Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

PAPRASTI EILėRAšTUKAI DOVANOJA VISIEMS PO žIEDą

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2014−03−06

Komentarai9    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Mokytoja Eugenija KatauskienÄ—-SokienÄ—.
BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka
Mokytoja Eugenija KATAUSKIENĖ-SOKIENĖ, dviejų eilėraščių knygelių autorė, sutiko pasidalyti mintimis apie gyvenimą ir kūrybą. O tos nuoširdžios mintys gal sudėtos ir į eilėraščio „Tu patikėk!“ antrąjį posmą: „Mylėti žemę, paukštį, žmogų, žolę... Padėti medžiui į saulutę kilt. Kalbėti tik pačiais tikriausiais žodžiais, tikėt kitais ir nieko nenuvilt.“

Pirmosios eilėraščių knygutės „Mano metų trupiniai“ (2012 m.) įžangoje rašote, kad tie trupinėliai – „tai tik bandymas atspindėti gyvenimo skonį“. Koks tas skonis? Ar reikia brandinti gyvenimo įvertinimo jausmą? Kaip?


Koks gyvenimo skonis? Malonus. Geras. Nė karto nesuabejojau, kad gyvenimas – tai daugybė galimybių patirti, kas aš esu, kokia esu. Ar reikia vertinti gyvenimą? Bet koks vertinimas suskaldo nuostabią laiko tėkmę. Geras – blogas... Nežinau, kas geras, kas blogas. Ypač kai galvoju apie žmones, apie save. Nelinkusi lipdyti etikečių, būtų per daug paprasta: šis geras, o tas blogas. Mes visokie, ir tai man patinka.

Ten pat Jūs teigiate, kad esate linksma, kantri, taiki. Ar tai įgimtos savybės? Ar gyvenimas išugdė? Kada ir kur šių charakterio bruožų prireikia?

Manau, kad tai įgimta. Tai mamos dovana. Gyvenimas tik patikrina, ar moku jomis „naudotis“. Kartais „išeinu iš krantų“. Humoras, linksmumas mane daug kartų gelbėjo darbe, o noras taikiai spręsti visus nesusipratimus tariamus priešus pavertė tikrais draugais.

Kada, kaip gimsta Jūsų eilėraštis – iš apmąstymų, aplinkos vaizdinių, iš neaiškaus ritmo gaudesio, kuriam reikia surasti žodžius?..

Mano eilėraštukus geriau vadinti posmeliais – tokie jie trumpi, perregimi, mažakalbiai. Kaip jie ateina? Dažnai juos „randu“ gamtoje, kartais susapnuoju: pabundu ir norisi kalbėti rimuotai. Įkvėpdavo ir mokiniai, ypač rašydami. Sėdi susikaupę, kitas ir pakaušį pasikaso – ir toks geras, šviesus jausmas suspurda, kad net verkti norisi. Ir tada iškyla žodis. Nieko sau! Vaikai dirba, mąsto, o mokytoja niekus svaičioja, kažką rašinėja. Myliu tuos savo įkvėpėjus. Net dabar, kai pamatau jauną žmogų, mintyse jį drąsinu, džiaugiuosi juo, myliu jį.

Ar dažnai būna netikusių, karčių, sunkių minčių, išgyvenimų, kurie netinka poezijai? Kur juos dedate?

Gyvenimą priimu šviesiai. Kas yra sunkūs išgyvenimai? Taigi mano pačios sunkios, juodos mintys! Mokausi jas vyti ir iš galvos, ir iš širdies. Intuityviai suprantu, kad tik nuo manęs priklauso, kokį gyvenimą sau susikuriu. Visada yra proga pasidžiaugti, net ir tada, kai būna labai sunku. Ir tie sunkumai man – kaip galimybė pažinti save. Kur dedu netikusias mintis? Paleidžiu... Kartais burbulų pavidalu, kartais pasiūlau joms lįsti kur nors į kemsynus. Kol kas klauso!

„Bet menkas poetas, jei jis eilėraštį savo gyvenimu nerašo“, – sakė Kazys Boruta. Ar pritariate šiai minčiai? Ar daug Jūsų biografijos faktų ir autentiškų išgyvenimų yra kūryboje?
Pritariu. Nemoku sukurti to, ko neišgyvenau. Biografijos faktų gal nedaug, bet autentiškų išgyvenimų apstu. Visi žodžiai ateina per širdį. Kitokio kelio jie nežino.


Eiliuotoji kalba ypatinga – ji padeda žodį naujai ištarti ir suvokti. Jūs – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, išmanote, kas yra lyrika, lyrikos subjektas, jos muzikalumas. Ar profesija savaip paženklina poeziją? Kokią parašytumėte trumpą savųjų eilėraščių analizę?
Viena – būti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kita – kurti eiles. Specialybė, manau, jokios įtakos neturi, nebent tik rašybą ir skyrybą geriau moku. Kaip įvertinčiau savo posmus? Rašyčiau taip: „Autorė svaigsta nuo pirmosios meilės laukimo, nes yra svajotoja ir romantikė, filosofiškai apmąsto mirties neišvengiamumą. Jos lyrinis „aš“ yra nuspėjamas, nepaslaptingas, kalba šviesiai ir tiesiai ir, atrodo, daug ko nepastebi. Meninė raiška paprasta, vos keletas metaforų, kai kur „šlubuoja“ rimas ir ritmas, tačiau tiems, kuriems patinka paprastumas, eilėraštukai gal ir bus priimtini.“

Jūsų pirmojoje knygutėje yra keletas ironiškų eilėraščių. Švelniai pabarate norinčius išgarsėti, matuojančius kišenės, o ne širdies tūrį. Kas dar turi atlaikyti Jūsų ironišką žvilgsnį? Kodėl?

Ironija – jaunystės privilegija. Dabar ją vis rečiau vartoju. Kai reikia pažaboti savojo ego žirgelį, tada pasijuokiu iš savęs. Tai labai geri vaistai nuo ištižimo, depresijos, pasipūtimo. Niekada nesityčioju iš kitų, bet save pertraukti per dantį mėgstu. Juokas – tikra druska ant savigailos pūlinių. Visada turiu antrąją „aš“, kuri šaiposi, kai būnu ištižusi – padeda!

Yra Jūsų prasmingas eilėraštis „Tariamoji nuosaka“:
Iš visų laiko formų
Tik tariamo bijau.
Nepaiso jisai normų:
Ateitų, mylėtų, rašytų,
Įžeidęs atsiprašytų...
Bet niekas nevyksta, matau.

Ir nieks nepabeldžia,
Nes forma neleidžia.
O ji tokia paprastutÄ—:
Jeigu norėčiau,
Jeigu galėčiau,
Jei nebijočiau BŪTI...


Ką pasakytumėte apie šių dienų gyvenimo nuosakas?

Tariamoji nuosaka – tai gyvenimo nebuvimas. Ateičiau, mylėčiau... Man patinka tik esamasis laikas: ateinu, myliu. Deja, dažnai žmogui patinka negyventi: jis arba praeityje, arba ateityje. Todėl ir atrodo, kad gyvenimas labai greitai prabėgo, nes neišgyvenome šios akimirkos, kuri ir yra vienintelė tikrovė.

Jūsų poezijos knygelės iliustracijų autoriai – anūkai Rugilė, Meda ir Matas. Kokius naujus langus į močiutės posmus atveria šie piešiniai?

Iliustravo anūkai, nes norėjau, kad knygelė būtų be pretenzijų, sava, artima, – taip nupiešti gali kiekvienos močiutės anūkėliai. Man tie piešinėliai labai patinka, juose toks jaukus pasaulėlis.

2013 m. išleidote eilėraščių vaikams rinktinę „Tarp dangaus ir pievos“, kurią kviečiate iliustruoti jaunuosius skaitytojus. Kada radosi mintis tokią knygelę išleisti? Kodėl? Kuo ypatingi susitikimai su mažaisiais skaitytojais?

O antra knygelė visai be piešinių. Taip padariau tyčia, gerai apgalvojusi. Kol sugalvos, ką nupiešti, vaikas gal net kelis kartus perskaitys eilėraštuką. Turiu ir merkantilinį tikslą: be iliustracijų knygelė pigesnė, „nedrasko“ kišenės.
Labai myliu ir gerbiu kiekvieną skaitytoją, o vaikus ypač. Jų sielos tokios didelės, tyros, lengvai pažeidžiamos. Susitikimai su vaikais nuostabūs. Visiems skaitytojams linkiu gero žvilgsnio į visa, ką jie patiria: tada gyvenimas bus spalvingas, džiugus.

O kiek jau sukurta eilėraščių naujai – trečiajai knygai?

Trečios knygelės nebus. Viską reikia atlikti tam tikru laiku. Rašyti meilę, o ne apie meilę...
Belieka tik su kantrybe kantria keliauti į tašką B. Visiems linkiu, kad ta kelionė būtų ne raudų siena, o šviesus plaukimas gyvenimo upe.


Aukštyn!

Saulė aukštyn!
O Å¡irdys?
Ar vyturÄ—lis girdis?
Jei ne padangÄ—j,
Tai bent Å¡irdy...
Tik paklausyki –
Gal jau girdi?

O jei išgirsi,
Tik jo klausyk!
Klausyk
Ir nieko nesakyk,
Nes tavo žodis –
Ne giesmÄ—,
Dažnai be temos,
Be esmÄ—s.

Lai kalba vyturys!
Namo sugrįžęs
Lai gieda!
Ir nepamirški –
Saulė aukštyn
Ir širdys aukštyn!
Visiems –
Po žiedą!

 ***
Gal tu pamiršai, kaip žydi gėlė?
AÅ¡ tau pasakysiu, klausyk!
Ką jaučia tavo paklydus vėlė?
Ateisiu, tik tu pasitik!
O jeigu ten nieko?
Ir tu
Esi tik kaip sapnas iš ryto?
Ne, aš tikiu, aš šitaip tikiu,
Kad tai ne žvaigždė nukrito...
Tai tavo mintis, manęs pasiilgus...
Palauk! Jau kelias neilgas…


Vaikams

Kai nesulauksit mano žinučių,
Kai telefonas kantriai tylÄ—s,
Nenusigąskit. Kur aš bebūčiau,
Jūs nepabėgsit iš mano širdies.

Nuotraukoj būsiu, sapne ateisiu,
VÄ—jas alsavimÄ… mano girdÄ—s.
Viską suprasiu. Viską atleisiu –
Jūs nepabėgsit iš mano širdies.


Takelis

Iš visų kelių kelelių
Pasiilgau aš takelio,
To, kuris pro seną gryčią
Mudu suveda netyčia.

Tą takelį lig kaimyno
Mano protÄ—viai pramynÄ—.
Ir neužželia žolytė –
Reik kaimynÄ… aplankyti.

Vieškeliai plačių plačiausi,
Kaip jaučiuosi, nepaklausia,
O takelis – vos matyti –
Rūpestėlių šviesos švyti.

Čia sustota, čia kalbėta,
ÄŒia padÄ—ti atskubÄ—ta...
Tas takelis juokias, laukia
Ir namo sugrįžti šaukia.


Ežerai

Visą naktį lijo lijo,
Gilų ežerą prilijo!
Ežeras kaip upės trys,
Kas jį perplaukti išdrįs?

Tai nelaimÄ— pasidarÄ—!
Saulę kažin kas uždarė
Bokšte debesų juodų –
Niekur saulÄ—s nerandu.

Grėblį kad turėčiau ilgą,
Debesį nugrėbčiau pilką,
Kad saulutė pažiūrėtų
Ir padangė pragiedrėtų.

O dabar tik lyja lyja!
Jau du ežerus prilijo!
Platūs, gilūs ežerai –
Pabraidyti bus gerai!

Eugenija  KATAUSKIENÄ–-SOKIENÄ–





Skaityti komentarus (9)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 339

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]