Kristina VALYTĖ Jėgum kadu prošol tokio nedicko kaimėlio ūlytalį važiuosta ir pamatysta paskėtusių gryčių, tai tiktais nepėrsigųskit – šyč mono bakūžė. Katrė prėš tai unt jų dėrino, tai nė vėnom nepatiko. Vidun užėjį pėrsigųsdavo žmonas, kad ti supuvį, o do ti įgriuvį, ti išlūžį, va ti pėrskilį, ti
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė „Linkiu gyventi permainų laikais“ – rytiečiai turi tokį posakį, kuris skamba lyg prakeiksmas. Šį palinkėjimą galėtume skirti nebent savo priešui. Antra vertus, kai kas pasakytų, kad gyventi tokiais laikais įdomu, kad kaita, nuolatinis progresas, atsinaujinimas yra labai gerai. Bet kaita gali būti susijusi ir su regresu. Taiką
Kristina VALYTĖ Par sovo rošymo praktikų įtyriau, kad gali rašyt apė kų tik nori, ar apė mėrų, ar apė prezidėntų, ar tėp apė znaimių asobų, ar kokių įdomybį, ar naujobį iš rajono padungės, bat par vis labiausia unt žmonių skaitymo visas šitas tėmas pralinkį kriminalai. Kas kų
Jau visiems įprasta, kad prekybos centre galime atsiskaityti už prekes savitarnos kasose ar eiti pas kasininką. Taigi, kam kaip patogiau. Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Antai visai neseniai pasigirdo netikėtas vienos Seimo narės siūlymas – įstatymu nustatyti pirkėjams teisę į laiko ir kitokių sąnaudų atlyginimą tada, kai jie apsiperka
Kristina VALYTĖ Kėp gėra ir įdomu gyvint kaimi. Mažai žmonių, do neatprotį sveikytis, sustikį pasikalbam, pasibėcinam, raikia – už pilvų susijėmį pasjuokiam, raikia – badoj vienas kitom pirmi podadam. Tujei mon padėjai nukost bulbas, ošei – tau. Tujei mon davai sūrio, ošei tau, kadu čėso lično turėsiu,
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Šią vasarą teko daug važinėti tolimojo susisiekimo autobusais. Žinoma, nieko naujo nepasakysiu teikdama, kad iš Kupiškio vis sunkiau tiesiogiai pasiekti savo kelionės tikslą. Antai į Birštoną važiavau trimis autobusais – iš Kupiškio į Panevėžį, iš Panevėžio į Kauną, iš Kauno į Birštoną. Galima šį
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Praėjusią savaitę Kupiškis išgarsėjo per visą Lietuvą. Mirgėte mirgėjo informacija apie atkastą legendomis apipintą Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios varpą. Jo istorija išties neeilinė – 1908 metais pagamintą, taigi daugiau nei šimtmetį skaičiuojantį varpą pagal amžininkų liudijimus Antrojo pasaulinio karo metais vietiniai gyventojai nukėlė
Kristina VALYTĖ Nesanai išgirdau tokį pasisokymų, kad mono šitė nedicki tekstėliai minkaverčiai, o jiem parašytėn daug rozumo ir čėso neraikia. Tai dakui už nuomonį. Visadu prošom parašyt kai kų glauniau. Jeigu katras vietoj many parašysta, tai no to tik geriau bus. Ko daugiau rošunčių, to žmonam įdomiau gazietų skaitytėn. Mon
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Prabėgo 35 metai nuo įspūdingo renginio 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, skirtą Molotovo–Ribentropo pakto 50-osioms metinėms paminėti. Stojome į Baltijos kelią, ir šiandien kiekvieną ten dalyvavusį žmogų užplūsta prisiminimai. Kur, kokiame kilometre stovėjau, su kuo buvau, kieno ranką spaudžiau, kai ilgesnėje nei 600
Nomeda SIMĖNIENĖ Redaktorė Ne veltui sakoma, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Šiandienos realijos tokios, kad šį patarimą turime taikyti įvairiose gyvenimo srityse. Mažėjant gyvo bendravimo paslaugų, mokomės įvaldyti naujas programėles, ir kviesdami pagalbą ar paslaugą, ir susisiekdami su bankais ar kitomis būtinomis tarnybomis. Mokomės susikalbėti su
Kristina VALYTĖ Aik tu paklon, kad pritalžta! Kėp kas baleikų unt vietos būt išvertys – va ti ir ti, ir ti… O rapsas gi, kad išguldytas!Kėk nuostolio ūkinykam. Kvėčiukai no tokio lėtaus gol potys nusikūla? Tėknika dabar, parkūnai, kadu baįvažios. Stovia vando, sauson žėman susigėrt bijo. O
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė, žurnalistė Nuostabi, turininga, įdomi, ekstremali, lietuviška, bet su pietietišku prieskoniu – tokie epitetai šiemet man ateina į galvą apibūdinant vasarą. Nuaidėjo nuskambėjo šimtmečio Dainų šventės renginiai. Įdomu buvo tą reiškinį pamatyti šiek tiek iš vidaus stebint jos dalyvių į skautišką panašią buitį, šokėjų repeticijas, jų jaudulį
Kristina VALYTĖ Vaikystaj mas, pamiškės margos, kė bobuta po pėtų pėčiaus sėnalan atsiramus užmigdavo, prė stolo žaisdavom radijo ėterį. Tėp, tėp – paskalbadavom, kėp oras, kėp nuotaikos, kėp visa, užduodavom savo įsivaizduojamėm klausytojam atspėt kokių mįslį ir tadu skaitydavom navydnas. Atsivarsdavom „Kupiškėnų minčių“ skyrėlį „Skalsu kalbos“ ir pėrskaitydavom,
Jurga BANIONIENĖ Žurnalistė Pastaruoju metu vis pasirodo informacija apie Kupiškio rajono miškuose pastebėtas meškas. Medžiotojų kamera gegužės pradžioje fiksavo meškutę Margavonės kaime. Pasak medžiotojų, gyvūnas šiose apylinkėse pastebimas nebe pirmą kartą ir visai gali būti, kad čia gyvena. Neseniai kelias dienas iš eilės medžiotojų kameros stebėjo
Kristina VALYTĖ Sanai babuvo mėstėly mūsų koksai pasbuvimas. Pamočius skelbimų prė krautuvas, kad apsidžiaugiau, sakau, raikia nukėblyt, vis šioksai toksai prasbezdėjimas. Ir nieko ti negalatum pasakytėn, kad labai glauni švinta. Paprasta kaimo švinta. Kėp visadu, su saviveiklinykų koncėrtu, kur daininykai vietom pataikė, o vietom ir nelabai. Kur mikropono
Kristina VALYTĖ Ut, ir sulaukėm vasaralas šutintuvo. Nors kų ti šutintuvas… Lauki tikras autoklavas, taryčios gyvom būnunt masa no kaulo atsiskirt, jė tik galat, plaukai no pakaušio čyrkš ir nusvilt, o nogos no runkų ir kojų nukrist ir likt tiktai kaulų bukėtas. Kas kėp aušinas. Kas alalio
