|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas AIKÅ¡TÄ™ NUKLODAVO NE VIEN STIKLO Å¡UKÄ—S
Gaila MATULYTÄ– |
2005−12−08 |
Beveik prieÅ¡ savaitÄ™ KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus aikÅ¡tÄ—je sužibo kalÄ—dinÄ— eglÄ—. Ä® Å¡ventinį renginį, tÄ—vų lydimi, rinkosi mažieji kupiÅ¡kÄ—nai, koncertų ir pokÅ¡tų klausÄ—si jaunimas ir vyresnieji. Be abejo, prie puoÅ¡nios eglÄ—s Naujųjų iÅ¡vakarÄ—se bÅ«riuosis miestelÄ—nai, tÄ™sis linksmybÄ—s, liesis Å¡ampanas ir "skraidys" buteliai.
Miesto aikÅ¡tÄ— metų tÄ—kmÄ—je regÄ—jo įvairių pokyÄių. Pažvelgus į senÄ… centrinÄ—s aikÅ¡tÄ—s fotografijÄ…, kuriÄ… atneÅ¡Ä— viena „MinÄių“ skaitytoja, darosi įdomu, kaip kito Å¡i vieta, ar joje metų sandÅ«roje visada vyravo Å¡ventinÄ— nuotaika?
AÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų kupiÅ¡kÄ—nÄ— mokytoja Aldona ZinkeviÄienÄ— tik deÅ¡imt metų buvo iÅ¡vykusi į kitus miestus. Beveik visÄ… gyvenimÄ… ji praleido KupiÅ¡kyje, tad savo pasakojimais apie praÄ—jusius laikus sudomina kiekvienÄ….
PaÅ¡nekovÄ— negalÄ—jo tiksliai pasakyti datos, kada miesto aikÅ¡tÄ—je pradÄ—ta puoÅ¡ti eglÄ—. GalbÅ«t Å¡i 1956 m. nuotrauka mena unikalias akimirkas. Prie padabintos žaliaskarÄ—s rinktis vaikams ar suaugusiesiems prieÅ¡ keletÄ… deÅ¡imtmeÄių nebuvo įprasta. Tiesa, po Naujųjų nakties lygiai taip pat, kaip dabar, aikÅ¡tÄ—je bÅ«davo pilna stiklo Å¡ukių ir Å¡iukÅ¡lių. Matyt, Å¡ventinÄ™ naktį nedideli bÅ«reliai draugų Äia susitikdavo.
A. ZinkeviÄienÄ— pamena, kad toji eglÄ— ne tik nežibÄ—jo lempuÄių girliandomis, bet ir miesto viduryje stovÄ—davo gana neilgai: keletÄ… dienų prieÅ¡ Naujuosius ir kelias po jų. Nes padaužos slapÄia nudraskydavo žaisliukus.
CentrinÄ™ aikÅ¡tÄ™ KupiÅ¡kio gyventoja prisimena dar iÅ¡ prieÅ¡kario laikų. Gyvenamaisiais namais ir krautuvÄ—lÄ—mis užstatyta ji buvo vadinama austerija. Seniau ji priklausÄ— vien žydams (tik lietuvių vaistininko Stuko namas ten stovÄ—jo). Už žydų krautuvÄ—lių, kiemuose, bÅ«davo kitų trobesių. A. ZinkeviÄienÄ— prisimena, kaip Å¡abo dienÄ… žydai susÄ—sdavo ant laiptukų ir stebÄ—davo aikÅ¡tÄ—je verdantį gyvenimÄ…, praeivius gatvÄ—se. Ketvirtadieniais jie žiÅ«rÄ—davo, kaip ant aikÅ¡tÄ—s grindinio Å¡urmuliuoja turgus, suvažiuoja vežimai, derasi prekeiviai. Po turgaus keletÄ… dienų aikÅ¡tÄ—je tvyrodavo neÅ¡vara, gyventojai eidavo pasirinkti pakratų, Å¡ieno ar Å¡iaudų ožkoms. Tik po keleto dienų valytoja suÅ¡luodavo Å¡iukÅ¡les. AnuometinÄ— aikÅ¡tÄ—s tvarka toli gražu neprilygo Å¡ioms dienoms.
IlgametÄ— mokytoja pasakojo, jog Antrojo pasaulinio karo metu ant KupiÅ¡kio buvo numestos trys bombos. Viena - kaip tik centre, kita – dabartinÄ—je Pajarskio g., o treÄioji, užmuÅ¡usi porÄ… žmonių, – netoli bažnyÄios Gedimino g.
Po sprogimų ir žydų iÅ¡varymo jų trobesius griovÄ—, kas tik norÄ—jo, po plytÄ… iÅ¡tampÄ—. Miesto aikÅ¡tÄ— buvo paversta griuvÄ—siais. Nebuvo oÅ¡ianÄių fontanų, suoliukų kaip dabar. Niekam nekilo mintis Äia ilsÄ—tis ar pramogauti.
Tuoj po karo, kai miÅ¡kuose vyko pasiprieÅ¡inimo sovietams kovos, o mieste laikÄ—si raudonieji bÅ«riai, įvairiu metų laiku centrinÄ—s aikÅ¡tÄ—s grindinys buvo nuklotas žuvusiųjų kÅ«nais. „Baisus apimdavo jausmas,“ – apie kraupų reginį kalbÄ—jo A. ZinkeviÄienÄ—. Å iandien tuos žiaurumus Äia mena paminklinÄ— lenta.
Anot paÅ¡nekovÄ—s, senieji kupiÅ¡kÄ—nai nepasižymÄ—jo gerais Å¡eimininkavimo įproÄiais. Mieste nebuvo tiek tvarkos, kiek dabar.
Po karo, apie 1946 m., vietos gyventojai apvalė griuvėsius, pasodino medžių. Aikštės priešaky buvo medžiais neapaugusi vieta, kurios centre – pastatyta tribūna. Čia įvairiomis progomis vyko minėjimai. Iš visų įstaigų suvaryti miestelėnai žygiuodavo grindiniu aplink aikštę, o einant pro tribūną reikėjo sušukti „valio“.
Mokytoja pasakojo, kad anais laikais nebuvo įprasta apÅ¡viesti gatves ar aikÅ¡tÄ™. Po karo mieste veikÄ— elektrinÄ—, taÄiau elektros užteko tik gyventojų namams ir biurams. „VienintelÄ— Å¡viesa naktį - namų žiburiai ir mÄ—nulis“, - sakÄ— A. ZinkeviÄienÄ—. O tam tikru metu buvo įsakyta langus storomis popierinÄ—mis užuolaidomis uždengti.
TaÄiau, paÅ¡nekovÄ—s teigimu, net neramiais laikais žmonÄ—s jautÄ—si saugÅ«s. Kam reikÄ—jo, eidavo ir tamsiÄ… naktį. Niekas neužpuldavo, neapiplÄ—Å¡davo.
Laikui bÄ—gant, keitÄ—si ir aikÅ¡tÄ—s pavadinimas. Žinoma, kad seniau aukÅ¡tÄ—lesnÄ— miesto vieta vadinosi ÄŒirvų kalneliu (Äia darbininkai laukdavo darbdavių ir galbÅ«t suloÅ¡davo kortomis). VÄ—liau aplink tÄ… aukÅ¡tumÄ—lÄ™ atsirado grindinys ir ji buvo pavadinta Rinkos, vÄ—liau – Turgaus aikÅ¡te. SovietmeÄiu, iki pat NepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo , ji buvo pakrikÅ¡tyta Tarybų vardu. ÄŒia maždaug iki Å¡eÅ¡tojo deÅ¡imtmeÄio vidurio stovÄ—jo paminklas Stalinui, vienÄ… naktį paslaptingai pradingÄ™s.
Å iandieninį prieÅ¡Å¡ventinį aikÅ¡tÄ—s grožį mokytoja vertina dvejopai. Džiugu, kad dabar taip tvarkinga ir puoÅ¡nu. TaÄiau ji norÄ—tų, kad iÅ¡orinis spindesys neužgožtų tikro džiaugsmo, kad kiekvieno žmogaus viduje bÅ«tų Å¡viesiau.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
