2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PAPRASTI EILėRAšTUKAI DOVANOJA VISIEMS PO žIEDą
Mokytoja Eugenija KatauskienÄ—-SokienÄ—. BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka Pirmosios eilÄ—raÅ¡Äių knygutÄ—s „Mano metų trupiniai“ (2012 m.) įžangoje raÅ¡ote, kad tie trupinÄ—liai – „tai tik bandymas atspindÄ—ti gyvenimo skonį“. Koks tas skonis? Ar reikia brandinti gyvenimo įvertinimo jausmÄ…? Kaip? Koks gyvenimo skonis? Malonus. Geras. NÄ— karto nesuabejojau, kad gyvenimas – tai daugybÄ— galimybių patirti, kas aÅ¡ esu, kokia esu. Ar reikia vertinti gyvenimÄ…? Bet koks vertinimas suskaldo nuostabiÄ… laiko tÄ—kmÄ™. Geras – blogas... Nežinau, kas geras, kas blogas. YpaÄ kai galvoju apie žmones, apie save. Nelinkusi lipdyti etikeÄių, bÅ«tų per daug paprasta: Å¡is geras, o tas blogas. Mes visokie, ir tai man patinka. Ten pat JÅ«s teigiate, kad esate linksma, kantri, taiki. Ar tai įgimtos savybÄ—s? Ar gyvenimas iÅ¡ugdÄ—? Kada ir kur Å¡ių charakterio bruožų prireikia? Manau, kad tai įgimta. Tai mamos dovana. Gyvenimas tik patikrina, ar moku jomis „naudotis“. Kartais „iÅ¡einu iÅ¡ krantų“. Humoras, linksmumas mane daug kartų gelbÄ—jo darbe, o noras taikiai sprÄ™sti visus nesusipratimus tariamus prieÅ¡us pavertÄ— tikrais draugais. Kada, kaip gimsta JÅ«sų eilÄ—raÅ¡tis – iÅ¡ apmÄ…stymų, aplinkos vaizdinių, iÅ¡ neaiÅ¡kaus ritmo gaudesio, kuriam reikia surasti žodžius?.. Mano eilÄ—raÅ¡tukus geriau vadinti posmeliais – tokie jie trumpi, perregimi, mažakalbiai. Kaip jie ateina? Dažnai juos „randu“ gamtoje, kartais susapnuoju: pabundu ir norisi kalbÄ—ti rimuotai. Ä®kvÄ—pdavo ir mokiniai, ypaÄ raÅ¡ydami. SÄ—di susikaupÄ™, kitas ir pakaušį pasikaso – ir toks geras, Å¡viesus jausmas suspurda, kad net verkti norisi. Ir tada iÅ¡kyla žodis. Nieko sau! Vaikai dirba, mÄ…sto, o mokytoja niekus svaiÄioja, kažkÄ… raÅ¡inÄ—ja. Myliu tuos savo įkvÄ—pÄ—jus. Net dabar, kai pamatau jaunÄ… žmogų, mintyse jį drÄ…sinu, džiaugiuosi juo, myliu jį. Ar dažnai bÅ«na netikusių, karÄių, sunkių minÄių, iÅ¡gyvenimų, kurie netinka poezijai? Kur juos dedate? GyvenimÄ… priimu Å¡viesiai. Kas yra sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai? Taigi mano paÄios sunkios, juodos mintys! Mokausi jas vyti ir iÅ¡ galvos, ir iÅ¡ Å¡irdies. Intuityviai suprantu, kad tik nuo manÄ™s priklauso, kokį gyvenimÄ… sau susikuriu. Visada yra proga pasidžiaugti, net ir tada, kai bÅ«na labai sunku. Ir tie sunkumai man – kaip galimybÄ— pažinti save. Kur dedu netikusias mintis? Paleidžiu... Kartais burbulų pavidalu, kartais pasiÅ«lau joms lįsti kur nors į kemsynus. Kol kas klauso! „Bet menkas poetas, jei jis eilÄ—raÅ¡tį savo gyvenimu neraÅ¡o“, – sakÄ— Kazys Boruta. Ar pritariate Å¡iai minÄiai? Ar daug JÅ«sų biografijos faktų ir autentiÅ¡kų iÅ¡gyvenimų yra kÅ«ryboje? Pritariu. Nemoku sukurti to, ko neiÅ¡gyvenau. Biografijos faktų gal nedaug, bet autentiÅ¡kų iÅ¡gyvenimų apstu. Visi žodžiai ateina per Å¡irdį. Kitokio kelio jie nežino. Eiliuotoji kalba ypatinga – ji padeda žodį naujai iÅ¡tarti ir suvokti. JÅ«s – lietuvių kalbos ir literatÅ«ros mokytoja, iÅ¡manote, kas yra lyrika, lyrikos subjektas, jos muzikalumas. Ar profesija savaip paženklina poezijÄ…? KokiÄ… paraÅ¡ytumÄ—te trumpÄ… savųjų eilÄ—raÅ¡Äių analizÄ™? Viena – bÅ«ti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros mokytoja, kita – kurti eiles. SpecialybÄ—, manau, jokios įtakos neturi, nebent tik raÅ¡ybÄ… ir skyrybÄ… geriau moku. Kaip įvertinÄiau savo posmus? RaÅ¡yÄiau taip: „AutorÄ— svaigsta nuo pirmosios meilÄ—s laukimo, nes yra svajotoja ir romantikÄ—, filosofiÅ¡kai apmÄ…sto mirties neiÅ¡vengiamumÄ…. Jos lyrinis „aš“ yra nuspÄ—jamas, nepaslaptingas, kalba Å¡viesiai ir tiesiai ir, atrodo, daug ko nepastebi. MeninÄ— raiÅ¡ka paprasta, vos keletas metaforų, kai kur „šlubuoja“ rimas ir ritmas, taÄiau tiems, kuriems patinka paprastumas, eilÄ—raÅ¡tukai gal ir bus priimtini.“ JÅ«sų pirmojoje knygutÄ—je yra keletas ironiÅ¡kų eilÄ—raÅ¡Äių. Å velniai pabarate norinÄius iÅ¡garsÄ—ti, matuojanÄius kiÅ¡enÄ—s, o ne Å¡irdies tÅ«rį. Kas dar turi atlaikyti JÅ«sų ironiÅ¡kÄ… žvilgsnį? KodÄ—l? Ironija – jaunystÄ—s privilegija. Dabar jÄ… vis reÄiau vartoju. Kai reikia pažaboti savojo ego žirgelį, tada pasijuokiu iÅ¡ savÄ™s. Tai labai geri vaistai nuo iÅ¡tižimo, depresijos, pasipÅ«timo. Niekada nesityÄioju iÅ¡ kitų, bet save pertraukti per dantį mÄ—gstu. Juokas – tikra druska ant savigailos pÅ«linių. Visada turiu antrÄ…jÄ… „aš“, kuri Å¡aiposi, kai bÅ«nu iÅ¡tižusi – padeda! Yra JÅ«sų prasmingas eilÄ—raÅ¡tis „Tariamoji nuosaka“: IÅ¡ visų laiko formų Tik tariamo bijau. Nepaiso jisai normų: Ateitų, mylÄ—tų, raÅ¡ytų, ĮžeidÄ™s atsipraÅ¡ytų... Bet niekas nevyksta, matau. Ir nieks nepabeldžia, Nes forma neleidžia. O ji tokia paprastutÄ—: Jeigu norÄ—Äiau, Jeigu galÄ—Äiau, Jei nebijoÄiau BŪTI... KÄ… pasakytumÄ—te apie Å¡ių dienų gyvenimo nuosakas? Tariamoji nuosaka – tai gyvenimo nebuvimas. AteiÄiau, mylÄ—Äiau... Man patinka tik esamasis laikas: ateinu, myliu. Deja, dažnai žmogui patinka negyventi: jis arba praeityje, arba ateityje. TodÄ—l ir atrodo, kad gyvenimas labai greitai prabÄ—go, nes neiÅ¡gyvenome Å¡ios akimirkos, kuri ir yra vienintelÄ— tikrovÄ—. JÅ«sų poezijos knygelÄ—s iliustracijų autoriai – anÅ«kai RugilÄ—, Meda ir Matas. Kokius naujus langus į moÄiutÄ—s posmus atveria Å¡ie pieÅ¡iniai? Iliustravo anÅ«kai, nes norÄ—jau, kad knygelÄ— bÅ«tų be pretenzijų, sava, artima, – taip nupieÅ¡ti gali kiekvienos moÄiutÄ—s anÅ«kÄ—liai. Man tie pieÅ¡inÄ—liai labai patinka, juose toks jaukus pasaulÄ—lis. 2013 m. iÅ¡leidote eilÄ—raÅ¡Äių vaikams rinktinÄ™ „Tarp dangaus ir pievos“, kuriÄ… kvieÄiate iliustruoti jaunuosius skaitytojus. Kada radosi mintis tokiÄ… knygelÄ™ iÅ¡leisti? KodÄ—l? Kuo ypatingi susitikimai su mažaisiais skaitytojais? O antra knygelÄ— visai be pieÅ¡inių. Taip padariau tyÄia, gerai apgalvojusi. Kol sugalvos, kÄ… nupieÅ¡ti, vaikas gal net kelis kartus perskaitys eilÄ—raÅ¡tukÄ…. Turiu ir merkantilinį tikslÄ…: be iliustracijų knygelÄ— pigesnÄ—, „nedrasko“ kiÅ¡enÄ—s. Labai myliu ir gerbiu kiekvienÄ… skaitytojÄ…, o vaikus ypaÄ. Jų sielos tokios didelÄ—s, tyros, lengvai pažeidžiamos. Susitikimai su vaikais nuostabÅ«s. Visiems skaitytojams linkiu gero žvilgsnio į visa, kÄ… jie patiria: tada gyvenimas bus spalvingas, džiugus. O kiek jau sukurta eilÄ—raÅ¡Äių naujai – treÄiajai knygai? TreÄios knygelÄ—s nebus. ViskÄ… reikia atlikti tam tikru laiku. RaÅ¡yti meilÄ™, o ne apie meilÄ™... Belieka tik su kantrybe kantria keliauti į taÅ¡kÄ… B. Visiems linkiu, kad ta kelionÄ— bÅ«tų ne raudų siena, o Å¡viesus plaukimas gyvenimo upe. AukÅ¡tyn! SaulÄ— aukÅ¡tyn! O Å¡irdys? Ar vyturÄ—lis girdis? Jei ne padangÄ—j, Tai bent Å¡irdy... Tik paklausyki – Gal jau girdi? O jei iÅ¡girsi, Tik jo klausyk! Klausyk Ir nieko nesakyk, Nes tavo žodis – Ne giesmÄ—, Dažnai be temos, Be esmÄ—s. Lai kalba vyturys! Namo sugrįžęs Lai gieda! Ir nepamirÅ¡ki – SaulÄ— aukÅ¡tyn Ir Å¡irdys aukÅ¡tyn! Visiems – Po žiedÄ…! *** Gal tu pamirÅ¡ai, kaip žydi gÄ—lÄ—? AÅ¡ tau pasakysiu, klausyk! KÄ… jauÄia tavo paklydus vÄ—lÄ—? Ateisiu, tik tu pasitik! O jeigu ten nieko? Ir tu Esi tik kaip sapnas iÅ¡ ryto? Ne, aÅ¡ tikiu, aÅ¡ Å¡itaip tikiu, Kad tai ne žvaigždÄ— nukrito... Tai tavo mintis, manÄ™s pasiilgus... Palauk! Jau kelias neilgas… Vaikams Kai nesulauksit mano žinuÄių, Kai telefonas kantriai tylÄ—s, NenusigÄ…skit. Kur aÅ¡ bebÅ«Äiau, JÅ«s nepabÄ—gsit iÅ¡ mano Å¡irdies. Nuotraukoj bÅ«siu, sapne ateisiu, VÄ—jas alsavimÄ… mano girdÄ—s. ViskÄ… suprasiu. ViskÄ… atleisiu – JÅ«s nepabÄ—gsit iÅ¡ mano Å¡irdies. Takelis IÅ¡ visų kelių kelelių Pasiilgau aÅ¡ takelio, To, kuris pro senÄ… gryÄiÄ… Mudu suveda netyÄia. TÄ… takelį lig kaimyno Mano protÄ—viai pramynÄ—. Ir neužželia žolytÄ— – Reik kaimynÄ… aplankyti. VieÅ¡keliai plaÄių plaÄiausi, Kaip jauÄiuosi, nepaklausia, O takelis – vos matyti – RÅ«pestÄ—lių Å¡viesos Å¡vyti. ÄŒia sustota, Äia kalbÄ—ta, ÄŒia padÄ—ti atskubÄ—ta... Tas takelis juokias, laukia Ir namo sugrįžti Å¡aukia. Ežerai VisÄ… naktį lijo lijo, Gilų ežerÄ… prilijo! Ežeras kaip upÄ—s trys, Kas jį perplaukti iÅ¡drįs? Tai nelaimÄ— pasidarÄ—! SaulÄ™ kažin kas uždarÄ— BokÅ¡te debesų juodų – Niekur saulÄ—s nerandu. GrÄ—blį kad turÄ—Äiau ilgÄ…, Debesį nugrÄ—bÄiau pilkÄ…, Kad saulutÄ— pažiÅ«rÄ—tų Ir padangÄ— pragiedrÄ—tų. O dabar tik lyja lyja! Jau du ežerus prilijo! PlatÅ«s, gilÅ«s ežerai – Pabraidyti bus gerai! Eugenija KATAUSKIENÄ–-SOKIENÄ–
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 339 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |