Kol lietuviai ginčijasi, kurio miesto eglė gražesnė, skaičiuoja, kiek tūkstančių ir net šimtų tūkstančių išleista jos puošybai, latviams, atrodo, tai nė motais. Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Rygos Domo aikštėje pastatyta žaliaskarė žavi savo paprastumu. Aplink ją po dvejų pandemijos metų vėl veikia kalėdinė mugė, kuri, regis, yra pagrindinis akcentas.
Pagal rytiečių horoskopą ateinantys metai bus Triušio arba Katino, dar ir Kiškio, nelygu kokia šalis kokį gyvūną labiau garbina. Taigi tokia graži gyvūnėlių trijulė dabar gali būti dėmesio centre. Vis dėlto iš šios trijulės žmonėms labiausiai pažįstamas katinas. Tai vienas seniausių gyvūnų, kurį prisijaukino žmogus.
Ukrainiečiai unitai, panašiai kaip ir daug kitų rytų apeigų bažnyčių, laikosi nereformuoto Julijaus kalendoriaus, tad Kalėdas švenčia sausio 7 d. Bet šiemet, kai daug jų tapo pabėgėliais ir išsibarstė po įvairias pasaulio šalis, yra mūsų draugai ir kaimynai, tikėtina, kad prie šventinio stalo sės ir
Gruodžio 26 d. horoskopas Per Kalėdas didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais būtinai išsipildyti. Buvo linkima gero derliaus, daug gyvulių, sveikatos. Pakiemiais vaikščiodavo persirengęs Kalėdų Senis arba Kalėda. Lazda pabeldęs į duris Kalėdų Senis sakydavo: „Aš, Kalėda, atėjau
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Tris mėnesius rajono laikraščio skaitytojai įgyvendinant projektą „Arti–toli“ galėjo iš arčiau pažinti į Kupiškio kraštą karo atblokštus ukrainiečius. Jų tautinių kostiumų raštai – lyg iš lietuvių protėvių skrynių atgiję, vestuvių, Kūčių ir Kalėdų papročiai – stebėtinai panašūs. Ne veltui sakoma, kad giminingas kraujas tirštesnis
Justas Jasėnas Miela Redaktore, tūnojau lyg pelė po šluota. Kad tik kas neužkalbintų, kad kur nepakviestų, kad ko nepaprašytų. Ir štai, Tavo laiškutį gavau. Argi galėčiau, ar ilgai taip tylėti pajėgčiau? Tad ir sveikinuosi. Pašto dėžutėje baltą voką radau. Radau jame ir atviruką – baltą balčiausią. Jei
Mieli kupiškėnai, Mindaugas Kučinskas,Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos dekanas. nuoširdžiai sveikinu visus su šv. Kalėdomis. Leiskimės nustebinami Dievo planu – ateiti į mūsų pasaulį, prisiimant žmogaus kūną, tampant vienu iš mūsų. Kalėdų šventė mums sako, kad Jis mus labai myli, kad nori mūsų bendrystės, kad nori
Mielieji, šv. Kūčios visada atneša tą taip trokštamą šilumos ir jaukumo nuojautą. Nors švenčiame Kūčias kasmet, kiekvienąsyk jos būna kitokios – džiaugiamės artimųjų pasiekimais, išgyvename dėl praradimų ir netekčių. Laukdami Didžiojo gimimo stebuklo, ypač gerai suvokiame, koks gražus ir nepakartojamas yra Gyvenimas. Apglėbia ramybės jausmas, kad
Artėjant didžiosioms metų šventėms atsirado proga aplankyti Sūduvą. Mat tikri sūduviečiai supyksta, kai juos atvykėliai pavadina suvalkais. „Suvalkai – tai tie, kurie susivilko iš visų pakraščių. O mes, vietiniai, esame sūduviai“, – juokaudama mums paaiškino Prienų etnografijos muziejaus darbuotoja, kuri ne tik papasakojo apie Sūduvos
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Taip artėjančių švenčių nuotaiką galima apibūdinti Ukrainos Lvivo mieste. Miestas paskendęs tamsoje, visur prie parduotuvių elektros generatoriai. Tik labai nedaug galima pamatyti parduotuvių vitrinų, papuoštų artėjančių švenčių proga. Parkas, kuriame visuomet prieš Kalėdas veikdavo mugė, šiais metais tamsus ir nėra net menkiausio ženklo, kad
Gailutė Tamašiūnienė-Latvė maisto ruošimo srityje dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Pastaruoju metu moteris savo patirtį perduoda mokiniams Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje. Artėjant metų pabaigos šventėms su ja pasikalbėjome apie profesiją, naujas patirtis ir, be abejo, šioms šventėms skirtus patiekalus. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šventiniam stalui Gailutę darbo dienos pabaigoje
Pirmadienio popietę į Kupiškio pirminės asmens priežiūros centrą rinkosi rajone prieglobstį radusios ukrainietės moterys. Jas čia sukvietė laikinoji įstaigos vadovė Laura Polikevičienė kartu su gydytoja Milda Narmontiene. Intencija – pasiūlyti ukrainiečiams susitikimų, pabendravimo vietą.Gražus sutapimas, kad į pirmą tokį susibūrimą būrelis moterų atėjo gruodžio 19-ąją,
Gruodžio 24 d. horoskopas Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Per Kūčias bendrai vakarieniaujama ne tik su gyvaisiais, bet ir su mirusiaisiais –
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Visi sukruto puoštėn aglas, bo švintas nebatoli. Kožnas miestas nori ko navatniau atrodytėn.O mas su tavu tai vis negolim atsidyvytėn ne tik aglam, ale ir jų kainom. Ne dėšimtim, o šimtais tūkstunčių tos aglas kainuoja. Ot, atajo čėsai! Kė vėnan Auropos vidury žmonas dėl
Artėjančios šventės – proga susiburti į draugę ne tik artimiesiems. Jos paminimos ir įmonių, įstaigų kolektyvuose. Ar šiemet, pandemijai pasitraukus, organizuojamos bendros šventės? Ar darbdaviai šiuo sudėtingu laikotarpiu linkę taupyti, ar nudžiugins savo darbuotojus kalėdinėmis dovanomis, premijomis? Jurga BANIONIENĖ Tradicijos neturi UAB „Slavita“ direktoriaus pavaduotojas Paulius Pranckūnas teigė,
Artėjant šventėms, gyventojai namuose puošia Kalėdų eglutes, kabina elektrines girliandas, daro kalėdinius vainikus, dega žvakes. Kad šventės būtų džiaugsmingos ir neatneštų nelaimės į namus, svarbu prisiminti, kad nuo be priežiūros paliktų elektrinių girliandų ir žvakių labai greitai gali užsiliepsnoti dirbtinės eglutės, vainikai, žaislai ar kitos puošmenos.
