|
|
|
Gyvenimo ratas ALEKSUI BALTRÅ«NUI €“ 90
Jurgita BANIONIENÄ– |
2015−02−05 |
 1925 metų vasario 9 d. KupiÅ¡kyje gimÄ— raÅ¡ytojas Aleksas BaltrÅ«nas. KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos duomenimis, bÅ«simasis raÅ¡ytojas 1938–1941 m. mokÄ—si KupiÅ¡kio gimnazijoje. 1944 m. baigÄ— RokiÅ¡kio gimnazijÄ…. A. BaltrÅ«nas metus mokytojavo RokiÅ¡kyje, 1945–1947 m. studijavo VDI ir VDU Istorijos-filologijos fakultete. Dvejus metus dirbo mokytoju GrinkiÅ¡kio vidurinÄ—je mokykloje, vÄ—liau – RadviliÅ¡kio rajono laikraÅ¡Äio „LiteratÅ«ra ir menas“, žurnalų „Moksleivis“, „KultÅ«ros barai“ vyriausiuoju redaktoriumi. Darbavosi „PergalÄ—s“ žurnalo redakcijoje. A. BaltrÅ«nas buvo raÅ¡ytojų sÄ…jungos prozos konsultantas.
1947 m. rašytojas pradėjo spausdinti apsakymus. Išleido apsakymų rinkinius „Pavasario srautas“ (1953 m.), „Lietus“ (1960 m.), „Šviesos gimimas“ (1974, 1985), „Ant katpėdėlių kalno (1983 m.). Parašė – romaną „Tolimi keliai“, apysaką „Tu mane šauki?“, daugybę knygų vaikams. Tai „Berniukas iš mėlynojo vasarnamio“, „Mūsų miesto berniukai“, „Linas ir Valentinas“, „Katė ir balandis“, „Molinis žmogutis“, „Miško gražuolė“, „Geltonos ramunės“. Paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių, autobiografines apybraižas „Pavasaris – ruduo“ – apie vaikystės ir paauglystės metus Kupiškyje ir Rokiškyje, „Vaga po vagos“ – apie pirmuosius žingsnius į spaudos ir literatūrinę aplinką.
RaÅ¡ytojo kÅ«ryboje vyrauja realistinis epinis pasakojimas, aptariamos miesto ir kaimo, Å¡eimos ir meilÄ—s problemos. Už apsakymų rinkinį „Ant katpÄ—dÄ—lių kalno“ A. BaltrÅ«nas apdovanotas G. PetkeviÄaitÄ—s-BitÄ—s premija. KupiÅ¡kÄ—no romanas „Tolimi keliai“, apysaka „Tu mane Å¡auki?“ iÅ¡versti į rusų kalbÄ…, knygos vaikams – į ukrainieÄių, rumunų, kinų, lenkų kalbas.
Vidmantas Jankauskas 1985 m. vasario 9 d. laikraštyje „Komunizmo keliu“ rašo: „Kiekvienam kupiškėnui gerai žinomas rašytojo A. Baltrūno vardas. Neparašė A. Baltrūnas tokio kūrinio, kuris iš karto jį būtų padaręs klasiku, dar neparašė tiek, kad prie jo kūrybos prakaituotų vidurinėje mokykloje. Literatūra nėra šedevrų paradas. Literatūra – tai procesas, o rašytojo darbas – kasdieniškas, sunkus ir varginantis.
Rašytojas niekad nepamiršta savo gimtojo Kupiškio. Net savo romane „Tolimi keliai“, vaizduodamas nuošalų Dzūkijos kaimelį, dažnai prisimena savo gimtinę, ir tai nesunkiai pastebima. Neseniai „Pergalėje“ išspausdintoje autobiografinėje vaikystės dienų apysakoje „Pavasaris – ruduo“ A. Baltrūnas mus nukelia į prieškarinius laikus, kai kaimuose dar gyveno baudžiavą menantys senoliai, kai Kupiškyje girnas suko net keli malūnai, ir žvėrynai atvažiuodavo, kai viskas, net debesys danguje būdavo kitokie. Vaikystė visada lieka vaikyste...
Sodria, gyva kalba parašyta apysaka ir kiti kūriniai ne vieną paperka meile gimtajam kraštui. Dėl to rašytojas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas A. Baltrūnas mums yra brangus.“
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
