„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Gausus skulptoriaus Juozo Kėdainio kūrybinis palikimas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Kai kurios skulptūros („Poilsis“ Druskininkuose, reljefas Panevėžio dramos teatrui) tebepuošia miestų erdves. Išsaugotas skulptoriaus Juozo Kėdainio gipsinis bareljefas, vaizduojantis pajūrio motyvus, legendinėje Vilniaus kavinėje „Neringa“.
Skulptoriaus sesers Bronės Kėdainytės pastangomis 2003 metais 150 Juozo Kėdainio skulptūrų padovanotos ir Kupiškio kraštui. Iš arčiau su šiuo palikimu galima susipažinti Kupiškio muziejuje, kaskart rengiamose parodose ir virtualioje parodoje, kurią šis muziejus parengė savo interneto svetainėje.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Žvilgsnis į virtualią parodą
Pristatant J. Kėdainio darbų virtualią parodą Kupiškio muziejuje minimos menininko kurtos skulptūros iš bronzos, gipso, medžio. Taip pat portretai, figūrinės kompozicijos, reljefai, medaliai, vario kalstiniai, paminklų projektų eskizai.
Virtualioje parodoje eksponuojami bareljefai, skulptūros iš bronzos, kalinėtos vario skardos, medalionai ir antkapio eskizas.
„Muziejuje saugomos skulptūros atskleidžia platų laiko tarpsnį, joms būdingi 6–10 dešimtmečio lietuvių skulptūros raidos periodai ir stilistinė raida nuo realizmo ir natūralizmo iki dekoratyvių stilizuotų, filosofinę prasmę turinčių, formų ir erdvinių kompozicijų. Nemažą kolekcijos dalį užima grafika (piešiniai, eskizų bloknotai), nuotraukos, laiškai ir atsiminimai, žurnalai, paskaitų medžiaga“, – rašo Kupiškio muziejus.
Ką dovanojo gimtajam kraštui
Apie kūrybinį J. Kėdainio palikimą, kuris saugomas Kupiškio muziejaus fonduose, pasikalbėjome su Giedre Zuoziene, direktoriaus pavaduotoja-vyriausiąja muziejaus rinkinių kuratore.
Pasak jos, manoma, kad B. Kėdainytė brolio palikimą muziejui perdavė 2003–2008 metais. Muziejuje saugoma apie 800 įvairių eskizų, tai nuo pirmos minties virtimo matomu vaizdu (greiti potėpiai ar linijos, ar pati kompozicija) ant popieriaus iki mažesnio dydžio gipso ar metalo trimatės formos kuriant pagrindinį kūrinį.
Jų tiek daug, nes eskizai nėra galutinis darbas, čia galima eksperimentuoti ir klysti, išbandyti daugybę variantų neeikvojant brangių medžiagų.
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotraukos
„Eskizai verti gilesnių tyrinėjimų, nes juose kartais daugiau gyvybės ir ekspresijos nei galutiniame darbe, pagal juos galima atsekti visą kūrybinį procesą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji sakė, kad muziejuje saugoma ir apie 200 metalo dirbinių, įvairių bareljefų, medalionų, skulptūrų, sakralinių elementų ir projektų, figūrinių kompozicijų ir įvairių metalo ruošinių.
Skulptoriaus kūrybinį palikimą čia sudaro apie 200 vnt. raštijos, bloknotai, sąsiuviniai (juose asmeninės kasdienybės ar aplinkos tyrinėjimo fiksavimas), laiškai ir kt.
Muziejaus fonduose yra ir apie 150 įvairių spaudinių (įvairiausi leidiniai), apie 50 asmeninių daiktų ir įrankių, priklausiusių J. Kėdainiui.
„Šiuo metu Kėdainio darbai neeksponuojami, išskyrus 6 kūrinius Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Ten galima pamatyti įvairia technika sukurtus jo darbus. Tai „Bulviakasį“, sukurtą 1965 metais, „Darbą“ (1969–1970), Jaunystę“ (XX a. 9–10 deš.), „Simoną Daukantą“ (XX a. 9–10 deš.), „Feliksą Žikarį“ (XX a. 8 deš.), „Kumeliuką“ (XX a. 6–7 deš.)
Paprastai visos parodos planuojamos iš anksto, atsižvelgiant į muziejaus misiją, finansinius išteklius, auditorijos poreikius, į svarbias minėtinas datas, ir įvykių, ir asmenybių. Tad ir J. Kėdainio darbai Kupiškyje eksponuoti minint jo jubiliejinius 90 ir 100 metus. Be abejo, J. Kėdainio eksponatų išliekamoji vertė, jų kiekis nusipelno nuolatinio eksponavimo“, – kalbėjo G. Zuozienė.
Stinga tyrinėjimų
Pasak jos, vėlgi būtų gerai, kad kažkas imtųsi tyrinėjimų ir sudarytų visų J. Kėdainio darbų katalogą.
Tuomet daug lengviau būtų juos palyginti su išlikusiais skulptoriaus darytais eskizais, kuriuos muziejus artimiausiu metu suskaitmenins, jie visiems bus prieinami Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).
G. Zuozienė sakė, kad muziejaus fonduose yra eskizų, kuriuos galima rodyti greta skulptūrų, sukurtų pagal juos. Tai Panevėžio J. Miltinio teatro pastato kalinėto vario reljefo eskizai, Petronėlės Zulonienės antkapio projektas, Kazio Šimonio, Konstantino Sirvydo skulptūrų eskizai ir kt.
Taip pat, kaip minėta, yra trimačių metalo ar gipso formų, kurios darytos prieš kuriant pagrindinę skulptūrą.
Paklausta, kokiuose portretuose ar kompozicijose atpažįstami Kupiškio krašto žmonės ir aplinka, G. Zuozienė paminėjo skulptoriaus kurtus tėvų, dailininko K. Šimonio atvaizdus ir jiems skirtus antkapinius projektus, darbą, skirtą Kupiškio durpių kraiko gamyklos geriausiam traktorininkui, paminklo architektui Laurynui Gucevičiui gipsinį projektą, Felikso Žikario, Migonių pradinės mokyklos mokytojo, vario skulptūrą, tonuoto gipso darbą „Tėviškės laukuose“, bronzos skulptūras „Veršiukas“, „Kumeliukas“, „Piemenėlis“, „Sėjėjas“, kalinėto vario darbą „Bulviakasis“. Pastarieji visi darbai susiję su skulptoriui gerai pažįstama gimtojo kaimo aplinka ir buitimi.
Nuo ko pradėtų pažintį
Nuotraukos iš Kupiškio muziejaus archyvo
Jei reikėtų gimnazistus supažindinti su J. Kėdainio skulptūromis, G. Zuozienė, atsižvelgusi į dabarties aktualijas, pirmiausia parodytų paminklo architektui Laurynui Gucevičiui projektą, kuris, deja, neįgyvendintas.
„Šio kūrinio pagrindą sudaro tiesus, smailėjantis gal obeliskas ar tiesiog geometrinė forma, primenanti smailiaviršūnę koloną, kuri kaip ir atspindėtų L. Gucevičiaus profesiją. Apačioje įkomponuotas reljefinis apskritimas, kuriame pavaizduotas L. Gucevičiaus profilis su jo epochai būdinga šukuosena. Aplink jį iškalta „Architektas Laurynas Stuoka Gucevičius 1753–1798“. Šis darbas reprezentuoja J. Kėdainio gebėjimą sujungti smulkią plastiką su monumentaliomis formomis, sukuriant gal ir lakonišką, bet prasmingą ženklą istorinei asmenybei“, – sakė G. Zuozienė.
Vis dėlto jai gražiausia J. Kėdainio „Arklininko“ skulptūra. Tai puikus buitinis žanras. Muziejininkė neseniai sužinojo, kad už šią skulptūrinę figūrą 6 deš. skulptorius gavo valstybinę premiją.
„Nežinau, kas įkvėpė šią skulptūrą, ar menininko tėtis, kuris dirbo arklininku, ar paties vaikystėje lakstymas basomis po pievas. Bet negali nesižavėti skulptūroje pavaizduotu kaimo bernioku oriu žvilgsniu, kuris kupinas jėgų ir pasitikėjimo savimi.
Akį traukia drabužių detalės, jaučiasi medžiagos faktūra, raukšlės, kurios būdingos tekstilei, bet ne metalui ar gipsui. Tobula menininko plastinė kalba. Atrodo, kad net užuodžiu jo kvapą“, – susižavėjusi kalbėjo G. Zuozienė.
Ji pridūrė, kad Kupiškio muziejus neturi šios skulptūros.
Pasak G. Zuozienės, J. Kėdainis, kaip vienas ryškiausių savo kartos profesionalių skulptorių, paliko pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje dėl plastinės vario kalybos tradicijos, įvairių Lietuvos miestų viešų erdvių puošimo, ilgametės edukacinės veiklos skulptūros srityje.
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur