Linas Kojala.ELTA / Julius Kalinskas nuotrauka „Tai – ne mano karas.“ Ši po pokalbio su Vladimiru Putinu pasakyta Donaldo Trumpo tezė iliustruoja pastarųjų mėnesių įvykius. Jungtinės Valstijos vienoje pusėje, Europa / Ukraina – kitoje. Jos sprendžia skirtingas problemas. Vašingtonui svarbu procesas. Tą pirmasis anonsavo viceprezidentas JD Vance’as, kurio įtaką užsienio
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasiūlė gegužės 15 d. surengti tiesiogines derybas su Ukraina Stambule. Toks jo pasiūlymas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po Kyjivo ir Europos lyderių raginimo pirmadienį įvesti besąlygines 30 dienų paliaubas. Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai Kyjive šeštadienį pagrasino Maskvai
Naujasis popiežius Leonas XIV savo pirmojoje sekmadienio maldoje Šv. Petro aikštėje ragino siekti taikos visame pasaulyje, baigti karus Ukrainoje ir Gazoje. Kalbėdamas Šv. Petro bazilikos balkone, naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas dešimtims tūkstančių susirinkusiųjų kalbėjo: „Daugiau jokio karo!“. Pirmojo pontifiko iš Jungtinių Valstijų, buvusio kardinolo Roberto Francio Prevosto,
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina trečiadienį pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma pasibaigus karinei pagalbai. Ukraina pareiškė per derybas užsitikrinusi svarbiausius interesus, įskaitant visišką suverenitetą savo retųjų žemių elementams, gyvybiškai svarbiems naujoms technologijoms ir iš esmės
JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant ištesėti savo pažadą nutraukti trejus metus vykstantį karą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą dabartinėje fronto linijoje, antradienį pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT). Pasak FT, kuris cituoja „su šiuo klausimu susipažinusius žmones“, V. Putinas tokį pasiūlymą pateikė
Antradienį per atidžiai stebėtą pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo. Naujienų agentūra AFP apžvelgia tai, dėl ko susitarė Jungtinių Valstijų ir
JAV Teisingumo departamentas patyliukais informavo oficialius Europos asmenis, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš tarptautinės grupės, tyrusios už invaziją Ukrainoje atsakingų asmenų, taigi ir Vladimiro Putino, veiksmus, pranešė „The New York Times“. Sprendimas pasitraukti iš Tarptautinio persekiojimo dėl agresijos nusikaltimų prieš Ukrainą centro tapo naujausiu įrodymu, kad
Įslaptintos JAV žvalgybos ataskaitos kelia abejonių dėl Vladimiro Putino pasiryžimo nutraukti karą prieš Ukrainą. Anot vertinimų, Rusijos prezidentas neatsitraukė nuo savo maksimalistinio tikslo užkariauti kaimyninę šalį, praneša laikraštis „The Washington Post“, remdamasis su žvalgybos analize susipažinusiais asmenimis. Šių ataskaitos nėra skirtos įvertinti prezidento Donaldo Trumpo diplomatiją,
Visą vasarį Kupiškio viešosios bibliotekos lankytojai galėjo susipažinti su čia eksponuojama ukrainiečių dailininko Nestoro Kyzenkos (1926–2007) tapybos darbų paroda „Romantinis Ukrainos peizažas“. Paveikslai į Kupiškį atkeliavo iš kunigo Rimanto Gudelio kolekcijos. Vasario 22 dieną per šios parodos uždarymo renginį kalbėta ne tik apie autorių, bet ir
Ukrainai reikės daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių, kad likviduotų jau ketvertus metus besitęsiančios Rusijos invazijos padarytą žalą, teigiama antradienį paskelbtoje junginio tyrimo ataskaitoje. „Visa suma, kurios Ukrainai prireiks atsikurti ir atsigauti, ateinantį dešimtmetį sudarys 524 mlrd. JAV dolerių“, – rašoma Ukrainos, Pasaulio banko grupės, Europos
Vasario 23 dieną, trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos metinių išvakarėse, sostinės Lukiškių aikštėje vyko palaikymo Ukrainai koncertas „Laisvė šviečia 2025. Radarom!“, kur rinktos lėšos labai reikalingiems dronams ir antidronams. Nuo pat sekmadienio ryto per LRT rodyta speciali „Radarom“ programa, žiūrovai visą dieną galėjo klausyti išskirtinių pasakojimų
Nuo kitos savaitės pradžios Ukrainos vyriausybė sieks susitarti su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl naudingųjų iškasenų mainais į saugumo garantijas. Apie tai Japonijos transliuotojui NHK sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, praneša naujienų agentūra „Unian“. Anot jo, nuo pirmadienio susitarimo projektą svarstyti pradės vyriausybės
Sekmadienį, vasario 23 d., visi kviečiami į solidarumo akciją „Laisvė šviečia“ kovojančiai Ukrainai palaikyti. 16.30 Kupiškio rajono mokinių plakatų parodos „Palaikau Ukrainą“ pristatymas Kupiškio etnografijos muziejuje. 17.30 Ukrainos palaikymo akcija Kupiškio miesto aikštėje.
Vasario 24 dieną minėsime trečiąsias plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą metines. Karo, nuo pat pirmų dienų pasižymėjusio brutaliais nusikaltimais žmoniškumui. Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos. Visos šalies savivaldybės įvairiais būdais ir priemonėmis palaiko savo partneres Ukrainoje.
Vengrija blokuoja pasiūlymą dėl naujo Europos Sąjungos (ES) karinės paramos paketo Rusijos užpultai Ukrainai. Bendrijos užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas iniciatyvos tikslas yra sustiprinti Kyjivo pozicijas derybose užuot spaudus susitarti dėl taikos, tinkle X pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártas. Vengrija esą nesutiks, kad Europos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad po derybų, sulaukusių griežtos į jas nepakviesto Kyjivo kritikos, yra labiau tikras, kad pavyks susitarti dėl karo Ukrainoje užbaigimo. D. Trumpas taip pat užsiminė, kad netrukus gali susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo tarpu toks kardinalus Jungtinių Valstijų pozicijos
