Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

SAVAITGALIS HELSINKYJE

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2005−03−19

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Daugelis atmintinai žino atstumą nuo Vilniaus iki Talino. Tie šeši šimtai kilometrų nuo 1989 metų rugpjūčio 23-osios vadinami gyvuoju Baltijos keliu. Jame trijų išlaisvėjančių iš sovietinės okupacijos Respublikų žmonės stovėjo susikibę rankomis. Dabar juo važiuojantį tik kamuoja jaudulys, kaip būsi sutiktas savosios šalies, Latvijos ir Estijos pasieniuose, nes apie buvusį muitininkų griežtumą prisiklausyta daugybė pasakojimų. Vis dėlto jau baigiasi pirmieji metai, kai Baltijos Respublikos yra Europos Sąjungos narės ir jų gyventojams turistinės išvykos į šios bendrijos šalis nebekelia didesnių rūpesčių. Muitinių pareigūnai net nežvilgteri į automobilio saloną, o tik vardu pašaukdami įsitikina, ar paso savininkas ir keleivis yra tas pats asmuo.
Iš namų - su rogutėmis
Į Suomijos sostinę vykome keturiese - Rolandas, Svaja, jų dukra Barbora (Vilniuje gyvenanti mano dukters šeima) aplankyti savo sūnaus ir brolio Pauliaus, turėjusio progos keletą mėnesių pasimokyti J. Sibelijaus muzikos akademijoje ir pabendrauti su Lietuvos ambasados Suomijoje darbuotojais. Negalėjo tokios progos praleisti ir smalsioji močiutė.
Mums sveikinantis Panevėžyje paaiškėjo, kad jie iš Vilniaus automobiliu, o aš iš savojo kiemo Kupiškyje pajudėjome kone minutės tikslumu tuo pačiu metu. Per kovo 10-osios dienos saulės tekėjimą. Tačiau mano kelionės pradžia buvo daug įspūdingesnė, nes prasidėjo su rogutėmis. Jas su mano kelioniniais krepšiais tempė kaimynė Vanda Juozaitienė. Galėjau šios išvykos užsienin pirmąjį kilometrą įveikti ir automobiliu, tačiau nusprendžiau, kad per tokius nenuspėjamus pustymus patikimiau ir net nuotaikingiau Jurėnų anūko Dovydo rogutėmis.
Jau būdama Helsinkyje įsitikinau, jog ir šiame mieste su tokia transporto priemone nebūčiau atkreipusi praeivių dėmesio. Pasak helsinkiečių būdą perpratusiųjų mūsų tautiečių, jie kuo mažiausiai sielojasi, kokį įspūdį padarys aplinkiniams. Suomiui svarbiausia, kad gerai jaustųsi jis pats.
Su slidžių paspirtukais
Šiame pusės milijono gyventojų mieste visų gatvų pakraščiai nustatyti įvairiausių markių lengvaisiais automobiliais, čiabuvių ir sostinės svečių paslaugoms - maršrutiniai autobusai, jaukūs tramvajaus vagonai, Helsinkį juosianti metro linija, tačiau apskritus metus daugybė žmonių nudojasi ir dviračiais. Ir žiemą ilgiausios jų virtinės stovi prie aukštųjų mokyklų ar studentų bendrabučių, daugiabučių namų kiemuose. Žmonėms nereikia jų tempti į rūsius ar balkonus, nes svetimą daiktą imti ten kol kas nebūdinga.
Kitoje Baltijos jūros pakrantėje esančios valstybės žemėje pastarosiomis savaitėmis sniego buvo tiek pat kaip ir Lietuvoje, tad mėgautis žiemos malonumais helsinkiečiai vyko ir į slidinėjimo trasas, ir į čiuožyklas. Jeigu Suomijos sostinės gatvėse sniegas nebūtų rūpestingai iškuoptas, slidinėtojų netrūktų ir jose. Vyresnio amžiaus žmonės, vaikčiojantieji su slidininkų paspirtukais ir centrinėse miesto gatvėmis, nieko nestebina. Galbūt jis yra susiruošęs valandą kitą praleisti ant užšalusios jūros, kurios baltos platybės prasišviečia pro visas pietų kryptim spinduliuojančias gatveles. Tvirtinama, kad vyresnio amžiaus žmonės slidžių paspirtukų nepaleidžia iš rankų ir vasarą. Tai net savita sporto šaka.
NemÄ—gsta spalvingumo
Suomių gebėjimą kol kas išvengti kiek akivaizdesnės jiems vakarietiškos įtakos pabrėžė ne vienas tautietis, paprašytas pasidalyti savaisiais pastebėjimais, ir sakė, jog galima tuo nesunkiai įsitikinti ir pačiai. Antai nė viena prekybos centro darbuotoja nepriblokš savo makiažu ar papuošalais. Tave aptarnavusio žmogaus veido net neįsiminsi. Tačiau tau padarys didžiulį įspūdį šio darbuotojo aptarnavimas, jo parodytas dėmesys tau, toji pagarba bet kokios vertės tavo išsirinktajai prekei. Stovintieji eilutės prie kasos gale dėl tokio sulėtinto aptarnavimo gali net pradėti nervintis, tačiau ir pastarojo įsižiebęs nepasitenkinimas ištirpsta, kai tokio dėmesio šilumos gauna pats.
Per tris dienas nemažai teko pasižvalgyti po Helsinkį, tačiau puošniai apsirengusių praeivių žvilgsnis nepagavo, o pirmadienio vidurdienį atsidūrus Taline (Estijos Respublika), tai iš karto krito į akis. Tačiau iš Helsinkio į Taliną nuolat keliaujančių pasisvečiuoti šimtų suomių tokie skirtumai nuo jų miesto gyventojų savasties netrikdo. Jie, daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonių poros ar artimesnių bičiulių būreliai, patraukia Talino senamiesčio siauromis gatvelėmis, suka į parduotuves, kuriose kai kurių maisto produktų įsigyja pigiau negu Helsinkyje. Tam laiko net šešios valandos.
Keltas garsÄ—ja Å¡okiais

Nors galingi keltai iš Talino uosto į Helsinkio ir iš pastarojo į Taliną kasdien perkelia šimtus automobilių ir tūkstančius žmonių, tačiau pusketvirtos valandos kelionės jūra didžiausią įspūdį padaro suomiai, kuriems plaukimas keltu visai įprasta ar net gyvenimo paįvairinimo būdas. Galima susidaryti įspūdį, jog būtent jiems pritaikyta ir kelto didžiojo baro muzikinė programa. Beje, iš šio restorano virtuvės nesklinda šiltų patiekalų kvapai. Jo klientai vaišinasi alumi, gaiviaisiais gėrimai, kava, sausais užkandžiais. Galima ir šiaip sau sėdėti. Klausomasi dainininkų, muzikantų atliekamų populiarių kūrinių. Tačiau ne mažiau už juos plojimų sulaukia bendrakeleiviai šokėjai. Tarp jų bet kaip stripinėjančių nebūna. Tik vienas kitas atvejis, kad šokiui būtų pakviesta nepažįstama moteris. Kelte ryte išvykstančiame iš Helsinkio į Taliną, o vakare sugrįžtančiame atgal paprastai linksminasi sutuoktinių ar įsimylėjėlių poros, kurioms raiškus šokis - maloni pramoga. Mėgėjos šokti nepamiršta įsidėti ir lengvų batelių.
Kelto parduotuvėse grįžtantieji iš Talino į Helsinkį perka nemažai alaus, maisto prekių. Tarp jų būna ir stipriau pasivaišinusių, negu viešojoje vietoje tiktų rodytis. Tačiau jie niekam neužkliūva, dažnai išeidinėja įkvėpti gaivaus jūros oro į kelto denį.
Beje, kelto keleiviai, vėlyvą vakarą pasiekę Helsinkį ir neturintieji kur apsistoti, už atitinkamą priemoką gali gauti nakvynę kelte ir laikyto jo angare iki ryto automobilį.
Pasak pašnekovų, buvo manyta, jog, Estijai tapus ES nare, sumažės keltais keliaujančių pagyvenusio amžiaus suomių, nes prekių jo parduotuvėse kainos padidėjo - susivienodino Talino parduotuvių. Tačiau to neatsitiko, suomiai patenkinti, kad jų nebevaržo veikę pirkinių apribojimai. (Bus daugiau)
Įspūdžių autorė kelto TALLINK, artėjančio prie Suomijos krantų, denyje.
Kelto baro muzikinė programa ir šokių aistruoliai sulaukia daugybės keleivių dėmesio.
Laivais ir keltais atvykstančiuosius į Helsinkį sveikina paminklas tautų draugystei.





Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 373

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]