 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŽūVANÄIųJų GELBÄ—JIMO KRYžIUS PIRMAJAM KUPIÅ¡KIO ALTARIJOS KUNIGUI
PrezidentÅ«roje, laukiant apdovanojimo ceremonijos. IÅ¡ kairÄ—s: daujÄ—niÅ¡kis Antanas Å imkÅ«nas („VersmÄ—s“ ekspedicijos vadovas), DaujÄ—nų seniÅ«nas Vladas Vitkauskas, kun. F. EreminÄ… pažinojusi ir jo kapÄ… prižiÅ«rinti Marija MÄ—kelytÄ—; už jų Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Daugailių mokyklos biÄiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas VilÅ«nas ir Leonora ZapereckienÄ—. Tarp apdovanotųjų ir penki Lietuvos kunigai (po mirties): kun. Bronislovas BumÅ¡a, kun. Feliksas Ereminas, kun. Juozapas GarÅ¡ka, kun. Adolfas Kleiba ir kan. Kazimieras KriÅ¡ÄiÅ«nas. Apdovanojimai KiekvienÄ… rugsÄ—jį, pagerbiant per AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… nužudytų Lietuvos pilieÄių žydų atminimÄ…, prisimenami ir jų gelbÄ—tojai, kurie, nepaisydami gresianÄio mirtino pavojaus, gelbÄ—jo pasmerktuosius mirÄiai. Lietuvoje žydų gelbÄ—tojai apdovanojami ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiais, o memorialinis institutas katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti Jad VaÅ¡em JeruzalÄ—je apdovanoja žydų gelbÄ—tojus Pasaulio Tautų Teisuolių medaliais, kuriuose iÅ¡graviruoti žodžiai: „IÅ¡gelbÄ—jÄ™s vienÄ… gyvybÄ™, iÅ¡gelbÄ—ja visÄ… pasaulį.“ ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžius įsteigtas 1930 m. (prieÅ¡ karÄ… jis vadinosi ŽūstanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiumi ir juo buvo apdovanoti 44 asmenys). AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™, 1993-2012 metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siÅ«lymu ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiais apdovanoti 1199 asmenys. 831 lietuviui suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio Jad VaÅ¡em vardas. Tad iÅ¡ viso patvirtinti apdovanojimai 1417 asmenų. Tarp jų ir paskutinieji 2012 metų apdovanojimai. Ceremonija
Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui priÄ—mus iÅ¡ PrezidentÄ—s rankų kun. Felikso Eremino apdovanojimÄ… ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžių. IÅ¡ deÅ¡inÄ—s: DaujÄ—nų seniÅ«nas Vladas Vitkauskas, daujÄ—niÅ¡kis Antanas Å imkÅ«nas („VersmÄ—s“ ekspedicijos vadovas), Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. Simas Maksvytis, Panevėžio vyskupijos kancleris dr. kun. Romualdas Zdanys, PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ—, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dr. Aldona VasiliauskienÄ—, suradusi kun. F. Eremino iÅ¡gelbÄ—tos ir globotos Reginos (RachelÄ—s) RozenbergaitÄ—s dukras Izraelyje, kun. F. EreminÄ… pažinojusi ir jo kapÄ… prižiÅ«rinti Marija MÄ—kelytÄ—, Leonora ZapereckienÄ— ir Daugailių mokyklos biÄiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas VilÅ«nas. 2012 m. rugsÄ—jo 21 d. Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«roje įvyko iÅ¡kilminga ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžių įteikimo ceremonija. PrezidentÄ— savo kalboje ragino neleisti pamirÅ¡ti juodųjų istorijos tarpsnių žydų tautai karo metu, skleisti ir stiprinti tolerancijos dvasiÄ… visuomenÄ—je, neleisti tarpti tautinei neapykantai. PrezidentÄ—s teigimu, prasmingiausia žydų gelbÄ—tojus atminti užkertant keliÄ… bet kokiam žmogaus paniekinimui. „Kiekviena pavardÄ—, - sakÄ— PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ—, - kuri bus iÅ¡tarta Å¡iandienÄ… - mÅ«sų tautos pasididžiavimas, kaip kiekviena Lietuvoje genocido auka - yra visos mÅ«sų Å¡alies tragedija.“ Lietuvos Respublikos PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ—, kaip jau raÅ¡yta, ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžių įteikÄ— 47 asmenims (6 sulaukusiems Å¡ių dienų, kitų - apdovanojimus po mirties priÄ—mÄ— giminaiÄiai). Apdovanoti kunigai Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas akcentavo, kad be žmoniÅ¡kumo negali bÅ«ti pasiaukojimo ir aukos. Jis pasidžiaugÄ—, kad mÅ«sų krikÅ¡ÄioniÅ¡ka Lietuva parodÄ—, kaip reikia mylÄ—ti savo artimÄ…, kai į žydų tautos asmenų gelbÄ—jimÄ… aktyviai įsijungÄ— dvasininkai - per 40 kunigų yra gavÄ™ apdovanojimus, taÄiau likÄ™ daug neiÅ¡aiÅ¡kintų vardų. Vyskupas pabrėžė, kad ilgameÄio DaujÄ—nų Å vÄ. JÄ—zaus Vardo parapijos klebono kunigo Felikso Eremino veikla gelbÄ—jant ReginÄ… (RachelÄ™) RozenbergaitÄ™ tyrinÄ—ti pradÄ—ta su „VersmÄ—s“ leidyklos (vadovas Petras JonuÅ¡as) organizuota ekspedicija DaujÄ—nuose. Å i leidykla leidžia serijÄ… monografijų buvusiems Lietuvos valsÄiams apraÅ¡yti. Ekscelencija ragino visus melstis, kad nemažėtų žmoniÅ¡kumas.
Kun. Juozapo GarÅ¡kos apdovanojimÄ… iÅ¡ PrezidentÄ—s rankų priÄ—mÄ™s kunigo sÅ«nÄ—nas Aloyzas JÅ«relÄ— (kairÄ—je) PrezidentÄ—s pasiraÅ¡ytu dekretu apdovanoti ir dar trys Panevėžio vyskupijos kunigai: Juozapas GarÅ¡ka (1907-1990), 1939-1945 m. klebonavÄ™s Geležiuose Å v. Juozapo parapijoje, ilgametis Pasvalio dekanas ir Pasvalio Å v. Jono KrikÅ¡tytojo parapijos klebonas kan. Kazimieras KriÅ¡ÄiÅ«nas (1882-1965) bei kun. Bronislovas BumÅ¡a (1888-1945) - artilerijos pulko kapelionas, pirmasis Å v. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos bažnyÄios rektorius (1919 m.), tuo metu dirbÄ™s Grūžių Å vÄ. MergelÄ—s Marijos parapijoje. Be keturių Panevėžio vyskupijos kunigų, apdovanotas dar vienas dvasininkas, tai buvÄ™s Kužių Å vÄ. MergelÄ—s Marijos gimimo parapijos klebonas kun. Adolfas Kleiba (1884-1948; tada Kauno, nuo 1997 m. Å iaulių vyskupija), iÅ¡gelbÄ—jÄ™s 4 visiÅ¡kai jam nepažįstamus žydų tautybÄ—s asmenis. Jis 1996 m. buvo pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu Jad VaÅ¡em, o 2012 m. apdovanotas ir ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiumi. Kun. Juozapo GarÅ¡kos apdovanojimÄ… - ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžių - iÅ¡ PrezidentÄ—s rankų priÄ—mÄ— kunigo sÅ«nÄ—nas Aloyzas JÅ«relÄ—. Pirmasis KupiÅ¡kio altarijos kunigas Per 47 dvasinio darbo metus kunigus F. Ereminas užėmÄ— įvairias pareigas. Vikaru dirbo keturiose parapijose: TirkÅ¡liuose (1915-1916), vÄ—liau - Pagiriuose (1916-1919), Naujamiestyje (1919-1920 08 09), Ramygaloje (1920 08 09-1922 05 09), Kuratu - Velykiuose (1922-1928) ir VadaktÄ—liuose (1939 06 21-1939 12 30); trijose parapijose dirbo administratoriumi - KarsakiÅ¡kyje (1939 12 30-1943 01 01), DaujÄ—nuose (1943-1950; Äia 1948-1950 m. Ä—jo ir tituluoto klebono pareigas) ir SkrebotiÅ¡kyje (1950 10 05-1951 08 28); klebonu - Papilyje (1928 03 06-1934 12 31), Rozalime (1934 12 31-1936 12 19) ir DaujÄ—nuose (1951 08 28-1962 10 27), altarista - KupiÅ¡kyje (1936-1939 06 21). DaujÄ—nuose (su pertrauka) kun. F. Ereminas dirbo 18 metų - iki mirties. ÄŒia jis garsÄ—jo ne tik pastoracine veikla, klebonijos-altarijos statyba sovietmeÄiu, bet ir drÄ…sa vokietmeÄiu gelbÄ—jant žydaitÄ™ ReginÄ… (RachelÄ™) RozenbergaitÄ™, o sunkiais pokario metais, gelbstint parapijieÄius. „VersmÄ—s“ leidyklos (vadovas Petras JonuÅ¡as) 2010 m. vasarÄ… organizuotoje ekspedicijoje, kuriai vadovavo iÅ¡ DaujÄ—nų kilÄ™s žurnalistas Antanas Å imkÅ«nas, straipsnio autorÄ—s užraÅ¡yti skirtingi žmonių pasakojimai apie kun. F. Eremino gelbÄ—tÄ… žydaitÄ™ skatino ieÅ¡koti to meto liudininkų, paÄios Reginos RozenbergaitÄ—s pažįstamų ar jos giminių. Straipsnio autorei pavyko iÅ¡aiÅ¡kinti kunigo iÅ¡gelbÄ—tosios ir globotos žydaitÄ—s Reginos (RachelÄ—s) RozenbergaitÄ—s-Å teimanienÄ—s (1925 05 24-1987 07 16) istorijÄ…, suradus Reginos giminaitį advokatÄ… IsaakÄ… BorveinÄ… (1927 02 09-2012 05 22), kuriam padedant užmegzti ryÅ¡iai su Izraelyje gyvenanÄiomis Å teimanienÄ—s dukromis Aviva ir Lina - jos ne tik patikslino savo mamos istorijÄ…, bet ir tapo liudininkÄ—mis kunigo apdovanojimo byloje. Atsiimti kun. Felikso Eremino apdovanojimo atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas su delegacija: Panevėžio vyskupijos kurijos kancleriu dr. kun. Gediminu Zdaniu, generalvikaru kun. Simu MaksvyÄiu, DaujÄ—nų seniÅ«nu Vladu Vitkausku, daujÄ—niÅ¡ke - Marija MÄ—kelyte, vaikystÄ—je pažinojusia kun. F. EreminÄ…, o po jo mirties rÅ«pestingai prižiÅ«rinÄia kunigo kapÄ…, žurnalistu Antanu Å imkÅ«nu - „VersmÄ—s“ ekspedicijos DaujÄ—nuose vadovu, Antanu VilÅ«nu - garbingu mecenatu - Daugailių mokyklos biÄiulių pirmininku, UAB „Vilava“ generaliniu direktoriumi, vertÄ—ja į anglų kalbÄ… - Leonora Zapereckiene ir istorike dr. Aldona Vasiliauskiene.
Žydų gelbÄ—jimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedÄ—ja DanutÄ— SelÄinskaja (deÅ¡inÄ—je) su vaikaite - praktikante iÅ¡ Vokietijos Juta Ebbertz. Mintys įteikus apdovanojimus Prezidentei įteikus apdovanojimus kalbÄ—jo Lietuvos žydų bendruomenÄ—s pirmininko pavaduotoja ir Vilniaus žydų bendruomenÄ—s pirmininkÄ— Faina Kukliansky, Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. KamilÄ— RupeikaitÄ—, iÅ¡ Izraelio atvykÄ™s David Beiman ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Ä®spÅ«dingus kÅ«rinius akordeonu atliko Andrius BalakoviÄius. Faina Kukliansky pažymÄ—jo, kad tuo tragiÅ¡ku laiku buvo gelbÄ—jami ne tik žmonÄ—s, bet ir Lietuvos garbÄ—, ir iÅ¡sakÄ— mintis dÄ—l didesnio gelbÄ—tojų įamžinimo, siÅ«lydama įkurti Teisuolių alÄ—jÄ…, džiaugdamasi, kad atnaujinama komisijos veikla.
ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžius. Gintaro JonaiÄio (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) ir straipsnio autorÄ—s nuotraukos Dr. K. RupeikaitÄ— kalbÄ—jo, kad ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiaus įteikimas kelia prieÅ¡taringus iÅ¡gyvenimus: liudija apie žiaurumus ir drauge apie neabejingumÄ… bei drÄ…sÄ…. GelbÄ—tojai kitaip ir negalÄ—jo pasielgti - jie buvo dori ir drÄ…sÅ«s, nors tai ne vienam kainavo ir gyvybÄ™. Tad bÅ«tina teisiųjų darbus, tarsi žodinÄ™ relikvijÄ…, perduoti iÅ¡ kartos į kartÄ…, raginti pastebÄ—ti Å¡alia gyvenantį žmogų, nelikti abejingam. David Beiman, prieÅ¡ 24 metus iÅ¡vykÄ™s į Izraelį, pasakojo apie savo mamos Sofijos (Sonios) VaÅ¡keviÄiÅ«tÄ—s (vÄ—liau BeimanienÄ—s) gelbÄ—tojus JonÄ… VansoviÄių, jo žmonÄ… NatalijÄ… ir dukrÄ… JaninÄ… VansoviÄiÅ«tÄ™ (GrigaliÅ«nienÄ™), ketverius metus globojusius SofijÄ…. Abu Sofijos tÄ—vai Nikojalus ir Tatjana VaÅ¡keviÄiai suÅ¡audyti Raseinių r. Kalnujuose. 2011 metais Jonas ir Natalija VansoviÄiai bei jų dukra Janina GrigaliÅ«nienÄ— (VansoviÄiÅ«tÄ—) pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Apie pasiaukojamÄ… veiklÄ… - papasakojo knygelÄ— Su apdovanotais ŽūvanÄiųjų gelbÄ—jimo kryžiumi, jų pasiaukojama bebaime veikla supažindino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbÄ—jimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedÄ—jos DanutÄ—s SelÄinskajos parengta speciali knygelÄ— „GyvenimÄ… dovanojusios Å¡irdys...“. Å iame 32 puslapių leidinyje D. SelÄinskaja apie ilgametį (1954-1990) VajasiÅ¡kio Å v. Jono KrikÅ¡tytojo parapijos klebonÄ…, palaidotÄ… Å¡ios bažnyÄios Å¡ventoriuje, kun. JuozapÄ… GarÅ¡kÄ… bei kun. F. EreminÄ… taip raÅ¡o: „Tais sunkiais metais Reginai Rozenbergaitei ir Sarai Jakobsonaitei padÄ—jo iÅ¡gyventi, jas slÄ—pÄ— ir maitino daug Å¡ių apylinkių (SubaÄiaus kraÅ¡to - A. V.) valstieÄių. TaÄiau ypaÄ Å¡iltai Regina RozenbergaitÄ— prisimena VeronikÄ… ir Jurgį Naktinius iÅ¡ Papilio apylinkÄ—s, Slyžių kaimo, kunigus FeliksÄ… EreminÄ…, JuozapÄ… GarÅ¡kÄ…. Kunigas Feliksas Ereminas parÅ«pino Rozenbergaitei fiktyvius dokumentus (iÅ¡ RachelÄ—s ji tapo Regina), buvo priglaudÄ™s savo namuose, ieÅ¡kojo slapstymosi vietų. Geležiuose kunigavÄ™s Juozapas GarÅ¡ka taip pat buvo priglaudÄ™s ReginÄ… klebonijoje, ieÅ¡kojo slapstymosi vietų jai ir mokytojams Å einai ir Chaimui Gertneriams.“ Kiekvienas naujas iÅ¡aiÅ¡kintas žydus iÅ¡gelbÄ—jÄ™s lietuvis (patvirtintas liudininkų - iÅ¡gelbÄ—tų žydų ar jų artimųjų) liudija ir kitÄ… lietuvių tautos - pasiaukojanÄios, drÄ…sios, meilÄ™ savo artimui - pusÄ™: kuo daugiau mes gebÄ—sime iÅ¡aiÅ¡kinti žydus gelbÄ—jusių asmenų, tuo greiÄiau nusimesime nepelnytÄ… „žydÅ¡audžių tautos“ pasmerkimÄ…, dÄ—l ko vyko atsipraÅ¡inÄ—ti mÅ«sų politikai: juk kiekvienoje tautoje buvo (beje, ir yra) įvairių asmenų, nusikaltusių ir nusikalstanÄių žmoniÅ¡kumui, bet tie asmenys - tai ne tauta ir, kaip raÅ¡Ä— prel. dr. Juozas Prunskis, dÄ—l kelių nusikaltÄ—lių, negalima kaltinti visos tautos...
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 234 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
