Vasario 24 dieną minėtos ketvirtosios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinės. Karui persiritus į penktus metus, ekspertai kalba apie jo scenarijus – priverstines paliaubas ar tolesnį karą. Ukrainos žmonės ir savo šalyje, ir besiglaudžiantys kitur dar gyvena kankinančioje nežinioje. Pasidomėjome Kupiškyje prieglobstį radusių ukrainiečių situacija,
Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims. Sugriovimai Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė priminimą, kad prieš 12 metų, 2014 m. vasario 20 d., Rusijos Federacija pradėjo karą prieš Ukrainą. „Ginkluota Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. vasario 20 d., kai buvo užregistruoti pirmieji Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų pažeidimai, prieštaraujantys Rusijos Federacijos
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteiktas Miuncheno saugumo konferencijos Ewaldo von Kleisto apdovanojimas, kuris šiemet buvo skirtas Ukrainos žmonėms. Pasak „Ukrinform“ korespondento, apdovanojimo ceremonija įvyko Miuncheno Rezidencijoje (buvusiuose Bavarijos valdovų rūmuose – red.) šeštadienio vakarą. „Labai didžiuojuosi, kad esu čia, ir man tai didelė garbė. Labai didžiuojuosi, kad
Po Paryžiuje surengto susitikimo „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai, Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašė bendrą deklaraciją pavadinimu „Tvirtos saugumo garantijos siekiant tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, deklaracijos tekstas buvo paskelbtas Ukrainos prezidento ir Europos Sąjungos Tarybos internetinėse svetainėse. Deklaracijoje kalbama apie „Norinčiųjų koalicijos“ narių
Leidinys „Politico“ apžvelgė galimus svarbiausius įvykius 2026 m. ir ką gali daryti sunkiai nuspėjamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Leidinio vertinimu, D. Trumpo galimybės užbaigti šį karą – gana menkos. Nors jau seniai kalbama, kad Vakarų sankcijos sužlugdys Rusijos ekonomiką ir privers
Trečiadienį, Naujųjų metų išvakarėse, žmonės palydi 2025-uosius, atsisveikindami su 12 mėnesių laikotarpiu, pasižymėjusiu JAV prezidento Donaldo Trumpo muitais, paliaubomis Gazos Ruože ir tuščiomis viltimis dėl taikos Ukrainoje. Tai buvo vieni šilčiausių kada nors užfiksuotų metų: troškus karštis kurstė miškų gaisrus Europoje, Afrikoje – sausras, o Pietryčių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Ukraina negali tiesiog pasitraukti iš savo teritorijų pagal taikos susitarimą su Rusija, ir akcentuoja, jog šis klausimas peržengia teisinių suvaržymų ribas ir daro įtaką žmonių gyvenimams. Kaip praneša „The Kyiv Independent“, V. Zelenskis tai pareiškė duodamas interviu „Fox News“
Antradienį svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, anksčiau pareiškęs,
Pasak žiniasklaidos pranešimų, JAV parengė planą karui Ukrainoje užbaigti, su išsamiu sąrašu nuolaidų, kurias Kyjivas šiuo tikslu esą galėtų padaryti. Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius šio plačiai aptarinėjimo pasiūlymo punktus ir pažymi, kad jame pakartojama daugelis Maskvos maksimalistinių reikalavimų. Teritorijų klausimas Plano detalės, kurias naujienų agentūrai AFP pateikė
„Kūrybiškumo genas“ Dar viena talentingos Urbonų giminės atstovė, šviesaus atminimo žurnalistų Eugenijos ir Rimanto Urbonų dukra Ieva Urbonaitė.Prieš beveik trejetą metų žurnalistiką ji išmainė į kiek kitokią, bet artimą veiklos sritį, Ieva yra Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorė. Carito“ esmė – tarpusavio pagalba, žmogaus ryšys su žmogumi. Nes
Penktadienį, po susitikimo Aliaskoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarimas dėl karo pabaigos Ukrainoje gali būti ranka pasiekiamas. „Manau esame labai arti susitarimo. Dabar Ukraina turi tam pritarti. Prezidentas V. Zelenskis turi pritarti“, – D. Trumpas sakė interviu metu „Fox
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kim Jong Unas šeštadienį Vonsano uostamiestyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, informavo vyriausybės ruporu laikoma valstybinė naujienų agentūra KCNA. Pasak jos, Kim Jong Unas S.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, anot žiniasklaidos, pažadėjo Rusijai „besąlygišką paramą“ kare Ukrainoje. Be to, susitikime su Rusijos Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriumi Sergejumi Šoigu jis ketvirtadienį Pchenjane pareiškė „viltį ir įsitikinimą“, kad Rusija laimės karą, pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA. Kim Jong Unas
Linas Kojala.ELTA / Julius Kalinskas nuotrauka „Tai – ne mano karas.“ Ši po pokalbio su Vladimiru Putinu pasakyta Donaldo Trumpo tezė iliustruoja pastarųjų mėnesių įvykius. Jungtinės Valstijos vienoje pusėje, Europa / Ukraina – kitoje. Jos sprendžia skirtingas problemas. Vašingtonui svarbu procesas. Tą pirmasis anonsavo viceprezidentas JD Vance’as, kurio įtaką užsienio
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasiūlė gegužės 15 d. surengti tiesiogines derybas su Ukraina Stambule. Toks jo pasiūlymas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po Kyjivo ir Europos lyderių raginimo pirmadienį įvesti besąlygines 30 dienų paliaubas. Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai Kyjive šeštadienį pagrasino Maskvai
