Kaip Europos Sąjungos investicijas paversti ne tik įgyvendintais projektais, bet ir realia ekonomine bei socialine grąža regiono žmonėms? Kaip paspartinti investicijų tempą, išnaudoti „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ atveriamas galimybes, pritraukti verslą ir kartu suteikti savivaldybėms daugiau laisvės pačioms spręsti, kur investicijų reikia labiausiai?
Apie tai rugsėjo 17 d. Bistrampolio dvare vykusiame Panevėžio regiono forume 2026 „Kuriame ateities regioną“ diskutavo Panevėžio miesto ir rajono, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių, valstybės institucijų, verslo, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Forume išryškėjo kelios tarpusavyje susijusios temos: dabartinių ES investicijų įgyvendinimo tempas, naujojo finansavimo laikotarpio prioritetai, didesnis regionų savarankiškumas, savivaldybių bendradarbiavimas bei didžiųjų transporto ir investicinių projektų reikšmė visam Panevėžio regionui.
Investicijų tempas kelia klausimų
Šiuo metu Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, kuriems skirta 171,5 mln. eurų ES Investicijų lėšų.
Didžiausia ES investicijų dalis – 82 mln. eurų – numatyta socialiniam būstui, sveikatos ir ugdymo infrastruktūrai. Dar 35,6 mln. eurų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosaugos plėtrai, o 29,8 mln. eurų – žalinimo projektams. Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui pagal jo identifikuotus poreikius iš viso numatyta 179,6 mln. eurų.
Bendradarbiavimas – ne naujiena
Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Ramūnas Godeliauskas forume akcentavo, kad regiono savivaldybių bendradarbiavimas nėra vien ateities siekis. Savivaldybės jau kartu sprendžia viešojo transporto, atliekų tvarkymo ir verslo aplinkos klausimus, o nauji projektai gali tapti dar vienu tokio bendradarbiavimo etapu.
Šią kryptį atspindi ir 2024–2029 metų Panevėžio regiono funkcinės zonos strategija, kurią įgyvendina šešios savivaldybės – Panevėžio miestas, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonai. Bendra strategija apima judumo, viešojo transporto, atliekų tvarkymo, verslui tinkamų teritorijų ir turizmo sprendimus.
Forume daug dėmesio skirta klausimui, ar jau sukaupta bendradarbiavimo patirtis gali būti panaudota ir didesnio masto ekonominiams projektams.
Nauja LEZ ir „Rail Baltica“ – galimybė visam regionui
Vienu svarbiausių forumo akcentų tapo Panevėžio miesto ir rajono planuojama nauja investicinė teritorija. Svarstoma iki 424 hektarų teritorijos šalia būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra. Jos patrauklumą investuotojams turėtų didinti ne tik geležinkelio projektas, bet ir „Via Baltica“, planuojamas intermodalinis terminalas, energetikos infrastruktūra bei regione jau veikianti pramonė.
Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas pabrėžė, kad naujos Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos projektas turėtų būti vertinamas ne kaip vienos savivaldybės, o kaip viso regiono projektas. Planuojama, kad naujoji teritorija būtų orientuota į aukštą pridėtinę vertę kuriančią pramonę, logistiką, gynybos ir inovacijų sektorius.
Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas taip pat palaiko glaudesnį regiono savivaldybių bendradarbiavimą, tačiau pabrėžia, kad bendri projektai turi kurti naudą visoms savivaldybėms. „Bet koks siūlomas projektas turi būti naudingas visiems. Bendroji visų projektų koordinacija ir susiderinimas turi būti, ir labai džiugu, kad Panevėžio regione mes, visos savivaldybės, sutariame. Tai yra geras ženklas“, – sakė A. Raslanas.
Pasak jo, regiono savivaldybės jau kooperuojasi turizmo, pavėžėjimo ir kai kurių investicijų srityse. Tačiau vienu didžiausių iššūkių išlieka verslo plėtra už Panevėžio miesto ribų.
„Norint pritraukti daugiau vidutinio, smulkiojo arba stambaus verslo, mums reikia paramos iš valstybės. Kol kas Panevėžio regione, išskyrus miestą, verslo plėtra nėra tokia, kokios norėtųsi. Mums trūksta tos energijos, idėjų, kaip reikėtų pritraukti verslus“, – teigė meras.
Po 2027-ųjų – daugiau laisvės ir atsakomybės regionams
Forumo diskusijos neapsiribojo dabartiniu finansavimo laikotarpiu. Daug dėmesio skirta tam, kaip ES investicijos turėtų būti planuojamos po 2027 metų.
Finansų viceministrė Rūta Carik pabrėžė, kad kuriant naujo laikotarpio sistemą siekiama suteikti daugiau sprendimo laisvės regionams ir savivaldybėms.
„Lietuva yra maža, bet nevienalytė valstybė. Tik vietos regionų gyventojai ir savivaldybių atstovai tiksliai žino, ko jiems reikia. Todėl konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, norime pritarti dar didesniam regionų bei savivaldos savarankiškumui“, – teigė R. Carik.
Pasak viceministrės, turėtų keistis ir pats požiūris į ES pinigų panaudojimą – svarbu vertinti ne vien tai, kiek lėšų panaudota, bet kokį rezultatą jos sukūrė.
„Turime galutinai įsisąmoninti, kad ES fondų lėšos neturi būti tiesiog panaudojamos – jos privalo būti investuojamos ir duoti apčiuopiamą grąžą regionams, nesvarbu, ar tai būtų papildomos darbo vietos, didesnis gimstamumas, ar aukštesnis išsilavinimas“, – sakė viceministrė.
Finansų ministerijos siūloma didesnio savivaldos savarankiškumo kryptis atliepia ir Kupiškio rajono mero patirtį. A. Raslano teigimu, dabartiniu finansavimo laikotarpiu savivaldybių galimybės pačioms pasirinkti prioritetus buvo ribotos:„Praėjusiu laikotarpiu, kuris dar tęsiasi ir dabar baigiasi, laisvės buvo labai mažai. Ministerijos buvo delegavusios tam tikrus klausimus, kurie mums iš vienos pusės aktualūs, iš kitos – galbūt ir šiek tiek pertekliniai. Kupiškio rajone daug kas buvo koncentruota į pažeidžiamų gyventojų grupių apsaugą“, – sakė A. Raslanas.
Žvelgdamas į būsimą finansavimo laikotarpį meras tarp sričių, kurioms reikėtų didesnio dėmesio, išskiria švietimą, kultūrą ir saugumą. Kita Kupiškiui aktuali sritis – socialinis ir savivaldybės būstas.
„Norint pritraukti ar išlaikyti darbuotojus tokiame regione kaip Kupiškis, mums reikia turėti ką pasiūlyti jauniems specialistams – gyvenamąjį plotą. Lygiai taip pat turime nemažai žmonių, laukiančių socialinio būsto“, – teigė A. Raslanas.
Regiono konkurencingumas – ne vien infrastruktūra
Forume kalbėta ir apie tai, kad infrastruktūros projektai savaime negarantuoja ilgalaikio regiono augimo. Reikia žmonių, kurie čia norėtų gyventi, dirbti ir kurti verslą, taip pat kompetencijų, reikalingų naujoms investicijoms.
Mažųjų savivaldybių atstovai sutarė, kad svarbios ir sporto, kultūros bei laisvalaikio galimybės, tačiau išlieka du esminiai klausimai – būstas ir darbo vietos. Dalis žmonių gali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau norint pritraukti daugiau gyventojų reikia ir stipresnės vietos ekonomikos.
Renginyje daug dėmesio skirta ir regiono talentams. Diskutuota, kaip investicijas paversti ateities kompetencijomis ir užtikrinti, kad kuriama infrastruktūra būtų užpildyta žmonėmis, gebančiais joje dirbti ir kurti.
Naujo finansavimo modelio dar laukiama
Europos Sąjungoje jau vyksta derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų, o Lietuvoje inicijuotas 2028–2034 metų Nacionalinio pažangos plano rengimas.
Pagal šiuo metu svarstomą modelį Lietuvai Nacionaliniam ir regioniniam partnerystės planui numatoma 14,2 mlrd. eurų. Didelę dalį lėšų numatoma sieti su žalinimo ir socialiniais tikslais, tačiau Lietuva siekia didesnio lankstumo, kad tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu investicijas būtų galima nukreipti pagal konkrečius poreikius.
Nuo investicijų milijonų – prie rezultato regionui
Panevėžio regiono forumo diskusijose išryškėjo, kad naujas plėtros etapas bus susijęs ne vien su tuo, kiek ES milijonų pasieks regioną. Ne mažiau svarbu, kaip greitai investicijos virs realiais projektais, kas spręs dėl jų prioritetų ir kaip šešioms regiono savivaldybėms pavyks susitarti dėl bendrų iniciatyvų.
Viena vertus, Panevėžio regionas siekia išnaudoti didžiųjų infrastruktūros projektų – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, planuojamos LEZ ir intermodalinio terminalo – potencialą, pritraukti daugiau verslo ir kurti naujas darbo vietas. Kita vertus, regiono konkurencingumą lems ir gyvenimo kokybė, švietimas, kultūra, būstas, viešosios paslaugos bei gebėjimas išlaikyti ir pritraukti žmones.
Tad artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui svarbus tampa ne tik klausimas, kiek investicijų gaus Panevėžio regionas, bet ir ar didesnis savivaldos savarankiškumas bei glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas leis tas investicijas nukreipti ten, kur jos sukurs didžiausią naudą Panevėžiui, Kupiškiui, Biržams, Pasvaliui, Rokiškiui ir visam regionui.
Užs. Nr.724
