[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="212"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Kaip bežiūrėtume, ryškiausi ir svarbiausi pastarojo mėnesio įvykiai Lietuvoje buvo susiję su valstybės 2020 metų biudžeto svarstymu, daugelio viešojo sektoriaus sričių darbuotojų streikais ir protesto akcijomis. Visiška šių dienų gana dėsninga aktualija – Vilniaus universiteto streikas, per kurį šios institucijos
Ramūnas ČIČELIS Britų sociologai Peter‘is Berger‘is ir Thomas‘as Luckman‘as knygoje „Socialinis tikrovės konstravimas“ yra labai tiksliai apibrėžę visuomenės gyvenimo kasdieniškumą ir netikėtumus. Pasak mokslininkų, beveik visa žmonių bendravimo ir darbo realybė yra nulemta tam tikro simbolinio pasaulio, reiškiančio, kad susikalbame verbaline kalba, kasdien bent dalį veiksmų kartojame
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Prieš tris dešimtmečius, Atgimimo metais, į Lietuvos politiką atėjo ištisa plejada išsilavinusių politikų – Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas ir daugelis kitų. Jie dažniausiai pagal išsilavinimą buvo mokslo daktarai, profesoriai, akademikai. Patys savaime šie titulai negarantavo kokybiškos politikos, tačiau minėtų viešųjų
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lenkų poetas, mąstytojas Krzystof‘as Czyžewski‘s savo prieš kelerius metus išleistoje knygoje „Mažasis pasaulio centras“ svarsto apie tai, kaip nuo finansinės ir simbolinės galios centrų nutolusiame paribyje yra įmanoma sukurti prasmės nestokojančią kultūrinę veiklą ir filosofinį pagrindą, kuris veikia to
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Kelis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius buvo įprasta sakyti, kad daugelyje mūsų šalies mažųjų miestų karaliauja vietiniai „kunigaikščiai“. Jie – žmonės, kurie į savo rankas daugelyje regionų buvo paėmę mažų miestų ekonominį ir politinį gyvenimą. Paprastai dažniausias jų skiriamasis bruožas buvo
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="191"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Šio komentaro pretekstu tapo Nidoje liepą vykstantis rašytojo Tomo Mano literatūros festivalis, kurio tema šiemet – tėvynių Europa. Neseniai surengti Europos žemyno parlamento rinkimai ir paminėtas priklausymo Europos Sąjungai 15 metų jubiliejus teikia galimybių ir progų svarstyti, kiek mes
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="202"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Artėja laikas, kai regioninės kultūros tarybos skelbs antro šių metų kultūros projektų finansavimo konkurso rezultatus. Nuo praėjusių metų pinigus projektinei veiklai skirsto ne Vilniaus ekspertai, o kiekvieno regiono atstovai, sudarantys beveik dešimtį regioninių kultūros tarybų. Šios reformos priežastis ir
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] XX amžiaus antros pusės prancūzų filosofas Michel‘is Foucault veikale „Disciplinuoti ir bausti“ yra aprašęs Vakarų civilizacijos prigimtinį fenomeną, plačiai išplėtotą porenesansiniu, modernybės laikotarpiu, – polinkį disciplinuoti ir bausti piliečius už bet kokį tvarkos ir taisyklės pažeidimą. Kaip tokios kontrolės
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="171"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Vakarų civilizacijos kultūrose įprasta, kad, vykstant diskusijoms dėl vieno ar kito klausimo, po to, kai beveik viskas, atrodo, jau parašyta, dar randasi išvadinių tekstų, kurių antraštėse paprastai nurodomi lotyniški žodžiai „post scriptum“. Į šio teksto antraštę įtraukti lotyniški žodžiai
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="197"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Tradiciškai ir istoriškai planas kaip veiklos būdas visada buvo Rytų kultūros, o improvizacija ir laisvė – Vakarų kultūros tapatybė. Totorių ordos, viduramžiais siekusios užimti kuo daugiau žemių, savo veiksmus visada planavo ir nuolat puldinėjo kaimynines valstybes, kartu ir Lietuvos
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="164"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] XX amžiaus antros pusės išeivijos lietuvių kultūrologas Vytautas Kavolis savo ankstyvojoje publicistikoje yra aprašęs visuomenės gyvenimo reiškinį, kurį apibūdino terminu „privatizmas“. Šis žodis ir jo praktinė, taikomoji prasmė reiškia, kad žmonės, esant tam tikroms sąlygoms, ima atsiriboti nuo viešų
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="172"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] 2018 metai Lietuvoje bus bene labiausiai įsimintini kaip aukštojo mokslo įstaigų reformos, universitetų jungimo, laikas. Tai, kas ilgus dešimtmečius gyvavo kaip tradicija, struktūra ir kultūros formos, buvo nuspręsta naikinti. Apie kitus metus politikai kalba taip, jog atrodo, kad ateis
Ramūnas ČIČELIS Prieš beveik du dešimtmečius Vilniuje pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Po šio įvykio kilo nemažas triukšmas, sumišęs su priekaištais skulptūros autoriui, Amerikos lietuviui Vytautui Kašubai – menininkas kritikuotas dėl to, kad Gediminas nejoja ant žirgo, nelaiko grėsmingai užsimojęs savo kalavijo. Jei skulptūra būtų
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="155"] Ramūnas Čičelisžurnalistas, rašytojas[/caption] „Leiskite man pasvajoti“, – tokiais žodžiais prieš dešimtmetį filmininkas, poetas Jonas Mekas pradėjo savo vardo centro atidarymo Vilniuje šventę. Šio komentaro tikslas – apsvarstyti ne neįmanomo, tik svajonėse realaus, būsimo Lietuvos prezidento asmenybę ir biografiją. Siekiama ne fantazuoti apie
Ramūnas ČIČELIS XX amžiaus filosofas Karl’as Raimund’as Popper’is yra apibrėžęs mito sąvoką. Pasak mąstytojo, mitas – tai universalus, žmones vienijantis pasakojimas, kurio neįmanoma paneigti jokiomis loginėmis ar empirinėmis operacijomis. Kitaip sakant, mito tiesa yra beribė ir nepasiduoda jokiam prieštaravimui – nei vidiniam, nei išoriniam. Atvirkščiai –
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="176"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Ramūnas ČIČELIS Gyvename tokiais metais, kuriuos politikos istorikai po kelių dešimtmečių turbūt įvardys kaip Lietuvos politikos žlugimo laikotarpį. Kai šalies vadovė piliečiams pasiuntė didelę „tulpių puokštę“, pasitikėti nebeliko kuo: žiniasklaida nusilpo senokai, nes pernelyg suaugo su verslu, pati tapo ne
