|
|
|
Vėrinys SAVAITGALIS HELSINKYJE
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−03−19 |
Daugelis atmintinai žino atstumÄ… nuo Vilniaus iki Talino. Tie Å¡eÅ¡i Å¡imtai kilometrų nuo 1989 metų rugpjÅ«Äio 23-osios vadinami gyvuoju Baltijos keliu. Jame trijų iÅ¡laisvÄ—janÄių iÅ¡ sovietinÄ—s okupacijos Respublikų žmonÄ—s stovÄ—jo susikibÄ™ rankomis. Dabar juo važiuojantį tik kamuoja jaudulys, kaip bÅ«si sutiktas savosios Å¡alies, Latvijos ir Estijos pasieniuose, nes apie buvusį muitininkų griežtumÄ… prisiklausyta daugybÄ— pasakojimų. Vis dÄ—lto jau baigiasi pirmieji metai, kai Baltijos Respublikos yra Europos SÄ…jungos narÄ—s ir jų gyventojams turistinÄ—s iÅ¡vykos į Å¡ios bendrijos Å¡alis nebekelia didesnių rÅ«pesÄių. Muitinių pareigÅ«nai net nežvilgteri į automobilio salonÄ…, o tik vardu paÅ¡aukdami įsitikina, ar paso savininkas ir keleivis yra tas pats asmuo.
Iš namų - su rogutėmis
Ä® Suomijos sostinÄ™ vykome keturiese - Rolandas, Svaja, jų dukra Barbora (Vilniuje gyvenanti mano dukters Å¡eima) aplankyti savo sÅ«naus ir brolio Pauliaus, turÄ—jusio progos keletÄ… mÄ—nesių pasimokyti J. Sibelijaus muzikos akademijoje ir pabendrauti su Lietuvos ambasados Suomijoje darbuotojais. NegalÄ—jo tokios progos praleisti ir smalsioji moÄiutÄ—.
Mums sveikinantis Panevėžyje paaiÅ¡kÄ—jo, kad jie iÅ¡ Vilniaus automobiliu, o aÅ¡ iÅ¡ savojo kiemo KupiÅ¡kyje pajudÄ—jome kone minutÄ—s tikslumu tuo paÄiu metu. Per kovo 10-osios dienos saulÄ—s tekÄ—jimÄ…. TaÄiau mano kelionÄ—s pradžia buvo daug įspÅ«dingesnÄ—, nes prasidÄ—jo su rogutÄ—mis. Jas su mano kelioniniais krepÅ¡iais tempÄ— kaimynÄ— Vanda JuozaitienÄ—. GalÄ—jau Å¡ios iÅ¡vykos užsienin pirmÄ…jį kilometrÄ… įveikti ir automobiliu, taÄiau nusprendžiau, kad per tokius nenuspÄ—jamus pustymus patikimiau ir net nuotaikingiau JurÄ—nų anÅ«ko Dovydo rogutÄ—mis.
Jau bÅ«dama Helsinkyje įsitikinau, jog ir Å¡iame mieste su tokia transporto priemone nebÅ«Äiau atkreipusi praeivių dÄ—mesio. Pasak helsinkieÄių bÅ«dÄ… perpratusiųjų mÅ«sų tautieÄių, jie kuo mažiausiai sielojasi, kokį įspÅ«dį padarys aplinkiniams. Suomiui svarbiausia, kad gerai jaustųsi jis pats.
Su slidžių paspirtukais
Å iame pusÄ—s milijono gyventojų mieste visų gatvų pakraÅ¡Äiai nustatyti įvairiausių markių lengvaisiais automobiliais, Äiabuvių ir sostinÄ—s sveÄių paslaugoms - marÅ¡rutiniai autobusai, jaukÅ«s tramvajaus vagonai, Helsinkį juosianti metro linija, taÄiau apskritus metus daugybÄ— žmonių nudojasi ir dviraÄiais. Ir žiemÄ… ilgiausios jų virtinÄ—s stovi prie aukÅ¡tųjų mokyklų ar studentų bendrabuÄių, daugiabuÄių namų kiemuose. ŽmonÄ—ms nereikia jų tempti į rÅ«sius ar balkonus, nes svetimÄ… daiktÄ… imti ten kol kas nebÅ«dinga.
Kitoje Baltijos jÅ«ros pakrantÄ—je esanÄios valstybÄ—s žemÄ—je pastarosiomis savaitÄ—mis sniego buvo tiek pat kaip ir Lietuvoje, tad mÄ—gautis žiemos malonumais helsinkieÄiai vyko ir į slidinÄ—jimo trasas, ir į Äiuožyklas. Jeigu Suomijos sostinÄ—s gatvÄ—se sniegas nebÅ«tų rÅ«pestingai iÅ¡kuoptas, slidinÄ—tojų netrÅ«ktų ir jose. Vyresnio amžiaus žmonÄ—s, vaikÄiojantieji su slidininkų paspirtukais ir centrinÄ—se miesto gatvÄ—mis, nieko nestebina. GalbÅ«t jis yra susiruoÅ¡Ä™s valandÄ… kitÄ… praleisti ant užšalusios jÅ«ros, kurios baltos platybÄ—s prasiÅ¡vieÄia pro visas pietų kryptim spinduliuojanÄias gatveles. Tvirtinama, kad vyresnio amžiaus žmonÄ—s slidžių paspirtukų nepaleidžia iÅ¡ rankų ir vasarÄ…. Tai net savita sporto Å¡aka.
NemÄ—gsta spalvingumo
Suomių gebÄ—jimÄ… kol kas iÅ¡vengti kiek akivaizdesnÄ—s jiems vakarietiÅ¡kos įtakos pabrėžė ne vienas tautietis, papraÅ¡ytas pasidalyti savaisiais pastebÄ—jimais, ir sakÄ—, jog galima tuo nesunkiai įsitikinti ir paÄiai. Antai nÄ— viena prekybos centro darbuotoja nepriblokÅ¡ savo makiažu ar papuoÅ¡alais. Tave aptarnavusio žmogaus veido net neįsiminsi. TaÄiau tau padarys didžiulį įspÅ«dį Å¡io darbuotojo aptarnavimas, jo parodytas dÄ—mesys tau, toji pagarba bet kokios vertÄ—s tavo iÅ¡sirinktajai prekei. Stovintieji eilutÄ—s prie kasos gale dÄ—l tokio sulÄ—tinto aptarnavimo gali net pradÄ—ti nervintis, taÄiau ir pastarojo įsižiebÄ™s nepasitenkinimas iÅ¡tirpsta, kai tokio dÄ—mesio Å¡ilumos gauna pats.
Per tris dienas nemažai teko pasižvalgyti po Helsinkį, taÄiau puoÅ¡niai apsirengusių praeivių žvilgsnis nepagavo, o pirmadienio vidurdienį atsidÅ«rus Taline (Estijos Respublika), tai iÅ¡ karto krito į akis. TaÄiau iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ… nuolat keliaujanÄių pasisveÄiuoti Å¡imtų suomių tokie skirtumai nuo jų miesto gyventojų savasties netrikdo. Jie, daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonių poros ar artimesnių biÄiulių bÅ«reliai, patraukia Talino senamiesÄio siauromis gatvelÄ—mis, suka į parduotuves, kuriose kai kurių maisto produktų įsigyja pigiau negu Helsinkyje. Tam laiko net Å¡eÅ¡ios valandos.
Keltas garsÄ—ja Å¡okiais
Nors galingi keltai iÅ¡ Talino uosto į Helsinkio ir iÅ¡ pastarojo į TalinÄ… kasdien perkelia Å¡imtus automobilių ir tÅ«kstanÄius žmonių, taÄiau pusketvirtos valandos kelionÄ—s jÅ«ra didžiausiÄ… įspÅ«dį padaro suomiai, kuriems plaukimas keltu visai įprasta ar net gyvenimo paįvairinimo bÅ«das. Galima susidaryti įspÅ«dį, jog bÅ«tent jiems pritaikyta ir kelto didžiojo baro muzikinÄ— programa. Beje, iÅ¡ Å¡io restorano virtuvÄ—s nesklinda Å¡iltų patiekalų kvapai. Jo klientai vaiÅ¡inasi alumi, gaiviaisiais gÄ—rimai, kava, sausais užkandžiais. Galima ir Å¡iaip sau sÄ—dÄ—ti. Klausomasi dainininkų, muzikantų atliekamų populiarių kÅ«rinių. TaÄiau ne mažiau už juos plojimų sulaukia bendrakeleiviai Å¡okÄ—jai. Tarp jų bet kaip stripinÄ—janÄių nebÅ«na. Tik vienas kitas atvejis, kad Å¡okiui bÅ«tų pakviesta nepažįstama moteris. Kelte ryte iÅ¡vykstanÄiame iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ…, o vakare sugrįžtanÄiame atgal paprastai linksminasi sutuoktinių ar įsimylÄ—jÄ—lių poros, kurioms raiÅ¡kus Å¡okis - maloni pramoga. MÄ—gÄ—jos Å¡okti nepamirÅ¡ta įsidÄ—ti ir lengvų batelių.
Kelto parduotuvÄ—se grįžtantieji iÅ¡ Talino į Helsinkį perka nemažai alaus, maisto prekių. Tarp jų bÅ«na ir stipriau pasivaiÅ¡inusių, negu vieÅ¡ojoje vietoje tiktų rodytis. TaÄiau jie niekam neužkliÅ«va, dažnai iÅ¡eidinÄ—ja įkvÄ—pti gaivaus jÅ«ros oro į kelto denį.
Beje, kelto keleiviai, vėlyvą vakarą pasiekę Helsinkį ir neturintieji kur apsistoti, už atitinkamą priemoką gali gauti nakvynę kelte ir laikyto jo angare iki ryto automobilį.
Pasak paÅ¡nekovų, buvo manyta, jog, Estijai tapus ES nare, sumažės keltais keliaujanÄių pagyvenusio amžiaus suomių, nes prekių jo parduotuvÄ—se kainos padidÄ—jo - susivienodino Talino parduotuvių. TaÄiau to neatsitiko, suomiai patenkinti, kad jų nebevaržo veikÄ™ pirkinių apribojimai. (Bus daugiau)
Ä®spÅ«džių autorÄ— kelto TALLINK, artÄ—janÄio prie Suomijos krantų, denyje.
Kelto baro muzikinė programa ir šokių aistruoliai sulaukia daugybės keleivių dėmesio.
Laivais ir keltais atvykstanÄiuosius į Helsinkį sveikina paminklas tautų draugystei.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
