|
|
|
Vėrinys SAVAITGALIS HELSINKYJE
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−04−02 |
 (Tęsinys, pradžia Nr.33)
IÅ¡ diplomatijos istorijos
Daug įdomaus apie Lietuvos ir Suomijos ilgameÄius ryÅ¡ius galima sužinoti iÅ¡ knygos “Lietuvos vÄ—liavneÅ¡ys Suomijojeâ€, iÅ¡leistos 2004 metais. JÄ… parengÄ— Suomijos ir Lietuvos kultÅ«ros fondo darbuotojai su kitais talkininkais. Tekstas pateikiamas suomių, lietuvių ir vokieÄių kalbomis. Ne per seniausiai Å¡is leidinys buvo pristatytas Lietuvos ambasadoje Helsinkyje.
“Lietuvos vÄ—liavneÅ¡ys Suomijojeâ€, - tai pasakojimas apie Ragnar Oller, paremtas jo paties sukauptÄ…ja medžiaga. R. Oller Lietuvos nepriklausomos valstybÄ—s ambasadoje pradÄ—jo dirbti 1922 metais, o kai ambasadorius Ignas JurkÅ«nas-Å einius, be Helsinkio, buvo akredituotas ir į StokholmÄ… bei Å vedijos sostinÄ—je įsikÅ«rÄ— ir jo bÅ«stinÄ—, jis buvo paskirtas Lietuvos konsulu Helsinkyje. Å is žmogus - kultÅ«rininkas, žurnalistas, raÅ¡ytojas, pramonininkas - ir paskesniuosius 15 metų iÅ¡liko Suomijos ir Lietuvos ryÅ¡ių gyvastimi.
Dar ir praÄ—jusio amžiaus Å¡eÅ¡tajame deÅ¡imtmyje R. Oller (jis mirÄ— 1960 m.) Suomijos laikraÅ¡Äiams pateikinÄ—jo straipsnių apie Lietuvos jam žinomÄ… netolimÄ… praeitį, Å¡itaip žadindamas mintį apie Lietuvos valstybÄ—s nepriklausomybÄ™. TaÄiau, kaip raÅ¡oma apybraižoje, dÄ—l politinių aplinkybių ne visi jo pasakojimai pasiekdavo skaitytojÄ….
Minimas ir Kupiškio kraštas
Kupiškėnui skaityti šią knygą juo maloniau, nes joje minimas ir jo kraštas. Pirmasis atvejis susijęs su 1854-1855 metų įvykiu, kai per Lietuvą žygiavę Suomijos gvardijos kariai, pirmuoju nurodymu turėję pasiekti Vengriją, o vėlesniuoju - padėti Rusijai kare su Turkija.
Gvardija RokiÅ¡kį pasiekÄ— 1854 metų lapkriÄio viduryje ir ruoÅ¡Ä—si Äia žiemoti. Nemažai kariuomenÄ—s buvo apgyvendinta apylinkÄ—s Å«kininkų namuose. Netrukus karius Ä—mÄ— guldyti vidurių Å¡iltinÄ—. Dominikonų vienuolyne SkapiÅ¡kyje buvo įrengta lauko ligoninÄ—. Vis dÄ—lto po kelių mÄ—nesių teko praneÅ¡ti, kad iÅ¡ 600 susirgusių kareivių daugiau kaip treÄdalis jų mirÄ—. Å iltinÄ—s aukos palaidotos bendrame kape ant Totorkalnio. Tokio didelio mirtingumo priežastimi buvo nurodyta Å¡altam metui visai netinkama apranga ir avalynÄ—. Apskritai Lietuvos teritorijoje tais metais mirÄ— 658 Suomijos kareiviai, taÄiau didžiausias broliÅ¡kasis kapas - netoli SkapiÅ¡kio. Å vedukalniu toji vieta vadinama todÄ—l, kad Suomijos gvardijos karininkai tarpusavyje kalbÄ—jÄ™ Å¡vedų kalba, nes ji tuo laikmeÄiu Suomijoje buvo pripažinta iÅ¡silavinusių žmonių bendravimo kalba.
Žinių reikėtų suteikti
Visa tai mums jau buvo žinoma, tik dar teks pasistengti, kad Suomijos-Lietuvos kultÅ«ros fondÄ…, taip pat ir Lietuvos ambasadÄ… Helsinkyje pasiektų naujausia informacija, kaip dabar atrodo ir prižiÅ«rimas suomių kareivių kapas Å vedukalnyje. Juolab kad minimame leidinyje raÅ¡oma: “Kaip dabar SkapiÅ¡kyje atrodo kapas, nÄ—ra jokių žiniųâ€.
Dar galima pridurti, kad 1927 metų gegužės 6 dienÄ… Lietuvoje buvÄ™ Suomijos biÄiuliai buvo sukviesti į susirinkimÄ… Kauno karo muziejaus sodelyje įkurti Lietuvių-suomių draugystÄ—s draugijÄ…. Renginio apraÅ¡yme pabrėžiama, kad tarp sveÄių buvo prof. A. R. Niemi, taip pat kalbÄ—jo SkapiÅ¡kio miestelio atstovas, kuris pareiÅ¡kÄ—, kad skapiÅ¡kieÄiai nutarÄ— kasmet papuoÅ¡ti suomių kareivių kapus gÄ—lÄ—mis, o juos prižiÅ«rÄ—siÄ… Å aulių sÄ…jungos vietinÄ— rinktinÄ—. Apie tai dr. R. Olleri Suomijos Å¡aulių sÄ…jungos korpusų vyriausiajame organe žurnale “Hakkpeliitta" paraÅ¡Ä— iÅ¡samų, nuotraukomis iliustruotÄ… straipsnį apie suomių kareivių kapÄ… SkapiÅ¡kyje ir jam parodytÄ… dÄ—mesį Lietuvoje.
Sužavėjo liaudies dainos
Nors Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryÅ¡ių istorija sena, taÄiau glaudžiau pradÄ—ta bendradarbiauti tik XIX amžiaus pabaigoje. KeliÄ… tam praskynÄ— Suomijos jaunosios mokslininkų kartos siekiai artimiau pažinti Baltijos kraÅ¡tus. Antai Helsinkio universitete studijavÄ™s slavų filologijÄ… Jooseppi Julius Mikkola su žmona Marija Winter 1893 metais povestuvinei ir mokslinei kelionei pasirinko LietuvÄ…. Kaip pabrėžiama atsiminimuose, Å¡ių mokslininkų pramintam keliui jau nebebuvo lemta užželti.
Lietuvoje jau visas Å¡imtmetis su didele pagarba tariamas prof. Aukusti Robert Niemi vardas. PasiÅ¡ventÄ™s savo ir kitų kraÅ¡tų tautosakos tyrinÄ—jimams, po nuodugnios pažinties su Skandinavijos Å¡alių, Vokietijos, Estijos, Latvijos tautosakos savasties studijų, jis 1900 m. atvyko į LietuvÄ…. Joje ne kartÄ… lankÄ—si ir vÄ—liau, pasistengÄ— gerai iÅ¡mokti lietuvių kalbÄ…, padirbÄ—davo Kauno, Tilžės, KaraliauÄiaus archyvuose, visur jis sutikdavo tautinio atgimimo patriotų ir, turÄ—damas bendraminÄių, Lietuvoje jautÄ—si savas ir laimingas. TurÄ—damas tikslÄ… užraÅ¡yti kuo daugiau lietuvių liaudies dainų, A. R. Niemi daug keliavo pÄ—sÄiomis. Tarp jo aplankytų vietovių minimi Å imonys ir KupiÅ¡kis. Toliau jo kelias tuokart vedÄ™s per VabalninkÄ…, Biržus, iki NemunÄ—lio RadviliÅ¡kio. Darbuotasi jo ir Vilniaus kraÅ¡te. A. R. Niemi Lietuvoje užraÅ¡Ä— apie 3500 dainų, grįžęs į SuomijÄ… netruko iÅ¡leisti rinkinį “Lietuvių dainos ir giesmÄ—sâ€, o suomiÅ¡kai “Lietuvių liaudies dainų tyrinÄ—jimaiâ€. VÄ—liau jam buvo suteiktas Kauno universiteto garbÄ—s daktaro laipsnis, taip pat buvo pakviestas tapti Lietuvių mokslo draugijos nariu korespondentu. Helsinkyje buvo iÅ¡leista jo paraÅ¡yta lietuvių literatÅ«ros istorija. Verta pridurti, jog Helsinkyje ant kapo žmogaus, klausiusio kupiÅ¡kÄ—nų žemÄ—s protÄ—vių dainavimo, 1933 m. buvo pastatytas skulptoriaus B. Pundziaus RÅ«pintojÄ—lis. Visa tai padaryta mÅ«sų kraÅ¡to Å¡viesuolių suaukotomis lÄ—Å¡omis.
Lietuvių bendruomenė - nedidelė
Tarpukario laikmeÄiu, ypaÄ po 1930 metų, labai pagyvÄ—jo Suomijos ir Lietuvos studentų, mokytojų, agronomų, kariÅ¡kių, architektų, sportininkų bendradarbiavimas. KÅ«rÄ—si bendro darbo komisijos ir sÄ…jungos, buvo keiÄiamasi delegacijomis. Visai realu, kad tuose sÅ«kuriuose buvo ir ne vienas kupiÅ¡kÄ—nas, tad bÅ«tų malonu tokių faktų iÅ¡ vyresniųjų kartų žmonių likimų sužinoti ir mums.
DabartinÄ— lietuvių bendruomenÄ— Helsinkyje nÄ—ra didelÄ— - apie du Å¡imtai žmonių. PusÄ— jų studentai. Po keletÄ… tautieÄių kasdien apsilanko Lietuvos ambasadoje Helsinkyje ir savo reikalus sprendžia su konsulÄ—s Janinos Hanel pagalba. O daugiausia tautieÄių į ambasadÄ… ateina per Lietuvos Respublikos prezidento ir Seimo rinkimus - atstovybÄ—s patalpose veikia rinkimų apylinkÄ—.
Tarp tautieÄių - kupiÅ¡kÄ—nÄ—
Trumpo pasibuvimo Helsinkyje metu pavyko sužinoti, jog Å¡iame mieste gyvena ir dirba kupiÅ¡kietÄ— AuÅ¡ra ViÄinaitÄ—. Ten su Å¡ia kraÅ¡tiete susitikti nepavyko - ji buvo iÅ¡vykusi į LietuvÄ…. NorÄ—dama daugiau apie A. ViÄinaitÄ™ sužinoti, apsilankiau pas jos tÄ—velius KupiÅ¡kyje.
Bronislava ir Julijonas ViÄinai - buvÄ™ ilgameÄiai VirbaliÅ¡kių pagrindinÄ—s mokyklos pedagogai. KupiÅ¡kyje jie įsikÅ«rÄ™ neseniai, tad dukterys AuÅ¡ra ir Loreta augo dar Jutkonyse, mokÄ—si VirbaliÅ¡kiuose.
Baigusi KupiÅ¡kio vidurinÄ™ mokyklÄ…, AuÅ¡ra pasirinko psichologijos studijas Vilniaus universitete. Jas baigusi dirbo vienoje Vilniaus poliklinikų, o sužinojusi, kad yra galimybių gilinti savo žinias užsienyje, dalyvavo konkurse ir laimÄ—jo studijų vietÄ… Helsinkyje. Baigusi jame mokslÄ…, įsigijo psichoanalitikÄ—s kvalifikacijÄ… ir pasiliko Suomijos sostinÄ—je dirbti. Pasak J. ViÄino, kuriam jau teko pas AuÅ¡rÄ… sveÄiuotis, dukra turi savo bÅ«stÄ… ir privatų kabinetÄ…, kol kas klientų nestokoja. AuÅ¡ra atostogas praleidžia turistinÄ—se kelionÄ—se ir jau suspÄ—jo aplankyti daugelį Europos valstybių, pažįstama jau ir Amerika, pietryÄių Azijos kraÅ¡tai. Pasak tÄ—Äio, AuÅ¡ra KupiÅ¡kyje nÄ—ra dažna vieÅ¡nia, nes atvykusios į Vilnių irgi laukia pacientų, profesijos kolegos. TaÄiau per metus iÅ¡taiko laiko ir tÄ—vus gimtinÄ—je, ir seserį Kaune aplankyti.
Suomijoje gyvenantieji lietuviai žino savo šalies ambasados adresą - į Rauhankatu gatvės 13 a pastatą jie atvyksta rinkti Lietuvos Respublikos prezidento ar pasirinktojo kandidato į Seimą.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
