|
|
|
Vėrinys Ä®KURTUVIų VARGUS VIS DAžNIAU PAKEIÄIA DžIAUGSMAS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−04−16 |
 GendrÅ«tos ir Viliaus Jono Kliaugų nuomone, pensinio amžiaus sulaukusiems kurtis naujoje vietoje sudÄ—tingiau - ir jÄ—gų mažiau, ir sunkiau apsiprasti tarp nepažįstamų. TaÄiau taip nusprendÄ— jie patys ir dabar jau turi daugiau kuo pasidžiaugti negu sielotis.
Nuo Å irvÄ—nos - prie Kupos
TreÄias pavasaris, kai vaizdingoje vietoje esanÄios sodybos Å¡eimininkai paskÄ™sta nepabaigiamuose darbuose, kad jų kiemas virstų dideliu ir spalvingu darželiu. Moters jau suspÄ—ta persodinti gÄ—lių daigelius, suplanuoti, kokių spalvų dÄ—mÄ—mis iÅ¡ tolo marguos sodybos visos paÅ¡laitÄ—s. Ir gyvendami daugiabutyje, pro kurio langus matÄ—si Å irvÄ—nos ežero paveikslas, Kliaugos mÄ—go daržininkauti, auginti gÄ—lių, tam net du sklypelius sodų bendrijoje buvo įsigijÄ™.
IÅ¡ pradžių su V. J. Kliauga kalbÄ—jausi kaip su biržieÄiu, persikÄ—lusiu gyventi KupiÅ¡kyje. Bet po kelių minuÄių jau žinojau, kad viskas yra prieÅ¡ingai: jis kupiÅ¡kÄ—nas, taÄiau pusÄ™ savo gyvenimo metų praleidÄ™s dirbdamas vairuotoju Biržų rajono melioracijos statybos valdyboje ir su Å¡eima gyvenÄ™s Å¡ios organizacijos miestelyje RinkuÅ¡kiuose. Jam bÅ«davo patikima gabenti vamzdelius, gelžbetonio gaminius, tad LietuvÄ… yra iÅ¡važinÄ—jÄ™s skersai iÅ¡ilgai. Vyras pasidžiaugia, kad kelionÄ—se su sunkiais kroviniais bÄ—dų nepasitaikÄ—, o iÅ¡ kolektyvo Å¡ventinių renginių grįždavo su jo administracijos ir žinybos ministerijos padÄ—komis, garbÄ—s raÅ¡tais. Jo nuomone, nors Å¡ie apdovanojimai yra su sovietinių laikų puoÅ¡menomis, taÄiau juose esantys įraÅ¡ai “už gerÄ… darbą†nÄ—ra melas, nes kÄ… nors atmestinai daryti niekada ir nemokÄ—jÄ™s. TodÄ—l Kliauga visus tuos pagerbimus iÅ¡saugojo ir suklijavo į albumÄ…, kad galÄ—tų ir vaikaiÄiams parodyti. Å iame albume yra ir padÄ—kos, kurias jis su žmona gavo iÅ¡ mokyklų už dukrų Nidos ir Dainos auklÄ—jimÄ…, taip pat ir paÄių mergaiÄių nusipelnyti pagyrimai už mokslÄ…, visuomeninÄ™ veiklÄ… ar sportinius pasiekimus.
Javapjūtės pirmūnas gavo paskyrą žiguliams
V. J. Kliaugai pirmoji padÄ—ka primena 1967 metus, kai jis vairuotoju dirbo tÄ—viÅ¡kÄ—je buvusiame “Naujo gyvenimo†kolÅ«kyje. VÄ—liau jis įsigijo ir plataus profilio mechanizatoriaus kvalifikacijÄ…, jam bÅ«davo patikima dirbti ir kombainininku. YpaÄ Ä¯simintina liko 1971 metų javapjÅ«tÄ—, nes per jÄ… prikÅ«lÄ— daug grÅ«dų ir tarp rajono kombainininkų užėmÄ— antrÄ…jÄ… vietÄ…. "O tuo laiku, - aiÅ¡kino paÅ¡nekovas, - vadinamieji socialistinio lenktyniavimo nugalÄ—tojai bÅ«davo paskatinami ir paskyromis lengvajam automobiliui įsigyti". Tuokart visiems reikÄ—jo žigulių. Tokios maÅ¡inos laukÄ— ir VainiÅ«niÅ¡kio vietovÄ—s kolÅ«kio pirmininkas. Jis buvo garantuotas, kad Kliaugai bus papildomai skirti žiguliai, taÄiau toji vienintelÄ— kolÅ«kiui skirtoji maÅ¡ina atiteko javapjÅ«tÄ—s pirmÅ«nui, o pirmininkui Puronui teko pasidarbuoti dar vienerius metus, kad gautų paskyrÄ… automobiliui.
Dirbo ir Krasnodare
Tolimiausia komandiruotÄ— V. J. Kliaugai teko 1975 metais, kai karinis komisariatas jį, eilinį, iÅ¡siuntÄ— daugiau kaip pusÄ™ metų padirbÄ—ti Krasnodaro kraÅ¡to Novokubansko rajono viename iÅ¡ kolÅ«kių. Darbo 16 tÅ«kstanÄių hektarų Å«kyje tÄ… vasarÄ…, pasak Kliaugos, buvo apsÄiai ir be tokios organizuotos talkos nuostolių bÅ«tų patirta daug. Jiems, kareiviams, teko gabenti grÅ«dus, cukrinius runkelius, taÄiau, jo galva, karinÄ— technika Å«kiÅ¡kiems darbams nepritaikyta, daug sudeginanti kuro, todÄ—l viskas turÄ—jo brangiai kainuoti. Dar buvo numatyta mobilizuotus darbams atsarginius iÅ¡ įvairių respublikų siųsti ir darbams į KazachstanÄ…, taÄiau nebereikÄ—jo taip toli važiuoti, nes vadai gavo praneÅ¡imÄ…, kad iÅ¡garbintuose plÄ—Å¡iniuose tais metais kvieÄiai prastai užderÄ—jÄ™. Ir iÅ¡ Krasnodaro kraÅ¡to V. J. Kliauga grįžo apdovanotas padÄ—ka už spartuoliÅ¡kÄ… darbÄ….
Ne kartÄ… nuskurdintas
Apmąstydamas savo gyvenimą, kuris ypatingas tuo, kad niekada nepritrūkdavęs darbo, ir pasitaikydavo mėnesių, kai ir atlygį gaudavo nemažą, nuo paauglystės duoną pelnęsis žmogus vis dėlto pabrėžė, jog į senatvės tarpsnį įžengė su nuoskauda, kad žmonių sąžiningai užgyventą turtą, turėtas santaupas buvusios valdžios tvarkė savo nuožiūra. Jo tėvų užgyventas turtas pateko per prievartą steigiamam kolūkį, o jo santaupos tapo nuvertintomis rublinėmis ir nežinia, kada galės jomis pasinaudoti. Tad pensijų abu su žmona kaskart laukia, nes remontuojamam namui vis reikia pirkinėti medžiagų.
Tėvo į kolūkį nepriėmė
PrisiminÄ™s paauglystÄ™, prabÄ—gusiÄ… VainiÅ«niÅ¡kÄ—liuose, Kliauga pasakojo, kad tas laikotarpis nebuvo smagus. TÄ—vui, Alfonsui Kliaugai, patekus į lagerį, nuo tremties teko slapstytis ir motinai su vaikais. VÄ—liau labai apribodavo Å¡eimai gyvulių skaiÄių, apkarpydavo sodybinį sklypelį, o iÅ¡ lagerio po trejų metų sugrįžusio tÄ—vo net į kolÅ«kį nepriÄ—mÄ—. Bet jis labai nenusiminÄ™s, nes mokÄ—jo statyti, remontuoti Å«kinius pastatus ir namus, tai vis bÅ«davo žmonių kvieÄiamas jiems pagelbÄ—ti. TÄ—vas kviesdavÄ™sis ir jį patalkininkauti. Taip Vilius Jonas irgi iÅ¡mokÄ™s Å¡io amato, kurio jam prireikdavo ir anksÄiau, o dabar, kai tvarkosi įsigytÄ…jÄ… sodybÄ…, viskÄ… pats daro ir net gali paskaiÄiuoti, kiek tektų pakloti pinigo samdant meistrÄ….
Netrūko ir muzikos
Nors V. J. Kliaugai visada svarbiausia buvo laiku ir gerai atlikti valdiÅ¡kÄ… ar paties užsibrėžtÄ… darbÄ…, taÄiau jis nuoÅ¡irdžiai pasidžiaugia, kad jų Å¡eimoje visada užtekdavo ir dvasingo gyvenimo atsvaros. Tai jau žmonos GendrÅ«tos nuopelnas. MuzikantÄ—, dainininkÄ—, mÄ—gstanti pasidalyti savo įspÅ«džiais ir iÅ¡gyvenimais. Taip nepastebimai ir įdomiai bendro jų gyvenimo keturiasdeÅ¡imtmetis atÄ—jÄ™s.
Su Kliauga Å¡nekamÄ—s, kol dar ponia GendrÅ«ta iÅ¡ koncertinÄ—s iÅ¡vykos nesugrįžusi. TodÄ—l jam tenka vienam pasakoti apie jų susitikimus atlaidų Alizavoje, KupreliÅ¡kyje, PandÄ—lyje pakermoÅ¡iuose, gegužinÄ—se. Jo įsižiÅ«rÄ—toji mergina buvo iÅ¡ Biržų rajono paribio, ÄŒeÄiÅ¡kių kaimo. Ne tik gražuolÄ—, puiki Å¡okÄ—ja, bet ir muzikantÄ—.
Nebuvo kam groti
Ä–mus vyrui apie žmonÄ… pasakoti, į namus sugrįžo ir ji pati, dalijosi įspÅ«džiais apie "BoÄių" meno kolektyvo vieÅ¡nagÄ™ KupiÅ¡kio pensione, tuoj pat paruoÅ¡Ä— vaiÅ¡ių. O paklausta apie muzikavimÄ… sakÄ—, kad groti akordeonu mokÄ—si savo kaimo jaunimo pripraÅ¡yta, nes norinÄių Å¡okti buvo daug, o savo muzikanto ÄeÄiÅ¡kieÄiai neturÄ—jo. Lavinosi ir iÅ¡ klausos, kitų pamokoma, ir iÅ¡ gaidų.
DraugÄ—s, sužinojusius apie GendrÅ«tos ir Viliaus vestuves, net apgailÄ—jo, kad jai teksiÄ… pamirÅ¡ti akordeonÄ…, taÄiau viskas klostÄ—si prieÅ¡ingai. Jaunavedžių pirmosios santaupos buvo iÅ¡leistos daug geresniam, vokieÄių firmos akordeonui pirkti, dÄ—l jo važiavo į RygÄ…. GendrÅ«ta juo griežia ir dabar. Muzikos mokyklÄ… baigÄ— ir dukra Daina.
Bendravimo pamokos
Kliaugoms gyvenant RinkuÅ¡kiuose, GendrÅ«ta dirbo pardavÄ—ja. Dabar ji sako, kad tÄ… kone trisdeÅ¡imties metų laikotarpį primena kojų nuovargis, taÄiau pabrėžia, jog pardavÄ—jos darbas iÅ¡mokÄ— jÄ… bendrauti su žmonÄ—mis ir todÄ—l neturi įproÄio, bÅ«dama tarp pulko žmonių, trauktis į kampÄ…. Juolab kai akordeonas ant krÅ«tinÄ—s. Ji eina prie pobuvio dalyvių ir kvieÄia, jai akompanuojant dainuoti. Moteris su malonumu prisimena metus, kai dainavo biržieÄių melioratorių dideliame chore, tekdavo daug kur koncertuoti.
Ji pakartojo vyro žodžius: iÅ¡siskyrimas su buvusia įprasta gyvenimo aplinka, su žmonÄ—mis, su kuriais tiek metų bendrauta, įsirėžęs juodu brÅ«kÅ¡niu, taÄiau jis dyla. Tik apÅ¡ilusi kojas KupiÅ¡kyje, G. KliaugienÄ— Ä—mÄ— rÅ«pintis, prie kokio miestelÄ—nų sambÅ«rio jai pritapti. Dabar jau amžinatilsį giminaitis Donatas, dalyvavÄ™s “BoÄių†suÄ—jimuose ir meno kolektyvuose, pakvietÄ— ir jÄ… į Å¡iÄ… miesto pensininkų bendrijÄ…. BiržietÄ— ja nenusivylÄ—, Äia prireikÄ— jos balso ir muzikavimo. GendrÅ«tos buvimas skleidžia gerumo, nuoÅ¡irdumo bangeles. Nuo jų visiems pavasariÅ¡kai lengviau.
Kupiškį pirmiausia pasirinko Nida
Kad persikÄ—lÄ— gyventi į KupiÅ¡kį, pasak Kliaugų, didžiausia buvo dukters Nidos MikÅ¡ienÄ—s įtaka. Ji, baigusi lituanistikos studijas Vilniaus universitete, norÄ—jo dirbti mieste, kuriame yra gimusi. Jau keliolika metų, kai Nida mokytojauja Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijoje. Ji su vyru Rimu ir aptiko tÄ—vams įperkamÄ… sodybÄ…. VaikaiÄiams Justui ir Tadui didžiausia palaima, kad pas senelius gali apsilankyti, kada panorÄ—jÄ™, stebÄ—ti, kaip darbuojasi jų senelis ir tÄ—tis.
Kliaugų jaunÄ—lÄ— dukra Daina, tÄ—vams pakeitus gyvenamÄ…jÄ… vietÄ…, kiek sielojosi, kad jos gimtinÄ— Biržai liko nuoÅ¡alyje, taÄiau vÄ—liau pripažino, jog namai ten - kur gyvena tÄ—vai. Pas juos tik vieÅ¡nia, nes po studijų Kauno Vytauto Didžiojo, technologijos universitetuose yra užsiÄ—musi aplinkotyros moksliniu darbu ir daugiau laiko praleidžia užsienyje negu Lietuvoje.
Ūkininkauja
Kliaugos patenkinti, jog turÄ—dami nemažą sodybÄ…, kiek miestelÄ—nams įmanoma, gali Å«kininkauti. Laiko keletÄ… ožkų, kurių pienÄ… ir jie patys, ir MikÅ¡ių Å¡eimyna mÄ—gsta. BÅ«na, kad ir dukrai į KaunÄ… pieno ar varÅ¡kÄ—s pasiunÄia. GendrÅ«ta mÄ—gsta kepti bandeles ir tvirtina, kad jos gardžiausios su savos gamybos varÅ¡kÄ—s įdaru. Pernai Kliaugos užsiaugino pulkÄ… mÄ—sinių kalakutų. Pirks Å¡ių paukÅ¡Äių jauniklių ir Å¡iemet. Be tokių rÅ«pesÄių, Å¡eimininkas netrÅ«ksta darbo gyvenamajame name - kala lubas, grindis, ketina įvesti centrinį Å¡ildymÄ….
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
