2024/12/27

HomeNuomonės (Page 20)

Nuomonės

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Siekiant išguiti protekcionizmą, postų, darbų gavimą pagal pažintis buvo sugalvoti konkursai ir viešieji pirkimai. Deja, kaip stigo tiems dalykams skaidrumo ir aiškumo, o laimėtojams sąžiningumo ir kokybiško darbo, taip tebestinga. Bene akivaizdžiausi pavyzdžiai – praėjusios dainų šventės dalyvių maitinimas ir pasitaikantis daugiabučių namų renovacijos

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="140"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Ramūnas ČIČELIS Prieš trejus metus teko garbė ir malonumas dalyvauti Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto rengtoje mokslinėje konferencijoje, skirtoje gana siauriems, labiau literatūrologijos specialistus dominantiems klausimams. Kadangi pranešimą skaičiau nuotoliniu būdu (naudodamasis kompiuterio nuotolinių pokalbių programa), galėjau sau leisti sakyti

Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Šiais metais tapau dviejų renginių Kupiškyje debiutante ir dėl to visai nesigailiu. Nors suvokimas, kad minios dalimi mieste vėl galėsiu pasijusti tik maždaug po metų, šiek tiek liūdina. Visuomet vengiau valstybinių švenčių minėjimų, nes nemėgstu, kai patriotizmas yra prikišamai nusaldinamas, o renginiai tampa

Jurga BANIONIENĖ Autobusų stotis – savotiškas miesto veidas, kurį pirmiausia pamato atvykę svečiai. Būtent nuo jos neretai prasideda pažintis su nauja vieta. Apleista Kupiškio autobusų stotis seniai buvo tapusi miesto gėda. Primenanti sovietinius metus, neišvaizdi, aptrupėjusiomis sienomis, apie tokias puošmenas, kaip gėlynai, nėra ką ir kalbėti. Ne

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Sausra – drėgmės stoka, sauso, karšto oro metas. Taip aiškinama šio žodžio reikšmė žodyne. Betgi sausra gali reikštis ne tik gamtoje. Šiuo žodžiu galime nusakyti ir minčių, ir jausmų, ir emocijų, pagaliau ir protingų sprendimų stoką. Ar ta sausra šiuo metu yra apėmusi mūsų viešąjį

Ada DVARIONAITĖ Susikalbame žodžiais. Kiek jų turime, tiek esame žmonės, kokie jie – tokie ir mes. Mokslininkai sako, kad žodis gali pakeisti net žmogaus ląstelių DNR. Įstrigo į atmintį vieno dokumentinio filmo keli faktai: žmogus per gyvenimą vidutiniškai perskaito apie 1 tūkstantį knygų, susitinka, artimiau susipažįsta su

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="177"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Lietuvoje esama dviejų tipų nedidelių miestų: vieni jų viešosiose erdvėse turi mažosios skulptūros kūrinių, o antri, deja, ne. Kuo skiriasi šie dviejų rūšių miestai ir kokią įtaką tai daro miesto žmonių elgsenai, mąstymui, mentalitetui, pasaulėžiūrai? Vakarų vizualiųjų menų teorijoje įprasta

Nomeda SIMĖNIENĖ Žodžio „Sąjūdis“ gamoje tiek spalvų, kad apibrėžti tai, kas į jį sutelpa, iš tiesų nelengva. 1988 metai – tiesiog naujo gyvenimo ciklo pradžia. Tai, apie ką kalbėjome tik su artimiausiais žmonėmis ir tik pusbalsiu, staiga tapo vieša. Neįtikimas jausmas, kai savadarbe vėliavėle pasipuošęs eini gatve,

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Gyvename išties nuostabiu laiku. Šiandien socialinis gyvenimas nėra įspraustas į griežtus rėmus, kaip buvo totalitarizmo laikotarpiu. Galime keliauti, pažinti pasaulį. Nevaikštome visi vienodai apkirpti, apsivilkę tokiais pat pilkais apdarais lyg uniforma. Yra daugiau gyvenimo spalvų, atspalvių ir saviraiškos būdų. Greičiau linkstame į kitą kraštutinumą

Ramūnas ČIČELIS „Marginalo“ sąvoka Vakarų kultūros ir politikos istorijoje yra labai sena. Lotynų kalba šis žodis reiškia asmens buvimą paribiuose, mažesnę galią ir įtaką tam asmeniui ar grupei, kuri yra centre. Rašytoja, pedagogė Vanda Juknaitė beveik prieš du dešimtmečius universiteto auditorijoje ir ne tik joje yra gana

Žiedūnė KIZNYTĖ Partizaninio karo tema man, ko gero, yra artimiausia iš visų istorijos temų. Šiuos kovotojus aš pažįstu: suprantu jų pasirinkimo ir kovos motyvus, suvokiu, ką jie aukojo vardan laisvės, žinau dalies jų profesijas. Svarbiausia, gerai įsisąmoninau vieną esminį dalyką – jie nebuvo superherojai, o viso

Aleksandras VALENTAS Apklausa „Vizija Kupiškiui“, publikuota „Kupiškėnų minčių“ puslapiuose drauge su jaunimo kupiškėnams platinama anketa išprovokavo keletą įžvalgų diskusijai, kuri spontaniškai kyla ir nurimsta socialinių tinklų forumuose. Klausimas, koks yra Kupiškis, lemia ir Kupiškio ateities projekciją, o ji svarbi visiems kupiškėnams, paliečia stygas kiekvieno sieloje, arti

Ramūnas ČIČELIS Šio komentaro pretekstas yra po truputį istorine tampanti įtampa tarp XX amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuvos kaimo realijų ir kintančios šiandienos padėties. Dar prieš du dešimtmečius kaimas ir intelektas buvo, su retomis išimtimis, oksimoronas – nesutaikomų priešybių junginys. Tuometiniame kaime kur kas rečiau nei tarpukario

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Smagu, kad pastaraisiais metais turime Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalį „Art do“, kad esame ne blogesni bent už rokiškėnus, kurie panašų teatrų festivalį rengia seniai. Žiūrovų didele stoka, turint galvoje keletą svarių aplinkybių, irgi negalime skųstis. Visgi jų galėjo būti daugiau. Manau tik, kad dešimt