Kiekvienas naujai įsikuriantis namų ūkis, o taip pat ir kiekvienas ūkininkas turės pasirinkti ir nuspręsti, kaip bus apdorojamos darbo proceso rezultatu atsiradusios nuotekos. Vienas paprasčiausių ir populiariausių būdų – prisijungimas prie centralizuotos kanalizacijos, kuri šiuo metu yra plačiai prieinama. Tačiau tokia galimybė tikrai yra ne
Žiema – ir laukinių gyvūnų, ir paukščių išlikimo metas. Šis periodas dar neretai vadinamas baltuoju badu. Puiki priemonė padėti paukščiams išgyventi žiemą yra lesinimas. Ornitologai teigia, kad lesinimas besniegę žiemą – ne pagalba, o meškos paslauga. Vilė LEŠČINSKIENĖ Greitai pripranta Anot Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės
Kalėdų šventes aplinkosaugininkai kviečia pasitikti ir praleisti tvariai. Dėl karantino nesusitikę su artimaisiais, gyventojai gali pasiguosti tuo, kad savo atsakingu elgesiu pandemijos metu prisidės saugant planetą nuo taršos. Jau vien dėl to, kad apie valandą trunkančią 100 km kelionę automobiliu pas artimuosius ir šeimos ar giminės
[caption id="attachment_17189" align="alignright" width="300"] Jeigu šiemet kieme matote vieną šliužą, kitąmet jų gali būti net keli šimtai.I. Vitėnienės nuotrauka iš LRT.lt[/caption] Gąsdinantis klimato atšilimas labai palankus invazinėms rūšims. Viena jų – ispaniškieji šliužai – nerimsta net gruodį. Jų lengvai galima aptikti kiemuose, soduose ar šiltnamiuose. Ne
[caption id="attachment_17186" align="alignleft" width="361"] Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi.Karolinos Baltmiškės nuotr.[/caption] Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą. Trenerio karjerą pakeitė
[caption id="attachment_16983" align="alignright" width="372"] Pasak Rolando Lančicko, savo šeimos ūkiui modernizuoti jis gavo beveik 15 tūkst. eurų paramos.Karolinos Baltmiškės nuotr.[/caption] Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias
[caption id="attachment_16968" align="alignright" width="300"] Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs.Karolinos Baltmiškės nuotrauka[/caption] Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais
[caption id="attachment_16856" align="alignright" width="300"] Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka[/caption] Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų
[caption id="attachment_16843" align="alignright" width="348"] Mokslo, konsultavimo įstaigos bei ūkininkai kartu gali atrasti budų leidžiančių, spręsti ūkininkavimo problemas.Nuotr. www.kaimotinklas.lt[/caption] Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti
[caption id="attachment_16649" align="alignright" width="287"] Įmonės „Savas miškas“ direktorius Česlovas Petraitis (kairėje) ir miškininkas Darius Kaminskis teigė, kad iš projekto lėšų šioje apie 2 ha užimančioje nederlingoje žemėje, esančioje Balnių kaime, taip pat suvešės miškas – teritorija bus apsodinta juodalksniais.Dariaus Šypalio nuotrauka[/caption] Iki lapkričio 16 d. priimamos
[caption id="attachment_16574" align="alignleft" width="300"] Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos.Etaplius.lt nuotr.[/caption] Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas
[caption id="attachment_16547" align="alignright" width="372"] Miškų savininkai žino: vien tik pasodinti sodinukus neužtenka, juos būtina nuolat prižiūrėti ir puoselėti.Dariaus Šypalio nuotr.[/caption] Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į
[caption id="attachment_16544" align="alignleft" width="344"] Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai.freepik.com nuotr.[/caption] Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai rugsėjį tikrino, kaip Šimonių kaimo ir Kupiškio miesto gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų tinklų, tvarko buitines nuotekas. Pagal UAB „Kupiškio vandenys“ pateiktą abonentų, neprisijungusių prie centralizuotų tinklų, sąrašą, per reidus aplankyti 44 kiemai. Pažeidimų nenustatyta. 2019 metų
[caption id="attachment_16274" align="alignright" width="1000"] Autorės nuotraukos[/caption] Rugsėjo 18–19 dienomis Panevėžio rajone, Algirdiškyje, surengta kasmetinė veislinių gyvūnų paroda, sutraukianti tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos ir netgi užsienio šalių. Šiemet buvo galima išvysti per kelis šimtus eksponatų – nuo kovinių vištų iki mėsinių bulių. Kaip ir kasmet lankytojai
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai stebėjo, kaip į Kupiškio marias įleidžiami vėžiai. Tikimasi, kad šių gyvūnų čia tik daugės. Lėvens tvenkinys, kitaip vadinamas Kupiškio mariomis, prieš keletą metų garsėjo kaip vandens telkinys, kuriame gausu siauražnyplių vėžių. Deja, situacija pasikeitė ir vėžių jame neliko. Šiuo metu
