|
|
|
Sugrįžimai Iš TėVYNėS DAUG KELIų, O į Ją - TIK VIENAS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−06−21 |
Apie emigrantų verslininkÄ—s GenovaitÄ—s PlukienÄ—s (BeleckaitÄ—s) ir keliolika metų Anglijoje dirbanÄio Audriaus BalÄiÅ«no trumpÄ… pokalbį ketinau užsiminti tik tarp kitko. TaÄiau kuo toliau, tuo labiau jis man atrodÄ— reikÅ¡mingesnis.
Kupiškėnai - garbaus amžiaus moteris ir vos keturiasdešimties vyriškis su skauduliu kalbėjosi apie Lietuvą, kokia ji liktų, jeigu iš jos vien išvažiuotume ir į ją nei iš tikrųjų ar nors ilgesiu niekada nebegrįžtume.
MokÄ—k laukti kliento
VaiÅ¡indama mus, jÄ… aplankiusias žurnalistes, kavute, Puožo poilsio namų savininkÄ— GenovaitÄ— PlukienÄ— džiaugÄ—si, kad už lango Å¡niokÅ¡Äiantis tankus lietus atgaivins žolynus, ir dar tuo, jog vakar, saulÄ—tÄ… dienÄ…, per keletÄ… valandų pavyko jai su pagalbininke iÅ¡skalbti ir sudÄ—lioti į vietas visus stalų užtiesalus bei patalynÄ™, kurios daug reikÄ—jo savaitgalį sveÄiams apnakvindinti.
ŽmonÄ—ms iÅ¡vykus kuo greiÄiau sutvarkyti patalpas, - tokia Å¡ios verslininkÄ—s nuostata. Juk nežinai, kada užsuks naujas klientas.
Sulig tais žodžiais svetainės vestibiulyje pasigirdo žingsniai. Tvirto sudėjimo vyriškis teiravosi, su kuriuo galėtų tartis dėl būsimų vaišių.
Ponia GenovaitÄ— suteikÄ— jam reikalingÄ… informacijÄ…, vedÄ— aprodyti patalpų. SveÄias dalijosi savuoju rÅ«pesÄiu: tai ne pirmoji poilsiavietÄ—, į kuriÄ… Å¡iomis dienomis jis užsuka, nes, be vietos patrauklumo, dar suinteresuotas, kad bÅ«tų pigiau. Kol kas žinÄ…s tik viena, jog patalpų nuomos kainos, palyginti su buvusiomis pernai, iÅ¡augusios daugiau negu dvigubai.
Iš nelegalų kartos
Negalėjai neatkreipti dėmesio, jog šie pirmą kartą susitikę žmonės yra patyrę panašių išgyvenimų.
"Neturiu dėl ko slėptis, - sakė ir korespondentėms atvykusysis. - Stebitės, jog Kupiškyje jums nematytas mano veidas. Jau kone dvidešimt metų gyvenu ir dirbu Anglijoje. Pastaruoju metu - ne per toliausiai nuo Londono. Fabrike."
Toliau jau ir neklausinÄ—jamas kraÅ¡tietis atviravo: esÄ…s pastarojo laikmeÄio pirmojo emigrantų, dar nelegalų, srauto atstovas. Žmonių, praradusių viltį gauti darbo Lietuvoje. Kaip ten jų gyvenama dabar? Lietuvai tapus ES nare - daug geriau, nebereikia imigrantams slapstytis, darbdaviui vergauti po 15-18 valandų, baiminantis, jog ir uždarbio gali negauti. Darbo laikas, atostogos, atlyginimas - pagal veikianÄius įstatymus. Užsidirba. Turi už kÄ… ir 40-Ä…jį gimtadienį atvykÄ™s į LietuvÄ… su giminaiÄiais, draugais įspÅ«dingiau atÅ¡vÄ™sti.
"Bet, kas Å¡irdį slegia, pasakysiu iki galo,- pridÅ«rÄ— Audrius. - Skaudu, jog mano kartos žmonÄ—ms teko taip sklaidytis iÅ¡ Lietuvos. IÅ¡ savosios patirties sakau: svetimame kraÅ¡te niekada nesijausi kaip gimtinÄ—je. Be to, kas laukia užsienyje apsigyvenusių lietuvių Å¡eimų palikuonių? MažameÄiai vaikai jau nesusikalba su tÄ—vais lietuviÅ¡kai. Užsienio kalbos juos moko pati aplinka, bendraamžiai. Dirbantys, įsikÅ«rimo rÅ«pesÄiais apsikrovÄ™ tÄ—vai neturi laiko su jais ilgiau bendrauti. Steigiama lietuviÅ¡kų mokyklų, taÄiau jų paslaugos palyginti brangios. Juk tai irgi verslas.
Emigrantų vaikai, - samprotavo pašnekovas, - tėvų pasirinktoje šalyje pradėję mokytis, suprantama, joje ir turės tą laikotarpį išbūti, įsigyti ten profesiją. Kas beliks? Ten ir galutinai įsitvirtinti…
"AÅ¡ dar nežinau savo mažameÄio sÅ«naus lemties, o man Lietuvos labai reikia. Esu nusiteikÄ™s į jÄ… sugrįžti gyventi ir dirbti", - tvirtino iÅ¡eivis kupiÅ¡kÄ—nas. Dabar gimtajame kraÅ¡te apsilankydamas labiausiai pasigendÄ…s vakarietiÅ¡ko aptarnavimo kultÅ«ros. Ten nebÅ«si parduotuvÄ—s kasininkÄ—s skubinamas greiÄiau susirinkti savo pirkinius, bet iÅ¡girsi jos pasisiÅ«lymÄ… pagelbÄ—ti. Niekas nepaÅ¡iepia kelyje lÄ—Äiau važiuojanÄio vyresnio amžiaus vairuotojo, juolab moters.
G. Plukienei išvykti buvo sudėtinga
"Net keista, - po pokalbio su klientu Audriumi susimąstė ponia Genovaitė. - Jis kalbėjo apie emigracijoje praleistus keliolika metų, o aš tokiam žingsniui ryžausi prieš 34 metus. Sovietiniais laikais gauti tokį leidimą man pavyko tik po didžiulių pastangų, nors visos aplinkybės buvo mano naudai. Tuo metu Niujorke gyveno ne tik JAV gimę mano broliai, bet ir 1964 metais pas juos gyventi išvykę tėveliai Veronika ir Jonas Beleckai, iš emigracijos Amerikoje grįžę į Lietuvą 1921 -aisiais.
Ji išvyko todėl, jog buvo pavargusi nuo savo padėties - persekiojamos, įtarinėjamos, nors tuo metu ir dirbo sostinėje, Liaudies ūkio tarybos buhalterijoje.
Pasak paÅ¡nekovÄ—s, saugumieÄiams įsidÄ—mÄ—ti jos biografijÄ… buvo ne vienas pretekstas. Brolis Vytautas Beleckas, tuo metu buvÄ™s Kauno VD universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto studentas, 1944 metų vasarÄ…, artÄ—jant antrajai sovietinei Lietuvos okupacijai, pasitraukÄ— į Vakarus - iÅ¡ pradžių į VokietijÄ…, o vÄ—liau į JAV, kur gyveno broliai Kazys ir MeÄys Matuzos (mamos pirmos santuokos sÅ«nÅ«s). TaÄiau kitas, matyt, dar reikÅ¡mingesnis. Ji - dukra Smetonos laikais buvusio pažangaus Å«kininko ir 1945 metų rudenį nuteisto 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. J. Beleckas po Stalino mirties buvo reabilituotas ir grįžo iÅ¡ kasyklų po vienuolikos metų. Nuo tada, 1956 metų, GenovaitÄ— su savo tÄ—vais gyveno Vilniuje. TaÄiau po aÅ¡tuonerių metų teko su jais, apsisprendusiais iÅ¡vykti pas sÅ«nus į JAV, iÅ¡siskirti. Su viltimi, jog pas saviÅ¡kius atvyksianti ir ji.
Viešnia buvo tik dvi dienas
G. PlukienÄ— pasakojo: nors iki tol apie lietuvių gyvenimÄ… JAV žinojo tik iÅ¡ tÄ—velių, ten praleidusių savo jaunystÄ—s keliolika metų, pasakojimų, brolių laiÅ¡kų, taÄiau ir tai labai pravertÄ—. Buvo suvokusi, jog ten labiausiai su nepasitikÄ—jimu žiÅ«rima į dykinÄ—jantį žmogų.
Nuvykusi į NiujorkÄ… ir apsistojusi ten pat, kur gyveno tÄ—veliai ir brolis Vytautas, galÄ—jo apsižiÅ«rinÄ—ti ir visÄ… mÄ—nesį. TaÄiau jau po dviejų dienų ji paklausÄ— brolio, kur jai žvalgytis darbo. Jis pasiÅ«lÄ— ateiti į jo restorano virtuvÄ™. "KÄ… daugiau daryti, jei ne indų plauti, daržovių valyti", - prisiminÄ— ji pirmÄ…sias darbo dienas ten. - PamatÄ™s, jog vikriai sukuosi, brolis pasiÅ«lÄ— stoti prie maisto iÅ¡davimo. MÅ«sų tÄ—velis tada buvo jau 76 metų, taÄiau ir jis dirbo sÅ«naus verslo įmonÄ—je - priiminÄ—davo virtuvei tiekiamÄ… mÄ—sÄ…, kitus produktusâ€.
GenovaitÄ— sakÄ—, jog laisvalaikiu norÄ—davosi ilgiau pabÅ«ti su artimaisiais, taÄiau reikÄ—davo skubÄ—ti į anglų kalbos kursus, nes Lietuvoje buvo tekÄ™ mokytis tik vokieÄių ir prancÅ«zų kalbų.
TaÄiau ponia GenovaitÄ—, nors daug metų praleidusi JAV, nesigiria, jog galinti bet kuria tema angliÅ¡kai laisvai kalbÄ—ti. Jai svarbiausia tenykÅ¡te valstybine kalba laisvai bendrauti su verslo partneriais, o jos paslaugos - daugiausia lietuvių bendruomenÄ—s žmonÄ—ms.
Ji pabrėžė, jog daugelis jų, o ypaÄ garbaus amžiaus, teisÄ—tai pasididžiuoja, jog per deÅ¡imtmeÄius ne tik patys nepamirÅ¡o gimtosios kalbos, bet ir savo vaikus, vaikaiÄius jos iÅ¡mokÄ—, nors pastaruoju laikmeÄiu ir tenykÅ¡tÄ—je lietuvių iÅ¡eivijoje daugÄ—ja miÅ¡rių Å¡eimų ir nežinia, ar lietuviÅ¡kas žodis iÅ¡liks kaip lig Å¡iol Å¡ventu dalyku.
Be verslo - sausiau
Buvome užsipraÅ¡Ä™ mÅ«sų redakcijos mielos biÄiulÄ—s pamÄ…stymų apie žmogaus prisitaikymÄ… visiÅ¡kai jam naujoje aplinkoje - kitoje valstybÄ—je, net kitame žemyne. Ji akcentavo: valstybÄ—se, kuriose žmonių privati nuosavybÄ— nuo seno nelieÄiama, visų nuoÅ¡irdus darbas yra ir tos Å¡alies klestÄ—jimo pagrindas, apie gerovÄ™ įprasta kalbÄ—ti ne tik ekonominiu, bet ir filosofiniu požiÅ«riu. Ten ir valstybÄ—s tarnautojai, kurie nori gyventi finansiÅ¡kai laisviau, pasirÅ«pinti sotesne senatve, imasi verslo. Taip darÄ— jos broliai Kazys, MeÄys ir Vytautas, jų vaikų Å¡eimos. SaviÅ¡kių pavyzdys tapo ir jos didžiuoju universitetu - saviraiÅ¡kos, bendravimo su partneriais ir klientais. O iÅ¡ filosofijos srities tai bÅ«tų mintis - jei tau sekasi, tai skirk dalelÄ™ pelno ir kitam padÄ—ti.
SavarankiÅ¡ko paslaugų verslo, pasakojo G. PlukienÄ—, Ä—mÄ—si persikÄ—lusi su vyru gyventi į KalifornijÄ…, SantÄ… MonikÄ…. Ten ji gavo darbÄ… elektronikos įmonÄ—je, iÅ¡ pradžių paprastos darbininkÄ—s, o paskui ir pagal turimÄ… buhalterinÄ—s apskaitos specialisto kvalifikacijÄ…. O įsijungusi į lietuvių bendruomenÄ™, netruko pajusti, kad senbuviai iÅ¡ jos tikisi nemažai paramos. Jiems buvo įprasta ruoÅ¡ti Motinos dienos, KalÄ—dų Å¡ventes, Naujųjų metų sutikimus, asmeninius jubiliejus. Bet ne kiekvienam tai pagal jÄ—gas. Tad ir iÅ¡girdusi pasiteiravimų, ar negalÄ—tų apsiimti tokiomis progomis jų suÄ—jimuose vaiÅ¡ių paruoÅ¡ti. Ne vien iÅ¡ fabrikinių maisto produktų, bet ir su paÄios gamintais, kuo lietuviÅ¡kesniais valgiais.
"Dalyviai likdavo patenkinti, o ir mums, šventės rengėjams, smagu, jog už paaukotą laiką, įdėtą triūsą gaunam atlygio, nepamiršdami, jog tarp kitų dalyvių sudėtinių pinigėlių turi būti ir mūsų atitinkama labdara."
Iš tėvų patirties
Ne tik JAV, bet ir Lietuvoje verslininkės duonos skonį žinanti G. Plukienė ne kartą pabrėžė, jog pradžioje daug ką darė, pasiklausdama tėvų patarimo, o kai jų nebėra tarp gyvųjų - tai mintimis vis tiek ieško pastiprinimo jų gyvenimo atvejuose.
Tėvas, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą net kiek netikėtai, vietoj brolio Antano, emigravęs į Ameriką ir apsistojęs Niujorke, kad daugiau užsidirbtų dolerių, stojo dirbti į metalo liejinių gamyklą.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
