Už gerų 3 kilometrų nuo AntaÅ¡avos miestelio, žvyruotu lauko keliu link Žaliosios girios pakraÅ¡Äio į ŽižmariÅ¡kio kaimÄ… dažnai rieda lengvieji automobiliai, autobusai su ekskursantais.
Važiuoja jie pas Å«kininkÄ… RiÄardÄ… Barzdenį jo Å«kyje apžiÅ«rÄ—ti aptvaruose Å¡ernų, dÄ—mÄ—tųjų elnių, pasidžiaugti meiliais medžiokliniais Å¡uneliais, tikrais lietuviÅ¡kais skalikais. KetinÄ™ pasibÅ«ti kokį pusvalandį, atvykÄ—liai užtrunka ir po kelias valandas ar net popietÄ™, nes nesinori iÅ¡vykti, sunku atsisakyti užplÅ«dusios ramybÄ—s ir džiaugsmo.
Apie geras emocijas kalba ir pats sodybos Å¡eimininkas R. Barzdenis: "Yra kažkokia trauka, tarsi gydomasis poveikis. Ateini susirÅ«pinÄ™s, kokį galvosÅ«kį sprÄ™sdamas, o Äia pabuvÄ™s nejuÄia atsipalaiduoji, užmirÅ¡ti bÄ—das, pailsi. IÅ¡nyksta laiko pojÅ«tis. Gali iÅ¡bÅ«ti visÄ… dienÄ…, to nepastebÄ—damas."
Ūkininkas nesistebi ir dėl lankytojų gausos. Nors niekur nėra viešos reklamos apie laikomus laukinius gyvūnus, bet žmonės apie tai sužino vieni per kitus, per pažįstamus, atvažiavę į netoliese Uoginių bei Viktariškių kaimuose įsikūrusius Adomo Petrausko etnografinį muziejų, dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją. O atvažiavę iki muziejų, ryžtasi dėl gražių įspūdžių dar tolyn nusigauti.
Kaime gyvenanÄiam žmogui reikia turÄ—ti patikimÄ… pajamų Å¡altinį. R. Barzdenis tokį turi, laiko karvių fermÄ…, prieauglio, telyÄių. Bet jam ir Å¡eimai iÅ¡gyventi padedanÄios kasdienÄ—s veiklos negana. Nurimti neleidžia nuo jaunystÄ—s pamÄ—gti užsiÄ—mimai. Kadaise masino sportas.
"Besimokydamas Kaune, žemės ūkio akademijoje, užsikabinau žaisti regbį. 5 metus žaidžiau "Kauno politechnikos" komandoje. Ir dabar labai smagu palakstyti po aikštę, kartais susiburiam veteranai, dalyvavom prieš kelerius metus Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Parsivežiau du medalius, sidabro ir bronzos, mat žaidžiau Panevėžio ir Šiaulių veteranų komandose", - gražias akimirkas primena šeimininko namuose saugomi apdovanojimai.
Greta sportiškų pomėgių ūkininkas turi ir kitokių, gamtos puoselėtojo aistrų. Užtenka paėjėti iki jo laikomų laukinių gyvūnų aptvarų.
Gyvūnams reikia ne tik tinkamos priežiūros, pašarų, bet ir erdvės, savo kampo. Didžiąją dalį ūkio žemių užima ganyklos, šiek tiek skirta pasėliams. O 11 ha plote šeimininkauja dėmėtieji elniai. Keli hektarai tenka šernų bandai.
Dar vienas ypatingas užsiėmimas ūkininkui ir medžiotojui R. Barzdeniui, akivaizdu, teikia išskirtinai didelį džiaugsmą. Tai vienintelės nacionalinės medžioklinių šunų veislės, lietuviškųjų skalikų puoselėjimas, propagavimas ir veisimas.
2007 metais įsteigta Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, R. Barzdenis, entuziastingas šių medžioklinių šunų mylėtojas, buvo išrinktas skalikų augintojų sąjungos prezidentu. Prieš kelias savaites jis vėl perrinktas naujai kadencijai jos vadovu.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.