|
|
|
Kamara SEKLYÄIA - NE GIMINÄ—S, O PAVARDÄ—S
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−05−26 |
Glemžų seklyÄios, Alizavos kultÅ«ros namuose kuriamo muziejaus, vienas iÅ¡ svarbiausių akcentų - kitÄ…met minÄ—simas deÅ¡imtmetis.
Apie šio kultūros židinio puoselėjimą kalbėjomės su Jolanta Užusieniene, Alizavos kultūros namų direktore, ir su keletu Glemžų.
J. UžusienienÄ— papasakojo, jog pradÄ—ti rinkti iÅ¡ miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų senovinius daiktus, pasmerktus sukÅ«renti ar patekti į metalo laužynÄ…, sÄ…vartynus, buvo jos mamos, Irenos MeiluvienÄ—s, anksÄiau vadovavusios Alizavos kultÅ«ros namams, mintis. Toks sumanymas patikÄ™s ir jai, Jolantai, todÄ—l mielai talkininkavo mamai. SÄ—dusi ant dviraÄio važiuodavo į Girsteikius, RepeniÅ¡kį, Žadeikius, RaguvÄ… ar ZasinyÄias. Keliukais nuvinguriuodavo į atokiau buvusias senas sodybas ir iÅ¡ ten dažniausiai grįždavo vis su kokiu nors rakandu. Pasak Jolantos, tokių etnografinÄ™ vertÄ™ turinÄių daiktų iÅ¡saugojimu tuomet buvo susidomÄ—jÄ™ ir kitų rajono vietovių klubinių įstaigų, mokyklų darbuotojai, todÄ—l alizavietÄ—s kultÅ«rininkÄ—s Ä—mÄ— mÄ…styti, kaip iÅ¡siskirti iÅ¡ to vienodumo, jog bÅ«tina rasti savÄ…jį kertinį akmenį. Juo tapo pavardÄ—.
J. UžusienienÄ— prisiminÄ— vaizdingÄ… vienos alizavietÄ—s pasakymÄ…: “Vaikeli, kurion pusÄ—n akmenį mesi, vis į Glemžos laukÄ… ar kiemÄ… pataikysiâ€. Å ie jos žodžiai ir nulÄ—mÄ— sprendimÄ…: Alizavoje reikia jos apylinkÄ—se populiariausios pavardÄ—s - Glemžų - seklyÄios. “Ne giminÄ—s, o pavardÄ—sâ€, - akcentavo ji mums kalbantis, o apie galimÄ… po LietuvÄ… dabar jau plaÄiai paplitusios Glemžos pavardÄ—s žmonių giminystÄ™, pasak aÅ¡tuntÄ…jÄ… deÅ¡imtį bebaigianÄio Apolinaro Glemžos, jei skaiÄiuotume nuo Adomo ir Ievos laikų, ji tikrai galima.
Glemžų seklyÄios steigimas užtruko kelerius metus, jai gauta netikÄ—Äiausių eksponatų. Antai Povilas Glemža pateikÄ— KuokiÅ¡kio kaimo, senojo gatvinio, planÄ…, kuriame įbraižytos net septynių Glemžų sodybos.
SeklyÄios steigimo idÄ—ja labai sudomino iÅ¡eives, KÄ—dainiuose gyvenanÄias seseris Glemžaites - OtilijÄ… VasiliauskienÄ™ ir AlmÄ… BriedienÄ™. Mokytojomis dirbusios moterys sumanÄ—, kuo prisidÄ—ti prie Glemžų pavardÄ—s seklyÄios steigimo. Ponia Otilija sukÅ«rÄ— iÅ¡ skiautinių Lietuvos ir gimtojo kraÅ¡to žemÄ—lapius su “slÄ—piniaisâ€. Verti uždangalÄ—lius, o po jais vis įtaigus tekstas, pavyzdžiui, “Per Å¡iÄ… seklyÄiÄ… - ir savÄ…jÄ… Å¡irdį atversk ir perskaitykâ€.
Skaistgiryje gyvenusio Antano Glemžos dukterys pasirūpino ir šio sambūrio simboliu - vėliava.
Pasak J. UžusienienÄ—s, seklyÄia labai praturtÄ—jo per pirmÄ…jį Glemžų, kilusių iÅ¡ Alizavos kraÅ¡to, sÄ…lÄ—kį. TÄ…kart suplaukÄ— jie iÅ¡ Vilniaus, Kauno, TauragÄ—s, Å iaulių, Druskininkų, KÄ—dainių ir, žinoma, vietiniai ar kiek tolÄ—liau nuo Alizavos seniÅ«nijos įsikÅ«rÄ™. Vien iÅ¡ kitų rajonų, didmiesÄių atvykusiųjų užsiregistravo 57 dalyviai.
Keletos Glemžų Å¡eimų geneologinis medis atskleidÄ—, jog ir garsiųjų KupiÅ¡kio kraÅ¡to kultÅ«rininkių Stefanijos, Michalinos ir Elvyros GlemžaiÄių tÄ—vas Mykolas buvo kilÄ™s irgi iÅ¡ Alizavos kraÅ¡to - iÅ¡ RepeniÅ¡kio. Tad ir jo vaikaitis Jonas Rimantas Glemža, architektas, paminklosaugininkas, atvyko į susitikimÄ… ne tuÅ¡Äiomis rankomis - nuo tada ant muziejaus sienos kaba jo padovanotas vienas iÅ¡ Å¡ios Å¡eimos daiktų - laikrodis. Labai pasipildÄ— žmonių Glemžos pavarde nuotraukų ekspozicija.
Alizavos kultÅ«ros namų direktorÄ— sakÄ—, jog apskritai muziejuje esama apie 350 eksponatų. Jie gauti ne vien iÅ¡ žmonių Glemžos pavarde. Audimo stakles padovanojo Irena EinorienÄ— iÅ¡ Kalnagalių, ąžuolinÄ™ spintÄ… - Emilija BickuvienÄ—, medsukį - JuzÄ— BoguÅ¡eviÄienÄ—. XX amžiaus pirmosios pusÄ—s sodieÄių neÅ¡iotų drabužių kolekcijÄ…, kuriÄ… norÄ—tų turÄ—ti ne vienas etnografijos muziejus, atsirado bibliotekininkÄ—s LaimutÄ—s DeÅ¡riuvienÄ—s dÄ—ka. Pririkiuota deÅ¡imtmeÄiais naudotų žarijomis kaitinamų lygintuvų. Jolanta pabrėžia, jog tokių daiktų žmonÄ—s savo namuose jau nebeturi, bei pasidžiaugia, kad laiku suskubta keletÄ… jų gauti.
TaÄiau iÅ¡lieka ir atskiras rÅ«pestis - vis papildyti ir to kampelio - Glemžų seklyÄios ekspozicijÄ….
Bronius Glemža iÅ¡ ZasinyÄių yra padovanojÄ™s kadaise avÄ—tas klumpes, miestelyje gyvenanti Aldona GlemžienÄ— - daugiau kaip prieÅ¡ 80 metų jos tÄ—velio sumeistrautÄ… lovÄ….
J. UžusienienÄ—s palydÄ—ti pas AldonÄ… ir ApolinarÄ… Glemžas, iÅ¡ jų iÅ¡girdome, jog Glemžų pavardÄ—s seklyÄia jiems yra svarbi. SulaukÄ™ sveÄių iÅ¡ Argentinos, Å¡eimininkÄ—s pusseserÄ—s Olgos ir jos vyro Osvaldo, pakvietÄ— juos apsilankyti ir kultÅ«ros namuose esanÄiame muziejuje. Jie labai domÄ—josi visais eksponatais, daugelį jų nufotografavo, kad galÄ—tų apie LietuvÄ… dalytis įspÅ«džiais vaizdingai.
Jau žinodamos, kad jo žmona yra padovanojusi muziejui lovÄ…, kurioje, vaikaiÄių tvirtinimu, ir jie norÄ—tų dabar miegoti, Apolinaro Glemžos juokais paklausÄ—me, ar neketina jis Glemžų seklyÄiai padovanoti savÄ…jÄ… armonikÄ…. Žmogus suprato mÅ«sų paÅ¡maikÅ¡tavimÄ…, o kad atkreipÄ—me dÄ—mesį į visai Å¡eimai svarbų instrumentÄ…, tai dar ir jautriai pagrojo bei pasakÄ—, kad Å¡i armonika į jo rankas patekusi neįprastai: praÅ¡ymÄ… tokį instrumentÄ… įsigyti pateikÄ™s Maskvos vienai parduotuvei ir gavÄ™s tÄ… siuntinį paÅ¡tu. ManÄ…s, kad tÄ… armonikÄ… dovanoti muziejui dar per anksti, jis ir pats griežiÄ…s, ir sÅ«nus RiÄardas, gyvenantis Vilniuje, apsilankÄ™s pas tÄ—velius, vis jÄ… nusikelia nuo spintos, ir vaikaitis Ignas, kaip ir kiti jų giminÄ—s vyrai, savarankiÅ¡kai griežti iÅ¡moko. Pats Apolinaras Glemža kaimo muzikantu tapÄ™s paauglystÄ—je. TeisybÄ—, pirmiausia tÄ—velis buvo pristatÄ™s jį bÅ«gnÄ… muÅ¡ti. Alfonsas Glemža buvo 20 hektarų Å«kininkas, taÄiau laiko savo pomÄ—giui muzikuoti irgi iÅ¡taikydavo.
PaÅ¡nekovas sakÄ—, kad tarp jo ir Otilijos bei Almos GlemžaiÄių giminystÄ—s tikrai esama - jie - brolių vaikai.
J. UžusienienÄ— atviravo, jog ruoÅ¡damiesi Glemžų seklyÄios deÅ¡imtmeÄiui turÄ—siÄ… nemažai rÅ«pesÄių. Ä® KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro direktorių jau kreiptasi dÄ—l inventoriaus eksponatams sudÄ—lioti, paÄiai patalpai bÅ«tiniausio remonto.
Su aktyviausiais seklyÄios rÄ—mÄ—jais teks aptarti tolimesnÄ—s veiklos gaires. Ir iki Å¡iol Å¡iame unikaliame muziejuje-seklyÄioje buvÄ™ ne tik vienos pavardÄ—s žmonių susitikimai, bet ir iÅ¡kiliausių asmenų jubiliejiniai minÄ—jimai. Vienas iÅ¡ paskesniųjų - Dianos Romualdos GlemžaitÄ—s (BulovienÄ—s), poetÄ—s, žūties rezistencinÄ—je kovoje 50-osioms metinÄ—ms renginys.
AplankÄ™ anksÄiau Juodiniuose, GirbuÄiuose, o pastaruosius 50 metų Alizavoje gyvenanÄiÄ… EugenijÄ… GlemžienÄ™, sužinojome ir jos nuomonÄ™ apie populiariausiai pavardei skirtosios seklyÄios vaidmenį. Lietuvos laisvÄ—s kovotojos statusÄ… turinti moteris tvirtino, jog yra pasitaikÄ™ nesutarimų - iÅ¡eiviams Glemžoms, atvažiavusiems Äia tik pasisveÄiuoti, reikia vienokio pabendravimo, o vietiniams - paprastesnio pasiÅ¡nekÄ—jimo. Net buvo taip, kad po iÅ¡kilaus renginio jo dalyviai susÄ—do prie stalų visai skirtingose vietose.
Jos dukra Rita ŽurauskienÄ—, prieÅ¡ dvejus metus vedusi Glemžų seklyÄios renginį, motinai yra dievagojusis, jog daugiau tokios atsakomybÄ—s neprisiimsianti, nes visiems įtikti neįmanoma.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
