Sonetų skaitymas žvakių šviesoje, literatūros pamokos tarsi universiteto studentams, ne vadovėlinės, sudomindavusios ir labiausiai nuo to dalyko atitolusius mokinius, gebėjimas įžvelgti ir paskatinti kurti jaunuosius talentus, smagios kelionės su ugdytiniais literatais ir maironiečiais po Lietuvą, begalinis pomėgis skaityti, platus akiratis – tai vis apie legendinę
35 metai prabėgo nuo tada, kai tuometę Vlado Rekašiaus mokyklą baigė 49-oji abiturientų laida. Rugpjūčio 12 dieną gražus būrelis buvusių klasės draugų rinkosi į klasės susitikimą. Šilti mokyklinių laikų prisiminimai atgijo dar kartą peržengus savo ugdymo įstaigos slenkstį, o vėliau ir visiems kartu susėdus prie
Regina TOTORYTĖ-STUNDIENĖ Obelėle Baltoji, prie sielos manosios vienišo kelio.Žiedlapių konfeti – tai Tavosios širdies sakinys: „Mano vaikeli…“ Jie byra širdin ir glunda švelnumu balto šilko.Žydėk, Obelėle, prie kelio Likimo, it šalikas, ilgo
