Gegužės 18 dieną, sekmadienį, Kupiškyje atgis generolo Jono Černiaus skveras, čia vyks Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys, skirtas Kupiškio kareivinių 90-mečiui. Bus galima pamatyti įvairios kovinės technikos, savo programą pristatys šauliai, istorinės rekonstrukcijos klubas „Grenadierius“, pasirodys pučiamųjų instrumentų orkestrai. Šalia paminklo generolui Jonui Černiui
Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1582 metų kovo 6 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras lankėsi Kupiškyje. Taigi šis faktas buvo dingstis paminėti karališkąją dieną. „Karališkas kelias ėjo ir per Kupiškį“ – tokiu pavadinimu straipsnis spausdintas beveik prieš metus gegužės 10 dienos „Kupiškėnų mintyse“.
Šiais metais daug rašėme apie Kupiškį – nuo miesto pradžių pradžios, pirmų senamiesčio gatvelių iki miestą garsinančių malūnų ir savitumo jam suteikiančių modernistinės prieškario architektūros pastatų. Liko tik apžvelgti, kaip keitėsi Kupiškis po Antrojo pasaulinio karo iki pat XXI a. pradžios. Galima būtų kalbėti ir apie Kupiškio
Visi, kurie domisi Kupiškio istorija, yra girdėję apie Apšegos salę, buvusią Vilniaus gatvėje.Ten vykdavo vaidinimai, šokiai ir rodytas kinas. Tas pastatas iki šių dienų neišliko. Maždaug toje vietoje dabar pastatytas naujas daugiabutis namas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Prisiminimų nuotrupos Informacijos sklaida šiais laikais žaibiška, tik spėk viską sužinoti, sužiūrėti, atsijoti,
Naujo kultūros namų pastato statyba sovietiniais metais Kupiškyje buvo svarbus įvykis. Kultūros darbuotojams reikėjo erdvesnių patalpų, geresnių darbo sąlygų, kurių stigo veikiant buvusioje sinagogoje kartu su dar keliomis kultūros įstaigomis. Kaip prasidėjo naujo kultūrinės paskirties pastato statyba, kaip vyko šis procesas, ką prisimena buvę darbuotojai, kas
Miestas be žmonių, be įvairios jų ekonominės, kultūrinės, visuomeninės ir politinės veiklos tiesiog neegzistuotų. Koks gyvenimas virė Kupiškio miesto centre prieškario metais? Kokie verslai čia klestėjo, kokios veikė įstaigos? Informacijos paieškojome enciklopedijose, įvairiuose kraštotyros leidiniuose ir prieškario spaudoje. Kupiškio praeities šydą šį kartą padėjo praskleisti ir Kupiškio etnografijos
Kiekvieno miesto širdis ir pasididžiavimas yra senamiestis bei kiti tolimą jo praeitį, svarbius įvykius menantys paveldo objektai. Ar Kupiškis turi senamiestį? Kur buvo miesto pradžių pradžia? Kaip ši vieta keitėsi istorijos tėkmėje? Ar liko Kupiškyje Rusijos imperijos laikų ir I pasaulinio karo pėdsakų? Į šiuos klausimus atsakymų
Su kultūrologu Vytautu BALČIŪNU kalbasi Nomeda Simėnienė. Pirmajame mudviejų pokalbyje daugiau norėjosi Jus pristatyti. Minėjote didį architektą Lauryną Gucevičių, kaip vieną iš atramos taškų Kupiškiui, ieškant savosios tapatybės bruožų, ir itin Jus žavintį Palėvenės domininkonų vienuolyno ansamblį. Gal šįkart galite atskleisti daugiau savo minčių, kaip tai
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto alumnas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius, kviečia naujai atrasti Lietuvos istoriją, nes šie atradimai smarkiai intriguoja. Nors tekstas ir ilgokas, bet iš tiesų įdomus, dinamiškas ir netgi aktualus šiandieninėje geopolitinėje situacijoje. Įsigilinę į jauno mokslininko ištyrinėtus faktus, tuo įsitikinsite patys. Istorija
Savo krašto istorija tokia pat svarbi, kaip ir giminės medžio, savosios genties pažinimas. Kupiškio vardas, miesto pradžių pradžia, šiandien turimais duomenimis, pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtas 1480 metų balandžio 29 dieną. Yra ir kita data, kad Kupiškis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1529 metais. Taigi kas slypi
