Justas JASĖNAS Šis Laukminiškiuose gimusios kraštietės, poetės, pedagogės, bibliotekininkės Jadvygos Gabriūnaitės autobiografinis dienoraštis „Prisilietus prie praeities“, kurį pateikiame „Kupiškėnų minčių“ skaitytojams, yra saugomas Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriuje, rašytas veikiausiai Šiauliuose, pažymėtas 1981 m. gruodžio 18 dienos data. 1978 m. J. Gabriūnaitė išleido pirmą eilėraščių
„Nebe visos senosios lietuvių šventės tinka šiems laikams. Tradicijos kinta“, – mano Palėvenėlėje gyvenanti Danutė Ribokienė. Atvelykis, švenčiamas pirmą sekmadienį po Velykų, arba dar vadinamas Velykėlėmis, pašnekovės vaikystės prisiminimuose išlikęs kaip laukiama piemenėlio šventė. D. Ribokienė papasakojo apie piemenavimą, rankdarbių pomėgį ir su kūryba savotiškai
[caption id="attachment_13934" align="alignleft" width="275"] Janina vaikystės metais. Mokykla anuomet kaimo mergaitei buvo didelė pramoga, ji netgi lankė pailgintą grupę.Nuotraukos iš asmeniniopašnekovės albumo[/caption] Taip save apibūdina Dabramislių kaime gyvenanti Janina Lukauskienė. Scena ir renginių organizavimas yra dvi didžiosios jos aistros. Pašnekovė, buvusi aktyvi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių
Ar kada esate susimąstę, kokių profesijų žmonės daugiausia skaito knygas? Kokią gerąją skaitymo patirtį jie galėtų perteikti jaunajai kartai? Alizavos pagrindinės mokyklos mokinių taryba nusprendė pasidomėti, ką skaito Kupiškio rajono savivaldybės įstaigų vadovai, Tarybos nariai, ir savo ruožtu inicijavo akciją „Valdžios žmonės apie knygas“. Vilė LEŠČINSKIENĖ Balandžio
Pastaruoju metu, kai koronaviruso pandemija milijonus žmonių privertė užsidaryti namuose, susėsti prie kompiuterių, labai aktualu visiems išlaikyti šaltą protą ir neužkibti ant netikrų žinių, dezinformacijos kabliuko naršant naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose. Kaip atpažinti viešai skelbiamas melagienas? Kaip reaguoti į netikras naujienas? Kas yra informacinio karo
[caption id="attachment_13979" align="alignleft" width="300"] Psichologė Valija Šap įsitikinusi, kad po koronaviruso pandemijos pasaulis pasikeis.Autorės nuotrauka[/caption] Šiemet daug dalykų klostosi keistai, neįprastai. Nesulaukėme tikros žiemos. Pandemija, ekstremali situacija, karantinas – sąvokos, atsiduodančios istorine praeitimi, staiga tapo gyvenimo realybe. Kaip visą tą naują realybę, vaizdžiai tariant, suvirškinti, priimti,
Nomedos Simėnienės nuotrauka Justas JASĖNAS Senuose užrašuose radau, kadaise šiaip užsirašiau: „Tylios šios pamaldos / Tuščios ganytojų kalbos / Baltos mitros raudonos pijusės / Tik žaidimas be žmonių / Su vorais skruzdėlytėmis / Kampuotais šikšnosparnių skrydžiais / Protėvių kaulais rūsiuose ir šventoriuose / Tik žaidimas.“ Teisingos eilutės,
Nomedos Simėnienės nuotrauka Bronė VALINSKAITĖ Nesinori dabar kalbėti apie asmeninę Dykumos patirtį, nes asmeniškumo šitoje bėdoje nebeliko. Visas pasaulis apimtas dykumos jausmo. Kažkur šalia pavasarėjanti gamta, gražios svajonės, džiaugsmas, o viduje – nežinios, netekčių, išbandymų dykuma, iš kurios reikės išbristi, reikės prisikelti. Gi artėja Velykos! Taip, kiekvienas prisikėlimas
„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Kad šito gryčėla prakalbat, nežinau, kas babūtų. Unt stolo par mum vis veselia (prikrauta sūdų). Nesanai nuspirkau dvylika torielkų žibiais kraštėliais. Torielkos grait sudundža, masai volgyt duodas šlėkšnosios (negilios) torielkos, viralui dubjosios. Grundo vyrėlis barzdų sviestatepiu peiliu ir dada grožiojan spatkėlin. Ažu šitų
[caption id="attachment_13927" align="alignright" width="370"] Gytė Arefjeva (dešinėje) šiais mokslo metais pradėjo mokytis Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje Kaune. Mergina pastebėjo, kad tapo savarankiškesnė, įgijo daugiau atsakomybės. Baigusi licėjų pašnekovė norėtų mokslus tęsti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.Nuotraukos iš asmeninių pašnekovių albumų[/caption] „Merginos karės nieko nebestebina“,
[caption id="attachment_13850" align="alignright" width="477"] Vietoje Pasuosių kaimo riboženklio – pašto dėžutės ir atliekų konteineris.[/caption] Noriūnų seniūnijos, Palėvenės parapijos kaimas Pasuosiai yra 10 kilometrų į pietvakarius nuo Kupiškio, 3 kilometrai į vakarus nuo Noriūnų, prie Suosos ir Lėvens santakos, aukštame šlaite. Pietiniu kaimo pakraščiu eina Panevėžio–Rokiškio plentas.
[caption id="attachment_13839" align="alignright" width="285"] Iš Biržų kilusi, sostinėje gyvenanti žurnalistė Rugilė Audenienė šiemet debiutavo kaip rašytoja, išleidusi romaną „Vojaĝo“. Į knygą autorė sudėjo savo senelio, tarpukario inteligento subatėno Juozo Gaiduko, ir jo dukros gyvenimo istoriją.Autorės nuotrauka[/caption] Vilniaus knygų mugėje žurnalistė Rugilė Audenienė pristatė pirmą savo romaną
Padembis – kaimas Subačiaus seniūnijoje ir parapijoje, 1,5 km į pietryčius nuo Subačiaus miesto, prie Subačiaus–Senojo Subačiaus kelio, Viešintos dešiniajame krante. Gretimos vietovės: Senasis Subačius, Girėnai, Bražiškiai. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Padembyje gyveno 15 žmonių, 1989 metais buvo 4 gyventojai. Subačiaus seniūnijos duomenimis, šiuo
„Svetur apsilankius“ Kelionės, viešnagės svečiose šalyse kol kas nukeltos nežinomam laikui į priekį. Šiandien turime tik vieną dalyką – prisiminimus, fotografijas ar dokumentinius filmus apie tolimas egzotiškas šalis. Džiaugiuosi, kad ypatingo grožio šalyje – Balyje – lankiausi dar prieš pandemijos grėsmę ir kelionės neapkartino kliūtys, kokias
„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Anųdėn gi sėdėjau nosį prikišus prė lungo, brūkšt atolakė tavorška, išvobijo Kupiškin, kinų žiūrėjom, kas ti jai sokė, bais gėras filmas, apė gyvėnimų. Tėp lakėm, prokaitas pro burnų bago, brace tu mono. Gerai, kad su dviračiais, pėsčiom būtumam ir pavėlovį. Un to kino pulkų
„Jie gyveno šalia mūsų“ [caption id="attachment_13773" align="alignleft" width="300"] Vilniaus knygų mugėje lankėsi viešnios iš Lenkijos – pasaulinio garso dailininkė Iwona Chmielewska (kairėje) ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN atstovė Anna Czerwińska. Jos pristatė savoje šalyje įgyvendintas idėjas, kurios vaikams padeda susipažinti su gimtosios šalies ir nuo
