. Reikia, kad Å«kininkų žemÄ—je be naudos riogsantys į žemÄ™ įsmigÄ™ akmenys bÅ«tų geranoriÅ¡kai perleisti Å¡iai kultÅ«rinei priemonei. Žinoma, reikia ir technikos, kuri tÄ… ar kitÄ… akmenį atitemptų prie mokyklos. Ir dar reikia, kad KupiÅ¡kio valdžia bÅ«tų palanki mÅ«sų sumanymui. TaÄiau matydami gražėjantį ir simboliais padabintÄ… KupiÅ¡kio miestÄ…, tuo neabejojame. Mes, Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos kraÅ¡tų kupiÅ¡kÄ—nai, bÅ«sime veiklÅ«s kaimo aptariamo paveldo įprasminimo dalyviai.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
