Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Laiko raštas

GRAžIAUSI GYVENIMO IR GERIAUSI KARJEROS METAI €“ RAJONO LAIKRAščIO REDAKCIJOJE (IÅ¡ žURNALISTÄ—S EUGENIJOS STANčIKAITÄ—S-URBONIENÄ—S PRISIMINIMų)

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2014−05−24

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Laikraščio „Komunizmo keliu“ trisdešimtmečio minėjimas 1976 metų spalio 22 dieną. Iš dešinės žurnalistai: Eleonora Vaičeliūnienė, Eugenija Urbonienė, Algirdas Petrulis ir laikraščio korektorė Birutė Koroviakova.
Tęsinys. Pradžia gegužės 10 d. numeryje

Kaip redaktorius „piršliavo“

A. Žilys prisidėjo prie Eugenijos ir būsimojo jos vyro Rimanto Urbono pažinties.
„Stigo redakcijai žmogaus žemės ūkio skyriuje. Pasisiūlė dirbti toks buvęs literatas, redakcijos bičiulis, bet redaktorius jo nepriėmė. Bandė įsidarbinti kitas vyrukas iš Dzūkijos, bet redaktoriui irgi neįtiko. Tuomet Valė Kutrienė nusišaipė: „Matyt, tau vyrą renka.“
1969 metų pradžioje į redakciją atėjo toks vyrukas, paklausė, kur rasti redaktorių. Su juo pakalbėjęs išėjo atsinešti lagamino. Jam buvo parodytas kabinetas. Kažkas atnešė čiužinį, kad čia pat galėtų permiegoti, nes atvykėlis neturėjo kur gyventi, į redakciją atvažiavęs tiesiai iš Vilniaus.

Redaktorius manęs paklausė: „Kaip kavalierius?“ Aš jam atsakiau: „Pagyvensim – pamatysim.“ Po to nuskuodėm visos redakcijos panelės pas Valytę, tvarkiusią visų dokumentus, pasmalsauti, kelintais gi metais tas kavalierius gimęs. Pamačiusi, kad 1946-ųjų, tešūktelėjau: „Fui, piemuo!“, mat nepakęsdavau jaunesnių už save.
Tai buvo R. Urbonas. Pasodino jį su Petriuku, o tas nuo ryto buteliuką ant stalo. Redaktorius pamatė, kad nieko gero nebus. Visgi gėrimo nuo pat ryto jis netoleravo. Tuomet į mano kabinetą atbogino dar vieną stalą ir čia įkurdino naujoką“, – dalijosi prisiminimais Eugenija.

Urbonų šeima (iš kairės): Kristina, Eugenija, Ieva ir Rimantas bei Valdemaras Kukulas 1977 metų rugpjūtį vykusioje literatūrinėje popietėje, kurioje literatai buvo susirinkę su savo šeimomis.
Nuotraukos iš asmeninio Eugenijos Urbonienės albumo
Greitai susikukavo

Su Rimantu ji greitai rado bendros kalbos apie Vilniaus universitetą, pažįstamus studentus. Rimantas buvo baigęs vieną lituanistikos studijų kursą ir tris žurnalistikos kursus. Studijavo irgi neakivaizdžiai. „Taip ir susikukavome“, – šmaikštavo pašnekovė. Jiedu redakcijos kasdienybę paįvairindavo proginiais sienlaikraščiais – moterims Kovo 8-osios proga, o vyrams – Vasario 23-osios (tądien būdavo minima sovietinės armijos diena). Ant didelių vatmano lapų klijuodavo visokius paveiksliukus, surašydavo juokingų eiliuotų tekstukų, pritaikydavo citatų iš kolegų straipsnių. Padarydavo visiems smagumo.

Po vestuvių juodu iš pradžių gyveno Kupiškyje, jos nuomojamame kambarėlyje, o gimus Kristinai persikėlė pas mamą į Bikonis. Paskui jaunai šeimai buvo paskirtas butukas be patogumų mediniame daugiabutyje, stovėjusiame toje vietoje, kur dabar yra kultūros centras.

„Vieną dieną Rimantas gavo pranešimą, kad jį išbraukė iš studentų sąrašų. Iškilo grėsmė, kad bus pašauktas atlikti karinės tarnybos, bet jau laukiausi Ievutės. Gimus antrai dukrai vyrui nebeliko tos grėsmės. Anuomet turinčius du vaikus atleisdavo nuo armijos. Netrukus Rimantas įstojo į Salų žemės ūkio technikumą ir jį baigė. „Faina mokytis“, – sakė. Turėjo minčių mokslus tęsti Žemės ūkio akademijoje, bet aš užprotestavau. Nutariau dabar jau pati atnaujinti seniai užmestus savo mokslus. Mano žurnalistikos studijos buvo nutrūkusios trečiame kurse. Būdama 38-erių stojau iš naujo. Gerai, kad kai kuriuos dalykus man įskaitė. Savo kurse mane vadino motina, o Domą Staselį – tėvu. Buvome vyriausi tarp bendrakursių. Universitetą baigiau 1984 metais. Pamenu, kad prieš stojamuosius kolegė Eleonora Vaičeliūnienė man pasakė: „Tavo vietoje geriau būčiau trečią vaiką pasigimdžiusi.“ Pamaniau, kad dar suspėsiu ir tai padaryti. Netrukus susilaukėme Verutės. Darželyje vaikai Verutei sakydavo, kad jos tėvai seni, o ji atšaudavo: „O jūs tokių sesių kaip aš neturite“, – kalbėjo Eugenija.

Urbonų dukra Ieva tapo žurnaliste, Kristina – psichologe, o jaunylė Veronika šiuo metu yra sociologijos doktorantė. Eugenija džiaugiasi septyniais anūkais – Ūla, Julija, Vilija, Benu, Pijumi, Elžbieta ir Adele.

Eugenijos ir Rimanto gyvenime buvo visko – ir potvynių, ir atoslūgių. Kaip bebūtų, juos jungė ne tik vaikai, anūkai, bet ir pasaulėžiūra, žurnalistinė ir literatūrinė veikla. R. Urbonas mirė 2013 metų rugpjūčio 31 d., palaidotas Kupiškio senosiose kapinėse.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 424

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]