 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
GYVENIMAS PRIEÅ¡KARIO INTELIGENTų SODYBOJE €“ PASKATA KRAÅ¡TOTYRAI
KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos SalamiesÄio filialo vyr. bibliotekininkÄ— Jolanta VosylienÄ— brandina naujus kraÅ¡totyros sumanymus. AutorÄ—s nuotrauka IÅ¡ vaikystÄ—s Jolanta vaikystÄ—je girdÄ—davo minint mokytojÄ… VÄ—jelį. Jos tÄ—vas Kazimieras Žurauskas iÅ¡ mokytojo naÅ¡lÄ—s Viktorijos VÄ—jelienÄ—s buvo nusipirkÄ™s pusÄ™ namo. Visi to namo gyventojai gyveno kaip viena Å¡eima. V. VÄ—jelienÄ— labai mÄ—go bendrauti su žmonÄ—mis, buvo inteligentiÅ¡ka moteris, kaimo žmonÄ—s dažnai ateidavo pasiklausti jos patarimų. Ji gražiai siuvinÄ—jo ir mezgÄ—. Mezgimo iÅ¡mokÄ— ir JolantÄ…. Po V. VÄ—jelienÄ—s mirties Žurauskai iÅ¡ VÄ—jelių sÅ«nų nusipirko ir kitÄ… namo pusÄ™. Å iuo metu Äia gyvena Jolanta su vyru, dviem dukromis ir dabar jau naÅ¡lÄ— jos mama Valerija ŽurauskienÄ—. Å eima nevengia ir Å«kiÅ¡kų darbų. Laiko dvi karvutes. Anot Jolantos, kaime pirkti pienÄ… jai bÅ«tų gÄ—da. „Mane pirmiausia intrigavo vaikystÄ—s prisiminimai. V. VÄ—jelienÄ— pasakodavo, kaip juos iÅ¡trÄ—mÄ—. Pirmiausia į vagonus susodino vyrÄ… ir abu sÅ«nus. Jos namie tuo metu nebuvo. V. VÄ—jelienÄ— savo Å¡eimÄ… pasivijo Å iauliuose ir įsipraÅ¡Ä—, kad jai leistų kartu su jais važiuoti. KodÄ—l jų Å¡eima buvo iÅ¡tremta, anais laikais niekas nekalbÄ—davo. Taigi norÄ—jau viskÄ… iÅ¡siaiÅ¡kinti“, – pasakojo Jolanta, kaip gimÄ— mintis imtis kraÅ¡totyrinio darbo. Pasak jos, autentikos toje sodyboje nebelikÄ™. Yra tik VÄ—jelių dar prieÅ¡ tremtį sodintų medžių, obelų. Po penkiolikos metų iÅ¡ tremties sugrįžusi V. VÄ—jelienÄ— tuos medžius pamatÄ— jau užaugusius. IÅ¡ V. VÄ—jelienÄ—s pasakojimo dar žinanti, kad į Å¡iÄ… sodybÄ… užsukdavo raÅ¡ytojas Kazys Binkis. Mat jis buvo vedÄ™s AdamonytÄ™, o V. VÄ—jelienÄ—s sesuo buvo AdamonienÄ—. Berods, dar atvažiuodavo ir raÅ¡ytojas Balys Sruoga bei dainininkas Kipras Petrauskas. „Vidinis nusiteikimas Å¡iam darbui buvo. Užsibrėžiau tikslÄ… surinkti informacijÄ… apie mokytojÄ… J. VÄ—jelį, o ne apie jo Å¡eimÄ…. Mokytojo visuomeninÄ— veikla buvo labai plati. Jis buvo apdovanotas net dviem valstybiniais medaliais. PrieÅ¡kario metais visas kultÅ«rinis gyvenimas sukosi apie mokyklÄ…, mokytojus. Pirmiausia apie J. VÄ—jelį paklausiau jo sÅ«nus. Tuo metu dar abu gyvi buvo. Dabar jau Rimantas, gyvenÄ™s Vilniuje, mirÄ™s, o Skirmantas tebegyvena Kaune. Jie man atsiuntÄ— daug nuotraukų kopijų. Taip ir pradÄ—jau narplioti J. VÄ—jelio gyvenimo ir tremties istorijÄ…. Pakalbinau ir keletÄ… vietinių žmonių, buvusių jo mokinių. Nedaug jie kÄ… galÄ—jo papasakoti, bet vis tiek tai buvo autentiÅ¡ki prisiminimai. Džiaugiuosi, kad spÄ—jau su jais pakalbÄ—ti. Laikas retina tuos laikus menanÄių žmonių gretas. Gaila, kad SalamiesÄio mokyklos istorijoje teradau apie J. VÄ—jelį tik porÄ… sakinių. Pastarasis faktas irgi buvo stimulas raÅ¡yti apie šį žmogų“, – dalijosi mintimis paÅ¡nekovÄ—. Anot jos, sunkiausia buvo, kad beveik nebebuvo ko paklausti apie J. VÄ—jelį. Su VÄ—jelių Å¡eimos atstovais draugystÄ— tÄ™siasi iki Å¡iol. Jie atvažiuoja kasmet per motinos mirimo ar gimimo dienÄ… aplankyti VÄ—jelienÄ—s kapo SalamiesÄio kapinaitÄ—se. Å iemet buvo per VÄ—lines. Jolanta sakÄ—, kad ta proga jie visuomet užsuka ir pas juos, į buvusiÄ… tÄ—vų ir senelių sodybÄ…. GamtosaugÄ… iÅ¡mainÄ— į knygas Jolanta Salamiestyje gimÄ—, užaugo ir gyvena. Baigusi SalamiesÄio aÅ¡tuonmetÄ™ mokyklÄ…, mokslÄ… tÄ™sÄ— Vabalninko vidurinÄ—je mokykloje, nes ten buvo arÄiau ir patogiau nuvažiuoti nei į KupiÅ¡kį. Be to, tais laikais KupiÅ¡kio rajone vienintelÄ—je SalamiesÄio mokykloje buvo dÄ—stoma anglų kalba, o beveik visose kitose mokyklose vyravo prancÅ«zų kalbos mokymas. Taigi ir dÄ—l užsienio kalbos reikÄ—jo rinktis mokslus Vabalninke. „MÄ—gau skaityti knygas nuo mažumÄ—s, bet apie bibliotekininkystÄ—s studijas negalvojau. Gavusi brandos atestatÄ… įstojau į tuometinÄ™ Panevėžio aukÅ¡tesniÄ…jÄ… technikos mokyklÄ… studijuoti gamtos apsaugos. Pagal specialybÄ™ nedirbau nÄ— dienos. Tuo metu tokių specialistų nereikÄ—jo. Kai baigÄ—me, mums buvo pasakyta darbo ieÅ¡kotis patiems. Patraukiau namo. Teko ir pardavÄ—ja padirbÄ—ti. SalamiesÄio bibliotekininke tapau 1996 m., kai biblioteka iÅ¡ dvaro perkelta į mokyklÄ…, o buvusi bibliotekininkÄ— Antanina BartaÅ¡eviÄienÄ— iÅ¡Ä—jo į pensijÄ…. Mano kolegos mokytojai patardavo, pamokydavo, jei ko nežinojau. Bedirbdama baigiau Å iaulių valstybinÄ™ kolegijÄ… ir tapau diplomuota bibliotekininke. Grįžti į aplinkosaugÄ… netraukia. Neturiu tokio darbo jokios patirties. Man mielesnÄ—s knygos. MÄ—gstu skaityti istorines, autobiografines knygas. Malonu bendrauti su žmonÄ—mis, padÄ—ti jiems rasti informacijÄ…, nurodyti paieÅ¡kų kryptį įvairiose duomenų bazÄ—se. Net neįsivaizduoju savÄ™s Å¡iuo metu dirbanÄios kitur“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. Jolanta įsitikinusi, kad kaime biblioteka žmonÄ—ms labai reikalinga. Tai vienas iÅ¡ kultÅ«ros židinÄ—lių. Kartu su mokykla bibliotekininkÄ— rengia naujų knygų aptarimus, susitikimus su literatais. Neseniai Äia salamiestÄ—nai susitiko su Eugenija Urboniene ir kalbÄ—josi apie jos pirmÄ…jÄ… knygÄ… „UžupeÄkio paveikslaliai“. Artimiausi Jolantos veiklos planai – 2013 metų geriausios vaikų knygos rinkimai. BibliotekininkÄ— apgailestauja, kad skaitytojų, deja, mažėja. Tai susijÄ™ ir su natÅ«ralia gyventojų kaita, ir su emigracija. Jaunimas iÅ¡važiuoja laimÄ—s kitur ieÅ¡koti. Stinga kaime darbo. IÅ¡ jaunesnių Å¡eimų tik viena kita Salamiestyje užsilikusi. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 701 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
