Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

JONAS NETAUPĖ IR NUMIRĖ. ANTANAS TAUPĖ, BET NUMIRĖ VISTIEK

Gintaras JURGĖLAS

2006−11−02 0

Praėjusį pirmadienį Hansabanko Panevėžio filiale buvo surengta spaudos konferencija, kurioje iš Vilniaus atvykę įvairių banko padalinių vadovai pasakojo, kad lietuviai gyvena daug geriau nei prieš keletą metų, todėl ir jiems atėjo laikas taupyti.
Konferencijoje kalbėjęs Hansabanko Klientų departamento vadovas Vitalijus Rancevas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad per kelius metus pasiturinčių banko klientų išaugo 2,2 kartus. Įdomu, kad, analitikų duomenimis, tokių pasiturinčių klientų (gaunančių 2,2 – 2,5 tūkstančio litų per mėnesį) Lietuvoje ir Panevėžio regione padidėjo beveik vienodai. Remiantis tais duomenimis, galima teigti, kad ir kupiškėnai gyvena vis geriau, todėl ašaroti dėl blogo gyvenimo neverta, geriau pasirūpinti artėjančiomis pensijomis.
Pinigų lietus prieš Velykas ir Kalėdas
Pinigų Lietuvos gyventojai prasimano įvairiais būdais, bet vis labiau pastebima tendencija, kad į privačių klientų sąskaitas įplaukia vis daugiau pinigų iš užsienio. Nuo 2002-ųjų metų ketvirtojo ketvirčio iki šių metų vidurio tokių įplaukų padaugėjo net tris su puse karto. Vieno pavedimo vidurkis taip pat labai išaugo. Jei prieš ketverius metus vidutinis pavedimas buvo 7 400 litų, tai šiemet siekia jau 9 000 litų.
Išanalizavęs duomenis, V. Rancevas sakė, kad dabar 10 procentų pinigų, patenkančių į asmenines sąskaitas sudaro lėšos, gautos iš užsienio. Vadinasi, galima sakyti, kad kas dešimtas lietuvis yra išlaikomas užsienio pinigais.
Kodėl taip padidėjo pinigų srautas iš užsienio? Žinoma, dalis lietuvių vienu ar kitu būdu dirba užsienio firmose ar su jomis bendradarbiauja. Tačiau pastebėta, kad pinigų pervedimas ypač suintensyvėja prieš Velykas ir Kalėdas. Matyt, užsienyje uždarbiaujantys naujieji emigrantai masiškai siunčia pinigus giminaičiams, arba patys parsisiunčia sau, prieš parvažiuodami švęsti didžiųjų švenčių.
Žinoma, ne į visas sąskaitas plaukia lėšos iš užsienio, bet vis tiek plaukia. Sąskaitos bankuose pilnėja.
Gyventojai jau gali taupyti
Hansabanko Investicijų valdymo tarnybos vadovė Eglutė Bivainytė, lygindama lietuvių santaupas bankuose, su kaimyninių šalių žmonių bankuose laikomais pinigais, pripažino, kad mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją, šiek tiek atsiliekame nuo Estijos ir Latvijos, o nuo visų kitų Europos valstybių atsiliekame gana daug (belieka tik paspėlioti, ar oficialūs duomenys tikrai atitinka tikrovę).
Nepaisant to, vis daugiau namų ūkių po būtinų kasmėnesinių finansinių išlaidų dar turi pinigų, kuriuos galėtų taupyti. Tokių šeimų Lietuvoje yra net 62 procentai. Prieš keturis metus buvo vos 6 procentai.
Nori gyvent – pasirūpink tuo iš anksto
Net ir be banko analitikų pasakojimų aišku, kad norėdamas senatvėje kažkaip sudurti galą su galu, pats ir privalai tuo pasirūpinti. Psichologai mano, kad žmogus, įpratęs prie kažkada susikurtų gyvenimo sąlygų, stresuoja nebegalėdamas patenkinti elementarių savo poreikių. Iki tol, kol dar gali užsidirbti, laisvai naudojiesi kreditais, gauni kitų kažkada nedarbinėmis vadintų pajamų, o vėliau... nebeuždirbi, kreditų tau niekas nebeduoda, nedarbinėmis pajamomis tik retas tegali pasigirti. Kaip tada senam žmogui pragyventi?
Užtikrinant gyvenimo kokybę ir ateityje, specialistai rekomenduoja, kad pensija sudarytų bent 70 procentų buvusio atlyginimo. Trisdešimčia procentų privalai pasirūpinti pats, arba teks mažinti poreikius.
Dabar bankai siūlo įvairiausių variantų, kaip taupyti, nuo kada vertėtų pradėti kaupti santaupas pensijai arba, kaip dabar populiaru kalbėti, vaikų mokslams.
Ant žemės ne viskas taip, kaip danguje
Pasiklausius finansų specialistų iš Vilniaus, atrodo, kad tikrai bet kuris Lietuvos pilietis ramiai gali laukti gyvenimo rudens, jei tik pats imtųsi rodyti bent kiek iniciatyvos.
Deja, žemiškos istorijos pasakoja kitką. Nemažai mūsų regiono žmonių išvis niekada neturėjo sąskaitos banke, o jeigu neseniai įsidarbinusiems darbdaviai ir įtaisydavo banko korteles, sąskaitos jose ištuštėdavo vos gavus eilinį pavedimą.
Kiti tiesiog spjovė į darbą, nes Lietuvoje dažnas įsitikino, kad pati geriausia specialybė – bedarbis. Dirbti reikia tik retkarčiais, o atlygimą gauni nuolat.
Iš ko ir kaip taupyti? Vadinasi, per amžius lai gyvuoja pensijų ir pašalpų ministrė bei jos ministerijos politika, tiesiog skelbianti, kad dirbti reikia tik meškinams, nes jie turi keturias letenas.
Taip ir gimsta šio teksto pavadinime suformuluota tiesa, kuriai nepaprieštaraus jokie nei ekonomikos, nei bankininkystės dėsniai.