ATVYKĘS Į KUPIŠKĮ, BALTUŠIS BUVO LAIMINGAS

Scenoje svečiai (iš kairės) Antanas Šimkus, Česlovas Juršėnas. Ir toliau – Rita Baltušytė, Algimantas Jasaitis, Edvardas Kareiva.

Žinia apie rašytojo Juozo Baltušio išleistus dienoraščius jau pasklidusi Lietuvoje, nagrinėta radijo laidose, o paskutinį balandžio penktadienį Kupiškyje surengtas susitikimas su leidėjais, literatais, politikais. Išskirtinė šio renginio viešnia – iš Australijos specialiai į knygos sutiktuves atvykusi žurnalistė, rašytojo dukra Rita Baltušytė. Šis renginys, pasak Kupiškio viešosios bibliotekos direktoriaus Algirdo Venckaus, vertintinas kaip svarbiausias Nacionalinės bibliotekų savaitės akcentas Kupiškyje.

Ada DVARIONAITĖ

Kultūros centro didžiojoje salėje susirinkusiems kupiškėnams pirmiausia parodytas dokumentinio filmo apie rašytoją fragmentas, vyrėlesnės auditorijos atmintyje atgaivinęs gyvus prisiminimus, unikalų baltušišką balso tembrą, jo pajuokavimus, lėtą kalbėseną, jo visur pabrėžiamą kupiškėnišką kilmę.

Tada prasidėjo kalbos, klausimai su iš anksto nujaučiama intriga – kaip vertinti šį kūrėją, liaudies rašytoją, klasiką, kurio darbai neįtraukti į mokyklų programas, nes jis iš sovietinių metų, nomenklatūrinis, nesupratęs Lietuvos atgimimo ir Sąjūdžio idėjų, anuomet nenutylėjęs savo ideologinių nuostatų. Bet jis dar skaitomas, knygos vėl traukiamos iš atokių spintų. Kas atsitiko, kad atgyja toks dėmesys?

Kūrybos ir kūrėjo mįslė

Apie J. Baltušio 1970–1975 m. rašytus dienoraščius, knygos sudarymo aplinkybes papasakojo jos sudarytojas, žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus, literatūros kritikas Saulius Vasiliauskas, rašytojo dukra Rita Baltušytė, beje, tądien šventusi savo gimtadienį ir pasveikinta gėlių puokštėmis. Į sceną pakilo ir ilgametis politikas Česlovas Juršėnas, kad primintų esąs R. Baltušytės žurnalistikos studijų kurso draugas ir pakalbėtų apie rašytojo ideologines ir pilietines nuostatas. Kai kuriuos klausytojus toks temos nuokrypis nustebino ir paskatino prisiminti ne pačius maloniausius rašytojo gyvenimo saulėlydžio momentus, kai buvo demonstratyviai jo knygos smerkiamos, apspjaudomos, plėšomos.

Nuotraukų paroda, skirta rašytojui Juozui Baltušiui.

Vis dėlto renginio svarbiausi – rašytojo kūrybos priminimo ir naujos knygos pristatymo – akcentai išliko, kupiškėnai įrodė gerbiantys savo gimtąjį kraštą garsinusį talentingą rašytoją, neišsižadėję jo prasidėjus naujiems politiniams skersvėjams. Puponyse yra jo vardo gatvelė, bendruomenės namuose rašytojui skirtas kampelis, o senosiose kapinėse yra akmuo, žymintis, kur palaidotas „Sakmės apie Juzą“ herojus Juozas Bukėnas. Į dienoraščių knygos sutiktuves atvyko nemažas puponiškių būrelis, tai įvertino ir R. Baltušytė, po renginio bendruomenei padovanojusi knygą. Dovana svari, 1,8 kg, kaip patikino leidėjas A. Šimkus, iš viso per 1200 puslapių. Autorizuotų rašytojo dienoraščio puslapių Lietuvių literatūros ir meno archyve saugoma per 4 tūkstančius, žadama išleisti dar kelias knygas.

Tiesa ir pramanai

Įdomių detalių susirinkusiems kupiškėnams priminė daug metų su rašytoju J. Baltušiu bendravęs rajono Kultūros skyriaus vedėjas Algimantas Jasaitis ir tuomečio kolūkio pirmininkas Edvardas Kareiva. Pasak A. Jasaičio, rašytojas yra pats saviausias iš savų, jį žmonės mylėjo, nes buvo paprastas ir tiesus, doras žmogus, ir dabar jį gerbia. Kai buvo renkamas internetu šimtmečio kupiškėnų šimtukas, Baltušiui skirta antra vieta, po olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos.

Puponių bendruomenės atstovai ir rašytojo dukra Rita Baltušytė.

Rašytojas mėgdavo dalyvauti viešuose renginiuose Kupiškyje, kalbėtis su žmonėmis, kartu vaišintis, pašiepti valdžią, prisitaikėlius. Sakydavęs: „Kiek dabar pogrindininkų atsirado, tiek prie Smetonos ir grindų nebuvo.“ Mokėjo ir save pašiepti, esą „parašęs „Parduotas vasaras“ manė gausiąs Lenino ordiną, bet nebeliko, melžėjoms visus išdalino“. Labai gerbė kunigus ir viešai vadindavo juos šviesiomis asmenybėmis, atvažiavęs į Kupiškį, kartu su Povilu Zulonu nueidavo į šventorių, padėdavo gėlių ant kunigo Bajorino kapo, aplankydavo monsinjorą Klemensą Gutauską.

Mėgdavo kalbėti apie tikėjimą, sakydavo, jog niekas neįrodė, kad Dievas yra, bet ir niekas neįrodė, kad jo nėra.

Rašytojo dukra patyrė nejaukų momentą, kai iš salės nuskambėjo klausimas apie rašytojo pasaulėžiūrą, kuri esą paskatino įskųsti rašytoją Kazį Borutą, pasmerkti Balį Sruogą ir jo „Dievų mišką“. Anot R. Baltušytės, tai prasimanymas, tėvas gynė Sruogą, nieko neįskundė (Č. Juršėnas patikslino, kad tai padarė G. Zimanas), netgi valdžios raginamas, nepasmerkė Boriso Pasternako, Aleksandro Solženicyno. Tėvo dienoraščiuose, dukters teigimu, ne viskas surašyta, daug vardų nepaminėta, bet toks buvo autoriaus sprendimas. Kai kurių asmeniškų pastebėjimų, R. Baltušytės manymu, į knygą nevertėjo dėti, bet leidėjas nusprendė savaip, jo valia.

Renginyje būta ir kitų pagarbos ženklų rašytojui J. Baltušiui 110 gimimo metinių proga. Surengta prieš 30 metų demonstruotų nuotraukų paroda. E. Kareiva pagrojo su Peterburgo bandonija. Rašytojų sąjungos leidyklos atstovai džiaugėsi, kad kupiškėnai 4:1 įveikė anykštėnus, mat ten per knygos pristatymo renginį nupirkta 10 knygų, o Kupiškyje net 40.

„Kupiškyje tėvas visada jausdavosi laimingas, džiaugdavosi pakviestas“, – prisiminė R. Baltušytė, dėkodama skaitytojams už ištikimybę.