Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido ketvirtą – paskutinę enciklopedinio leidinio apie Lietuvos partizanų kovas knygą – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2-ąją dalį. Čia pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose. Birželio 14 dieną šį leidinį Kupiškio viešojoje
Rodos, visi tragiški ir dramatiški mūsų šalies įvykiai turėtų būti istorikų ištyrinėti, įvertinti ir nebekelti jokių klausimų. Antra vertus, istorijai toks laikotarpis, matyt, per trumpas. Dar yra vienų ar kitų įvykių liudytojų, dar gyvi jų vaikai, anūkai. Žmonės juos liečiančius dalykus visada pirmiausia vertina savaip,
Baigiantis projektui „Pamiršti negalima prisiminti“, skirtam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, į diskusiją prie apskrito stalo pakvietėme svečių. Pas mus apsilankė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė istorikė Violeta Aleknienė, kraštotyrininkas Romas Kaunietis, istorikė Žiedūnė Kiznytė ir paveldosaugininkas Vytis Zavackas. Kartu svarstėme, kaip geriau įamžinti rajono kovotojų už
Giedrius Paulauskas kartu su kirpėju Raimondu Pasternackiu yra sukūręs vaizdo klipą, skirtą partizanams. Jis filmuotas Kazlų Rūdos miškuose, Ėglupio kaime, kur dizaineris leidžia vasaras su šeima ir kur kadaise buvo partizanų prieglobstis. Vyriško garderobo kūrėjas Giedrius Paulauskas mados pasaulyje yra gerai žinomas dėl savo atsidavimo militaristinei
[caption id="attachment_3749" align="alignleft" width="300"] Jurgis Stankevičius įvairius muzikos instrumentus gebėdavo pasigaminti savo rankomis. Nusipirkęs smuikelius, kai kuriuos jų sutaisydavo ir grodavo.[/caption] Per sovietinės represijos metus į lagerius pateko nemažai inteligentijos, tarp jų ir patyrę instrumentininkai, dainininkai, kuriems muzikos garsai padėjo išgyventi sudėtingiausias gyvenimo akimirkas atšiauriame krašte
[caption id="attachment_3277" align="alignright" width="300"] Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, Šarūno rinktinės vadas Antanas Starkus-Montė, du neatpažinti partizanai. Fotografuota ne vėliau kaip 1949 m. kovą.Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvų[/caption] Rytų Lietuvoje veikusi Algimanto apygarda
„Kas pasakys, kieno vieta istorijoje svarbesnė ir kieno auka – didesnė? Nukankinto kūdikio ar nepalaužiamo kario kovotojo? Ir ko verta išdaviko atgaila?“ – tokiais žodžiais baigiasi prieš dvejus metus režisierės Vilijos Morkūnaitės ir operatoriaus Povilo Vireliūno sukurtas filmas „Kupiškio krašto rezistencijos istorija“. Šios eilutės žiūrovą
Sukanka 68 metai, kai netoli Andrioniškio, dabartiniame Anykščių rajone, žuvo pirmasis Algimanto partizanų apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas. Nors tai trumpiausiai veikusi Aukštaitijos laisvės kovotojų apygarda, bet partizanai savo gyvenimą skyrė Tėvynei, o sielą Dievui. Algimanto apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas ant uniforminio švarko rankovės nešiojo išsiuvinėtą
[caption id="attachment_2406" align="alignright" width="300"] Kazimieras, Vytautas, Algirdas Graičiūnai 1936 m. birželio mėn.[/caption] Šį autentišką Nijolės Bekevičiūtės-Kytrienės pasakojimą užrašė kraštotyrininkas Romas Kaunietis 2012 metų spalį Panevėžyje. Skaitydami šiuos atsiminimus galbūt atpažinsite ir savo giminaičius, kaimynus, ir garsią Kupiškio krašte Graičiūnų giminę: partizanus Vytautą ir Algirdą, poetą Joną
