Palmira KERŠULYTĖ Oras nė iš gryčios nelaidžia išlįstėn. Žiemų būt gerai, kad tik nešolta, vosarų musių, odų – kėp košės. Soko, uodas kė išgeria kraujų žmogaus, naša vėlniui. Gol ir teisyba – ažumuši vienų uodų, vėlnias palaidžia visų pulkų. Ošen vosarų vis išsižiojus voikščiodavau, mat vierijau,
Palmira KERŠULYTĖ Šėmat kad šiultas spalis, gol, soko, prėš 40 matų toks buvo. Lapus sugrabus, kapstau pievoj kurmiarausius. Misliu, vištos kasdėn po laukų varlinėja, ko čia nebar kiaušinių? O tu biesai, žiūriu gi, su nosiu šuva prabodo kurmiarausį, įkiša kiaušinį ir apikasa. Kurmis kė jau įsipinkoja,
Palmira KERŠULYTĖ Mūsų visa pasoda – liepa prė liepos. Šėmat kad unksti pražydo, lėpožėdžių prisrinkau pilnų kėselį, madum kvėpja. Bitas daug madaus iš liepų pričiulpia. Tik kad nebar gėro madonešio žolių, meliaracija prajo, pievas išarda, visur kultūrinas. Bitam raikia maisto, iš ko gi jos naš madų,
Palmira KERŠULYTĖ Apsidairai kiemi, pakaušį paskasai, ir nebar matų. Po Joninių ir vėl diena pradas trumpėtėn. Unt didumų mono vasarina suknia buvo, dabar ir to ištrumpėjo. Iš stonėlio (par juozmenį) do gera, tik iš sijonėlio posiaura, priseis plotyt, negaliu išmėstėn, labai brungi, bobutas siūta. Tatulyta mono sarga
Palmira KERŠULYTĖ Darži morkas sėjau, uždusįs atplasnojo par laukus mono kavalierius. Bant kiek sveikėsnis, tai tik uodžia, dairos pro lungus, kad vėl kur išbrauktėn. Purienos prė kepuras užkištos šviečia. Švarkėlio skvarnai palaidi, kėlnias pasraitįs lig pusas blauzdų, išsišiepįs kėp blėšina. Runkoj botogas ir traukia dainalį –
Palmira KERŠULYTĖ Vyrėlis mono su kaimynėliu kiemi molkas skoldo, ošen tai jaunystas notraukėlas žiūrinėju. Pilnas albumas patagrapijų. Nešpatna marga buvau, visadu apstaisius. Vėnoj labai graži, prisagta špilkėlių plaukuos su visokiom žvaigždalam prieky, kad nelįst akys plaukai rungyti kėp baroniuko. Sėdžiu mundriai, švarkėlis durtas nugaroj, klosčiukai dobrai
Palmira KERŠULYTĖ Kožnų šeštadėnį ar tėp kurių dienų kepuralį unt galvos ir maunu Kupiškin, nepririšta gi. Mon mėstėlin tai tik dulkt ir gotava, darban – stop. Kė miestan nuvažiuoju, talalai ti, talalai ti ir pragaištu balakstydama. Žiū, nėt diržo atsijosta, gėrasai golas už juozmenio laikos, o
[caption id="attachment_4613" align="alignright" width="300"] Jurgitos Žiukaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Žėdnas žmogus ar doiktas turia savo vardų. Gėrų vardų sunku išlaikytėn, ale lingva pratrotyt. Visa ko nustojįs, tik dabok, kad gėras vardas neprapultų. Kė paklaus, nebasnoras šposyt, kad mono vardas – kiaulių gardas, o pravarda pakalnan nudardėjo. Ok tu
[caption id="attachment_4375" align="alignright" width="300"] Rasos Čepaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Vyrėlis mon turguj, krautuvas tunkiai priparka visokių cukėrkų, baronkų saldžių. Grait prapuola saldainiai kėp kumparas ba pipirų. Su cukėrkom man galat ir paklon nuvėstėn. Triauškinu saldainius ir patumsy, vyrėlis nėt posmėlį su meliodiju sukūra – atonešiau saldainių pusį
Palmira KERŠULYTĖ Šindėn po naktės šalčiukas, kiemų šlavinėju, baigiu stipt, sugrubo pirštai. Šalčio bijau kėp bulba. Būt gerai, kad žiemų ir paplėškytų šaltis, tadu gerasna vosara, ba lėtų. Nupuolo vasarala, užtiko žėmužėla, tai gryčioj tupėk ir tupėk. Girdžiu, apušės ošia, užeis gol lijundra ar lietus. Seniau gi
[caption id="attachment_3711" align="alignright" width="300"] Nuotrauka iš redakcijos archyvo[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Nėr jokio baisėsnio klajūno žėmaj žmogaus kėp dunguj mėnulis. Vokar tumsu tumsu buvo, nėt nusgundau, motos raudonas pakraštys, o čia mėnulis, sakau, gol gaisras kai kur. Geriau įsižiūrėjau, drignas, šviesus rotas, stovia apė mėnesį, jau prėš atomainų
[caption id="attachment_3250" align="alignright" width="300"] Metanojos Žilėnaitės nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Oi, liūdna liūdna jauna širdala mono šitų rudenėlį. Vėlnias bazmanų užpakalin įkabino, nebagaliu čistai. Gol geriau bus, kė būsiu smėliu apipilta, tai nebagirdasma nieko? Kažin kokia šėmat bus Visų švinta, mat soko, jėgu Visų švinta su lapu, tai
[caption id="attachment_2629" align="alignright" width="300"] Valio Staburo nuotrauka[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Mūsų nedidalaj ūlyčioj labai lingvūs žmonas sustikt, paskalbatėn, mėlaširdingi visi. Paskalbosiji su kaimynėliais, tai užsitrinki, nėt geriau. Su vienu šeimu tik nesuveinam, nesanai šitan kraštan atsikrausta, tokė kavaitai, labai nepadabna pora, ale susitarmosijo ir gyvana. Paprunta žmogus lakstyt,
[caption id="attachment_2449" align="alignright" width="300"] Nuotrauka iš redakcijos archyvo[/caption] Palmira KERŠULYTĖ Vosarų suvažiuoja anūkėliai iš miestų, tai senėlis jos mokina, alia vis gudriai, visokias posakas sakdamas. Šindėn pasisodinįs visus tris unt solalio prėš saulytį apė turtus kalba. Pakla jo nemotį, soko, to aukso, spakaina galva, kė neturi. Alia
