Iš Šimonių krašto kilusi rokiškėnė medikė ir kultūros darbuotoja Regina Lukošiūnienė (Moskevičiūtė) seniai nebegyvena gimtinėje, bet kaskart čia sugrįžta. Anot jos, Šimonyse net oras kitaip kvepia. Tad neatsitiktinai ši moteris aktyviai dalyvavo organizuojant šimoniečių susitikimą per Žolinę, buvo viena šventės vedėjų. Su Regina pasikalbėjome apie praėjusį
Beveik visą rugpjūčio mėnesį Kupiškio viešosios bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Moderniosios dailės pavyzdžiai lietuviškų vaikiškų plokštelių vokų viršeliuose“. Tai buvo puiki proga iš arčiau susipažinti su XX a. antros pusės lietuvių menininkų kūryba, kurioje atsispindėjo modernizmo tendencijos, spalvinga grafika. Apie šią ekspoziciją papasakojo jos iniciatorius, bibliotekos
Buvusios kupiškėnės, dabar vilnietės Dianos Samulionytės gyvenime daug smagių ir netikėtų atsitiktinumų. Mergina ką tik baigė istorijos magistrantūrą, bet dirba meteorologijos srityje, nes yra baigusi ir šias studijas. Nuo vaikystės rašė eilėraščius, bet niekas nežinojo, kad ir šiandien neapleidžia kūrybos. Visgi yla išlindo iš maišo.
„Kūrybiškumo genas“ Biochemikas prof. Kęstutis Sasnauskas, garsaus mokytojo kupiškėno Vlado Sasnausko sūnus, šiandien aktyviai nebesireiškia mokslinėje veikloje, bet seka šias naujienas, juolab kad ir sūnus dirba toje pačioje mokslo srityje. Pasikalbėjome trumpai telefonu su Vilniuje gyvenančiu mokslininku apie Kupiškyje prabėgusias vaikystės ir ankstyvos jaunystės dienas, studijas, svarbiausius
Rugpjūčio 30–31 dienomis Pasvalio rajone, Raubonių kaime, prie kultūros paveldo objekto – vandens malūno su vilnų karšykla-verpykla – vyks jubiliejinis, dešimtasis tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“, tituluojamas švelniausiu Lietuvos festivaliu. Organizatoriai kviečia pasinerti į bendrystės, tradicijų ir muzikos kupiną šventę, kurioje susitinka senieji
Iš Šimonių kilusi jaunosios kartos menininkė Armanda KLIMAVIČIŪTĖ sakė, kad ją visuomet traukė nestandartiniai dalykai. Visai neseniai plačiajai auditorijai pristatyta jos kurtų skenogramų paroda „Portalas“. „Kūryba – ne tik profesinė veikla, bet ir būdas būti pasaulyje, mąstyti, stebėti, reaguoti, reflektuoti“, – teigė Kaune gyvenanti ir kurianti
Šią vasarą Kupiškis tapo dar vienu svarbiu kultūrinės kaitos tašku – čia po kelerių metų pertraukos sugrįžo kūrybinė laboratorija „Migruojantys paukščiai“. Tai nėra tik menininkų susitikimas ar edukacinės dirbtuvės, tai procesas, skirtas tyrinėti, kaip kūryba gali atgaivinti bendruomenes, padėti žmonėms rasti naują santykį su vieta
Rugpjūčio 22 d. 18 val. Anykščių menų inkubatoriuje (J. Biliūno g. 53) vyks violončelių kvinteto „Cello club“ pasirodymas. Maloniai kviečiame dalyvauti. Abejingų violončelei nebūna, o kai vienoje scenoje violončelės net penkios – laukia kažkas išties įdomaus. „Cello Club“, 2020 m. susikūręs ansamblis kuriame griežia penki profesionalūs violončelininkai
„Kūrybiškumo genas“ Geografijos mokytojo, kraštotyrininko Vlado Sasnausko giminės šakos atstovė – sostinėje gyvenanti grafikė Auksė Tomkevičienė. Ją siejo pažintis su dailininke tekstilininke Joana Sasnauskaite-Bazariene, V. Sasnausko seserimi. Apie gimines, polinkį į piešimą, sąsajas su Kupiškiu ir tai, kokį jį mato dabar, Auksė sutiko papasakoti. Jurga BANIONIENĖ Teta Joana –
„Kūrybiškumo genas“ Senosios kartos kupiškėnai dar gerai atsimena plataus akiračio geografijos mokytoją Vladą Sasnauską. Iš šios giminės yra ir dailininkė tekstilininkė Joana Sasnauskaitė-Bazarienė, mokslininkai Kęstutis ir Giedrius Sasnauskai, džiazo muzikantai broliai Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai, grafikė Auksė Jančytė-Tomkevičienė, išskirtinai daug medicinos srities darbuotojų, kitų talentingų,
„Kūrybiškumo genas“ Architektas Algirdas Motuza-Matuzevičius dar vienas žymaus Kupiškio krašto tapytojo Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus anūkas, geologo prof. Gedimino Motuzos-Matuzevičiaus jauniausias sūnus. Su Algirdu pasikalbėjome apie profesijos pasirinkimą, požiūrį į savo darbą, kitus pomėgius ir šeimą. Žinoma, neaplenkėme ir iš kartos į kartą perduodamo kūrybiškumo geno temos. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Piešė ir filmų
Kupiškio marių Uošvės Liežuvio sala po truputį keičia savo veidą. Užsukantys į ją žmonės prie žydinčių augalų, krūmų ir medžių gali pamatyti naujus iš gamtinių medžiagų pagamintus meninius akcentus, gaudykles, medinius varpelius, poilsiui skirtus hamakus. Čia turėtų atsirasti ir basų kojų takas, jaunimo erdvės. Jurga BANIONIENĖ Patraukliau
Sakoma, kad egzaminai – tarsi loterija, bet neabejotinai sėkmę lemia atkaklus ir kruopštus darbas, motyvacija. Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija gali didžiuotis trimis savo abiturientais, kurie už valstybinius brandos egzaminus gavo po du šimtukus. Tai Augusta Marrero, Austėja Liubertaitė ir Augustas Kriūka. Su dviem gimnazistais plačiau pasikalbėjome apie praėjusią
Praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 3 dieną, nuvilnijo pirmasis tarptautinis Palėvenės menų festivalis. Šv. Domininko bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje skambėjo klasikinė muzika, suteikta proga išgirsti grigališkąjį choralą, pasimėgauti spektakliu, pamatyti senuosius šokius ir susipažinti su viduramžių amatais. Tikimasi, kad šis festivalis taps kasmetiniu šiame svarbiame Šiaurės rytų Lietuvos
„Kūrybiškumo genas“ Motuzų-Matuzevičių šakos atstovė – bioarcheologė doc. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen. Ji vadovauja Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centrui, dirba Lietuvos istorijos institute. Bioarcheologės domėjimosi sritis – ką kadaise valgė žmonės, kaip kultūriniai augalai išplito po pasaulį ir kokią įtaką turėjo socialiniams pokyčiams, gamtai. Mokslininkė mielai
„Kūrybiškumo genas“ Tęsiame pasakojimą apie talentingus, kūrybingus žmones, kaip talentas perduodamas iš kartos į kartą, kokiais pavidalais pasireiškia, o gal tai tėra atsitiktinė genų kombinacija. Šį kartą apie tai pasikalbėjome su dailininko Boleslovo Motuzos-Matuzevičiaus anūku, geologo prof. Gedimino Motuzo-Matuzevičiaus sūnumi, sertifikuotu peiliadirbiu ir kitokių amatų meistru Vykintu
