 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos GUMBELIEÄIUS VIENIJO SALAMIESÄIO PARAPIJA
Vytautas PeÄiulis su žmona iÅ¡ Gumbelių kaimo. Peni tradicinis Å«kis Žvyrkeliu pro SalamiesÄio pagrindinÄ™ mokyklÄ… riedame Gumbelių kaimo link. Pralenkiame vežimaitį, arkliuko traukiamÄ…. DeÅ¡inÄ—je kelio pusÄ—je akį patraukia originali metalo plastikos kompozicija ir paminklinis akmuo, žymintis Antano Paliulio Å¡eimos, nukentÄ—jusios sovietiniais metais, sodybos vietÄ…. Å i Å¡eima 1948 metais iÅ¡tremta į SibirÄ…. Antanas Paliulis buvo rezistencinÄ—s kovos dalyvis. SÅ«nus Alfonsas žuvo partizanaudamas. SÅ«nus Vytautas, dokumentinio kino režisierius, irgi buvo rezistencijos dalyvis. KalÄ—jo Sibiro lageriuose. Grįžęs jis taip įamžino savo Å¡eimos atminimÄ…. Stabtelime prie keliu einanÄios merginos pasitikslinti, ar tikrai ant kalniuko matyti Gumbelių kaimo sodybos. GavÄ™ teigiamÄ… atsakymÄ… pasisiÅ«lome pakeleivÄ™ pavėžėti. Taip pirmiausia ir atsiduriame jos tÄ—vų PeÄiulių kieme, kur mus smagiu lojimu pasitinka trys nedideli Å¡uniukai. Vytautas PeÄiulis papasakojo, kad gimÄ— 1949 metais Gumbeliuose. ÄŒia ir užaugo keturių vaikų Å¡eimoje. TÄ—vai turÄ—jo apie 14 hektarų žemÄ—s. DaržinÄ— statyta 1932 metais, o gyvenamasis namas irgi prieÅ¡karinÄ—s statybos. Jis Å¡iuo metu turi per 4 hektarus nuosavos žemÄ—s ir dar mirusios sesers pievos. „Laikome karvÄ™, viÅ¡tų, žąsų, paršų. Turime daržą, sodelį. Trumpai sakant, gyvename Å«kiÅ¡kai senoviÅ¡kai, kaip anksÄiau kaime visi gyveno. Maisto sau užtenka. DuktÄ— Vilma gyvena Panevėžyje. Ten studijuoja ir dirba. SÅ«nus Audrius įsikÅ«rÄ™s Vilniuje. Vaikai sugrįžti į kaimÄ… nesvajoja, bet atvažiuoja padÄ—ti Å«kio darbuose. VasarÄ… pas mus bÅ«na anÅ«kas Redas. Vaikui geriau tuo metu kaime, o ne ant asfalto“, – kalbÄ—jo V. PeÄiulis. Pasak jo, kaime dar yra kelios netuÅ¡Äios sodybos. Tai Algirdo Rastausko, Sauliaus DragÅ«no ir buvusi Jono Kuodžio sodyba, kurioje nuo pavasario iki rudens gyvena iÅ¡ Panevėžio atvykstanti Å¡ios sodybos jau mirusių savininkų duktÄ— Vanda. „VisiÅ¡kai atskirti nuo pasaulio Äia nesijauÄiame. Ne per toliausiai yra Salamiestis. Galima dviraÄiu nuvažiuoti. Keturis kartus per savaitÄ™ atvažiuoja automobilinÄ— parduotuvÄ—. Dujininkas atvyksta pakeisti dujų baliono, kai prireikia. ŽiemÄ… kelias irgi prižiÅ«rimas. Mat mokykliniu autobusiuku iÅ¡ Å¡io pakraÅ¡Äio vežami 9 ar 11 vaikų į pamokas. Jei labai užpusto, tai galima ir arkliuku iÅ¡važiuoti. Du kaimynai po arklį laiko“, – apie gyvenimo kaime niuansus kalbÄ—jo paÅ¡nekovas. IÅ¡ V. PeÄiulio kiemo pasukame į kitoje kelio pusÄ—je įsikÅ«rusiÄ… Kuodžių sodybÄ….
Sodyboje Vanda KuodytÄ—-JurkÅ¡tienÄ— puoselÄ—ja ne tik naujus želdynus, bet ir jos moÄiutÄ—s bei mamos mÄ—gtus augalus. ÄŒia Å¡iuo metu Å¡eimininkauja Vanda KuodytÄ—-JurkÅ¡tienÄ—. Jai padeda vyras Linas ir sÅ«nus Paulius. Moteris papasakojo, kad jos tÄ—velis Jonas Kuodis buvo kilÄ™s iÅ¡ ÄŒypÄ—nų. Ä® Gumbelius jis atÄ—jo užkuriomis. ÄŒia buvo Povilo Skardžiaus žemÄ—. Jos mama Malvina SkardžiÅ«tÄ— – tikra gumbelietÄ—. „Sodyba buvo suformuota nuo 1940 metų. AÅ¡ Äia gimiau 1945-aisiais. TurÄ—jau dar du brolius dvynius, bet užaugo iÅ¡ jų tik vienas, Antanas. Å iuo metu jau ir jis mirÄ™s. Nebeturiu ir savo tÄ—velių. Jie abu buvo gimÄ™ 1913 metais. Kai pasiligojo, prieÅ¡ mirtį keletÄ… metų gyveno pas mane Panevėžyje. Kartu vis lankydavome senÄ…jÄ… sodybÄ…. Iki Å¡iol ji iÅ¡likusi beveik tokia pati. Sovietiniais metais jų tvarte buvo kolÅ«kio fermos. Dirbamos žemÄ—s yra per 15 hektarų“, – pasakojo apie save paÅ¡nekovÄ—.
Vanda Kuodytė-Jurkštienė parodė medinę dėžę, kurioje savo kareivišką mantą parsinešė jos dėdė, mamos brolis. „Aš trisdešimt aštuonerius metus dirbau biologijos ir chemijos mokytoja. Pirmieji ketveri prabėgo Juodupės vidurinėje mokykloje, o visus kitus metus dirbau buvusioje Panevėžio Nevėžio vidurinėje mokykloje.
Verpimo ratelis, sviesto muÅ¡tuvis – jau tapo etnografiniais, senÄ…jÄ… buitį atspindinÄiais, reliktais. Kaime likusios tik kelios gyvenamos sodybos. RimÄiausiai Å«kininkauja DragÅ«nai. AÅ¡ savo žemÄ™ esu iÅ¡nuomojusi. Ä®domu, kad mÅ«sų kaimas yra padalytas KupiÅ¡kio ir Biržų rajonams. ÄŒia jau biržieÄių valdos. Ties buvusia Paliulių sodyba prasideda KupiÅ¡kio rajonas. TaÄiau visas gumbelieÄių gyvenimas buvo ir tebÄ—ra glaudžiai susijÄ™s su SalamiesÄio parapija. Visi mes esame baigÄ™ SalamiesÄio mokyklÄ…. TÄ—tis mane į jÄ… nuveždavo arkliuku. MÅ«sų sodyboje buvo 12 arklių kolÅ«kio ferma“, – pasakojo apie dabartį ir dalijosi prisiminimais V. KuodytÄ—-JurkÅ¡tienÄ—. Moteris sakÄ—, kad jų sodyba, anot vieno pažįstamo, tarsi ambasada. Pro Å¡alį važiuodami į kapines ar pas savo artimuosius Äia mÄ—gsta užsukti buvÄ™ kaimynai, bendraklasiai, pažįstami. Visi jie mielai priimami. „Vietos pas mus daug. Klojime yra buvÄ™s ne vienas balius – brolio vestuvÄ—s, įvairÅ«s kaimo suÄ—jimai. ÄŒia aÅ¡ Å¡venÄiau ir savo 70-metį. Bene įsimintiniausias sambÅ«ris buvo 1991 metais, kai Å¡ventintas naujasis kaimo kryžius, kurį padarÄ— tautodailininkas Leonas PerekÅ¡lis. Ä® tas iÅ¡kilmes buvo suvažiavÄ™ gumbelieÄiai iÅ¡ visur su savo vaikais ir anÅ«kais“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ— ir pridÅ«rÄ—, kad visgi kaime jau liÅ«dnoka, nebÄ—ra to žmonių Å¡urmulio kaip anksÄiau. Antra vertus, liÅ«dÄ—ti nÄ—ra kada, kai supa aplinkui graži gamta, kai reikia daržus ravÄ—ti, kai dar girdi pro Å¡alį pravažiuojanÄiÄ… vienÄ… kitÄ… maÅ¡inÄ….
Jonas ir Malvina Kuodžiai. Å i senųjų sodybos Å¡eimininkų nuotrauka kabo seklyÄioje. IÅ¡ gumbelieÄių prisiminimų Knygoje „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“ jos sudarytoja Aldona JanilionienÄ— yra nemažai vietos skyrusi ir Gumbelių kaimui bei jo žmonių prisiminimams užfiksuoti. Ten raÅ¡oma, kad Burbulis turÄ—jo vÄ—jinį malÅ«nÄ… (prie kelio), kur dabar žvyrduobÄ—s ir suversti akmenys. Tai buvÄ™s vienintelis to žmogaus, kuris buvo netekÄ™s rankos, pragyvenimo Å¡altinis. VÄ—liau vÄ—jas malÅ«nÄ… nuneÅ¡Ä—. MalÅ«nininko dukros buvo labai gabios rankdarbiams. „Apie kaimÄ… iÅ¡tikusiÄ… nelaimÄ™ – kaimyno mirtį – praneÅ¡davo bÅ«gnu. BÅ«gnÄ… muÅ¡Ä— PeÄiulis, vadinamas Laduku. Velionį namuose palaikydavo 2–3 dienas, o po to veždavo į 1939 metais iÅ¡ akmenų pamÅ«rytÄ… namelį prie SalamiesÄio bažnyÄios. Per laidotuves iÅ¡ to namelio velionį pasiimdavo. Labai žymÅ«s, balsingi giedoriai buvo Jurgis Petronis, Alfonsas Paliulis, VosylytÄ—s, vÄ—liau prisijungÄ— Liuda PeÄiulienÄ—, Jonas Kuodis ir kiti.
MeninÄ— kompozicija Äia gyvenusiai, nukentÄ—jusiai nuo sovietinio teroro Paliulių Å¡eimai atminti. Povilo Skardžiaus ir jo žmonos Paulinos sodyba buvo Gumbelių pakalnÄ—je. Ten vÄ—lesniais laikais vykdavo garsios gegužinÄ—s. Susirinkdavo norinÄio pasilinksminti iÅ¡ BakÅ¡Ä—nų, ÄŒypÄ—nų, SalamiesÄio, Stuburų, Medinų, Å lekiÅ¡kių ir kitų kaimų jaunimo. Å okiams grodavo vietiniai: Jonas JuozapaviÄius, Bronius GriciÅ«nas ir kiti.“
Gumbelių kaimo naujasis kryžius – pastatytas ir paÅ¡ventintas 1991 metais. Jo autorius tautodailininkas Leonas PerekÅ¡lis. AutorÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Gumbeliai istoriniuose Å¡altiniuose minimi nuo 1603 metų. Tuomet dar vadinti dviem vardais – PetkÅ«nais arba Gumbeliais. 1861–1919 metais Å¡is kaimas priklausÄ— ÄŒypÄ—nų valsÄiui. Pirmieji 14 liustracinių žemÄ—s savininkų, 1865 metais gavusių po 27,2 deÅ¡. žemÄ—s iÅ¡ grafo TiÅ¡keviÄiaus SalamiesÄio dvaro, buvo Å¡ie: Petras Gelažius, Vincas Paliulis, Kazys Rastauskas, Bernardas Å idlauskas, Kazys Gelažius, Stasys PeÄiulis, Petras MaceviÄius, Kazys Vosylis, Ignas Rastauskas, Juozas ArmalaviÄius, Petras Jasinskas, Kazys Petronis, Viktoras Paulauskas, Kazys GriciÅ«nas. Minimas ir trobelninkas Andrius BertaÅ¡ius. 1923 metais Gumbeliuose buvo 47 sodybos ir 225 gyventojai. KaimÄ… į vienkiemius 1929 metais iÅ¡skirstÄ— matininkas Edgaras KopÅ¡talis. Apmatavus buvo rasta 556,10 ha žemÄ—s. Ji iÅ¡dalyta 54 savininkams. 1936 metais pastatytas kaimo kryžius (atstatytas 1991 metais). 1942 metais Gumbeliuose buvo 51 Å«kis: Broniaus Kalindros, Jurgio GriciÅ«no, Jono GriciÅ«no, Povilo GriciÅ«no, Ambraziejaus GriciÅ«no, Petro Gelažiaus I, Petro Gelažiaus II, Alfonso Rastausko, Antano Jasinsko, Pilypo Jasinsko, Balio Jasinsko, Kazimiero Jasinsko, Stepono PeÄiulio, Stasio PeÄiulio, Povilo PeÄiulio, Kosto Petronio, Jono Petronio I, Juozo Rastausko, Antano Paliulio, Juozo Paliulio, Petro ArmalaviÄiaus, Valio Rastausko, Jono Petronio II, Jono Valecko, Juozo Vosylio I, Jono Kuodžio, Juozo Petronio, Povilo Gelažiaus, Stasio SileviÄiaus, Liongino JuozapaviÄiaus, Alfonso Paliulio, Stepo Å idlausko, Juozo Vosylio II, Povilo Vosylio, Jono Gelažiaus, Jurgio Petronio, JokÅ«bo Burbulio, Antano Vosylio, Kazimiero Kaminsko, Juozo ArmalaviÄiaus, Antano Rastausko, Stasio ArmalaviÄiaus, Petro ArmalaviÄiaus, ViktÄ—s VarnienÄ—s, Onos JermaÅ¡auskienÄ—s, Alfonso Baniulio, Vladislovo PeÄiulio, Kosto Å idlausko, RasimaviÄienÄ—s. Tuo metu Gumbeliuose iÅ¡ viso gyveno 190 žmonių. GumbelieÄiai Petras Gelažius ir Antanas Paliulis dalyvavo 1919–1920 metų nepriklausomybÄ—s kovose. Antanas Valeckas, Alfonsas Petronis ir Antanas Paliulis buvo rezistencinių kovų dalyviai. Tose kovose žuvo Jonas Petronis, Alfonsas Paliulis, Kostas Burbulis, lageriuose kalinti Antanas Valeckas ir Vytautas Paliulis. Ä® SibirÄ… buvo iÅ¡tremtos Antano Paliulio, Gelažiaus, Jono GriciÅ«no Å¡eimos. IÅ¡ Gumbelių yra kilÄ™s pogrindinÄ—s spaudos leidÄ—jas Paulius Petronis (1916–2003), kino režisierius Vytautas Paliulis, Lietuvos laisvÄ—s lygos veikÄ—jas Jonas Gelažius. Senieji kaimo sklypai vadinti ÄŒepÄiotu, Upiagaliu, Kalniniu, Laibute, SerbintiÅ¡kiu, PrieÅ¡kalniu, KalpiÅ¡kiu, PrÅ«deliu, UogintiÅ¡kiu, Upeliu, PempiÅ¡kiu, GenerotiÅ¡kiu, GuÄkalniu, PakalpiÅ¡kiu. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 381 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
