|
|
|
Gyvenimo ratas KAZIMIERUI DULKSNIUI €“ 105
Jurgita BANIONIENÄ– |
2015−02−05 |
 1910 metų vasario 9 dieną Skodinių kaime gimė kunigas prelatas Kazimieras Dulksnys. 1918–1925 m. jis mokėsi Kupiškio pradžios mokykloje ir progimnazijoje. 1925–1927 m. – Rokiškio gimnazijoje. 1928–1931 m. K. Dulksnys studijavo Kauno kunigų seminarijoje, vėliau tęsė mokslus Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Seminarijoje K. Dulksnys susipažino su kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu, Maironiu, Stasiu Šalkauskiu.
Žurnale „Tarp knygų“ raÅ¡oma, kad 1935 m. birželio 15 d. kupiÅ¡kÄ—nas arkivyskupo Juozapo Skvirecko Kauno arkikatedroje buvo įšventintas į kunigus. Pirmoji vieta, kur dvasininkas skelbÄ— Dievo žodį, buvo Ramygalos parapija. K. Dulksnys kunigavo įvairiose parapijose: nuo 1936 m. jis buvo Pasvalio vikaras, nuo 1942 m. – Tauragnų parapijos administratorius. 1943 m. už parapijieÄių suaukotus pinigus dvasininkas pastatÄ— naujÄ… klebonijÄ…. Nuo 1947 m. – RokiÅ¡kio dekanas ir klebonas, nuo 1949 m. – Panevėžio Å¡v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo bažnyÄios administratorius, vÄ—liau Panevėžio katedros kapitulos kanauninkas.
1957 m. KGB apkaltino kunigÄ… antitarybinÄ—s spaudos laikymu „nelegalioje bibliotekoje“, bažnyÄios varpinÄ—je. Be to, prelatas griežtai atsisakÄ— pasiraÅ¡yti raÅ¡tÄ…, smerkiantį popiežių. K. Dulksnys palaikÄ— partizanus, vieÅ¡ai pasisakÄ— prieÅ¡ marksizmo dÄ—stymÄ… kunigų seminarijoje. Dvasininkas buvo suimtas ir nuteistas 3 metams pataisos darbų ir 3 metams tremties, iÅ¡siųstas kalÄ—ti į Mordovijos lagerius. Lageryje jam teko sargauti, dirbti staliaus darbus. Ä® LietuvÄ… iÅ¡ tremties kunigas grįžo 1959 metais.
Prelatas K. Dulksnys bendravo su vyskupu Kazimieru Paltaroku, kardinolu Vincentu SladkeviÄiumi, vyskupu Julijonu SteponaviÄiumi, monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, tÄ—vu Stanislovu.
Knygos „Mūsų Skodiniai“ sudarytojas Algirdas Vaitiekūnas rašo, kad labai svarbus prelato K. Dulksnio gyvenimo įvykis – popiežiaus Jono Pauliaus II priėmimas 1988 m. Vatikane. Per šį Lietuvos dvasininkų lankymąsi pas Šventąjį Tėvą K. Dulksnys su Jonu Pauliumi II kalbėjo lotyniškai.
1959–1963 m. K. Dulksnys buvo Merkinės altarista, Nedingės administratorius, iki 1983 m. – Krekenavos klebonas. Vėliau – Panevėžio vyskupijos kapitulinis vikaras. Vyskupiją valdė 5 metus. Nuo 1989 m. buvo vyskupo J. Preikšo generalvikaru. Šias pareigas ėjo iki mirties – 2001 m.
DaktarÄ— Aldona VasiliauskienÄ— 2010 m. vasario 6 d. „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ straipsnyje apie prelatÄ… K. Dulksnį raÅ¡o: „Protonotaras Bronius Antanaitis nekrologe raÅ¡Ä—: „Prelatas katedroje dirbo pastoracinį darbÄ…, ilgÄ—josi naujų paÅ¡aukimų kunigystÄ—n, meldÄ—si už katalikiÅ¡kas Å¡eimas, nes jos yra pirmoji seminarija kunigystÄ—n. Lygiavosi kasdieniu gyvenimu į Kristaus evangelijÄ…, Å¡vietÄ— optimistine asmenybÄ—s laikysena ne tik Å¡ventÄ—se, bet ir kasdienybÄ—je. Taip jis praÄ—jo iÅ¡tikimo, garbingo, nuoÅ¡irdaus 66-erių metų kunigystÄ—s gyvenimo keliÄ…, tarnaudamas Dievui ir tÄ—vynei, 92-aisiais savo amžiaus metais, iÅ¡kankintas sunkios ligos, 2001 m. gruodžio 9 d. užgeso VieÅ¡patyje.“
Kupiškėnas prelatas K. Dulksnys palaidotas Panevėžio Ramygalos kapinėse.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
