Antradienį, gegužės 5 dieną, Kupiškio rajono savivaldybėje buvo surengta trumpa spaudos konferencija, skirta aptarti gaisro gesinimo Šepetos durpyne aktualijoms.
Joje dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys, Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vaidas Juknevičius, rajono meras Algirdas Raslanas, vicemeras Valdas Šateika, Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Urbonienė, Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Vytis Zavackas, Vidaus administravimo skyriaus vedėja Daiva Aleksandravičienė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Gesino per naktį
Gaisro gesinimo darbams Šepetos durpyne vadovavęs A. Rudys pakomentavo, kad vakar, gegužės 4 dieną, apie 13 valandą 30 minučių, Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie gaisrą Šepetos durpyne. Į Šepetos durpyną išvyko Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos.
Atvykus į vietą buvo nustatyta, kad dideliame plote dega Šepetos durpynas. Pradinė informacija buvo, kad degimas vyksta maždaug penkiolikoje hektarų.
Taip pat skaitykite
Įvertinus situaciją, kad aplinkui degimo židinius neturima vandens šaltinių, buvo pasitelkta papildomai automobilinės siurblinės iš Subačiaus kuro bazės, iš Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, ir iš Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Iš atviro vandens šaltinio buvo per pumpuojamas vanduo į kanalus, kurie yra tarp durpyno laukų. Užpildžius šiuos laukus vandeniu buvo organizuojamas lokalių židinių durpyne gesinimas.
Buvo atvykusios 10 automobilinių cisternų. Ugniagesiai buvo iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos. Po to vyko pasikeitimas ir dirbo antroji komanda. Taip pat atvyko Utenos priešgaisrinė tarnyba, Rokiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo komanda.
Vakar dieną pradiniu momentu gesinant gaisrą dalyvavo apie 90 darbuotojų. Tai apie 27 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, apie 16 Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų apie 40 „Durpetos“ darbuotojų. Taip pat prisijungė prie gaisro gesinimo savanoriai žmonės ir Lietuvos šauliai. Jiems buvo paskirstyti tam tikri darbai, kad padėtų ugniagesiams gelbėtojams vykdyti gesinimo funkcijas.
„Gaisras buvo gesinamas nepertraukiamai visą naktį. Iš ryto įvertinus situaciją, galiu pasakyti, kad tikrai ji pasikeitė į labai gerą pusę. Naktį gaisras buvo išplitęs beveik 164 hektaruose. Tai ryte beliko atskiri jo židiniai tik 4 hektaruose.
Pirmasis laukas, kuriame šiuo metu vyksta pagrindinis degimas, yra netoli miško. Čia viena vieta pirmajame lauke yra pavojinga, nes dega ten sukauptos šakų ir kelmų atliekų didelės rietuvės.
Antroje vietoje arčiau miško vyksta paviršinis durpių degimas. Šiuo metu visos pajėgos sutelktos užgesinti šitiems paskutiniams dviem židiniams.
Kol kas giluminio durpių degimo nebuvo, o tose vietose prie miško, prie tų sukrautų medžio kelmų ir šakų yra paviršinis degimas.
Tikiuosi, kad su „Durpetos“, su Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinių tarnybų pagalba šiandien gaisras bus bent jau lokalizuotas. Tai reiškia, kad mes sutelksime visas pajėgas ir tikrai nebeleisime gaisrui išplisti. Kaip minėjau, gaisro plotas ryte buvo labai sumažėjęs. Vadinasi tikrai mes jau nebe leidžiame gaisrui išplisti ir ta lokalizacija jau bus tikriausiai paskelbta netrukus“, – tvirtino A. Rudys.
Paklaustas, kiek tie gaisro gesinimo darbai užsitęs, A. Rudys atsakė, kad gaisro lokalizavimas bus tik pradinis dalykas. Toliau vyks gaisro likvidavimas, baigiamieji darbai. Kiek jie vyks, sunku pasakyti.
Apie nuostolius ir žalą kalbėti anksti
Kokia padaryta žala gamtai, N. Urbonienė sakė, kad šiuo metu negali pakomentuoti, nes dar neturi tikslių duomenų apie išdegusį plotą, kiekius. Čia ilgas procesas. Reikia nustatyti gaisro priežastis. Tik po to bus priimami sprendimai.
„Buvo vakar pamatuota kietųjų dalelių koncentracija pagal sklidimą taršos Papilių ir Kinderių kaimuose, į kurių pusę sklido dūmai. Ten vidutinė kietųjų dalelių koncentracija nebuvo viršyta“, – sakė N. Urbonienė.
A. Rudys ją papildė, kad iš pradžių daugiausia dūmų sklido į Šepetos pusę. Tai departamente buvo priimtas sprendimas aktyvuoti gyventojų perspėjimo sistemą. Tai beveik 15 kilometrų spinduliu nuo durpyno buvo išsiųsti pranešimai gyventojams, kad laikytųsi rekomendacijų neiti į lauką, užsidaryti langus, prižiūrėti vaikus, gyvūnus.
„Šios rekomendacijos lieka galioti ir šiandien, nors tas gaisro plitimas, kaip minėjau, yra sustabdytas. Dūmų jau šiandien yra tikrai mažiau ir tikiuosi, jeigu nepakils didesnis vėjas, dūmai liks tik durpyno teritorijoje. Aplinkui miškas ir gal per jį jie neprasimuš toliau“, – sakė A. Rudys. Jis pridūrė, kad durpyne matęs daug kiškių, straksinčių tarp gaisro židinių.
A. Rudys prisiminė, kad paskutinį kartą toks didesnis gaisras Šepetos durpyne buvo 2011 metais birželio 8 dieną. Jis gesintas ne vieną parą. Jam pačiam irgi teko tą gaisrą gesinti. Taigi gaisras po 15 metų pasikartojo.
A. Rudys kalbėjo, kad kol gaisras neužgesintas, apie jo priežastis kalbėti anksti. Kai užgesins, tai žiūrės, nuo kurios vietos prasidėjo degimas ir tirs nuo ko tas gaisro židinys galėjo kilti.
Į klausimą, ar tiesa, kad ten keli traktoriai sudegė ir žmogus apdegė, A. Rudys atsakė, kad gandais vadovautis nenori. To klausti reikėtų „Durpetos“ vadovų.
Gaisro durpyne ypatumai
Paklaustas apie gaisro durpyne specifiką, A. Rudys pirmiausia paminėjo didelį plotą. Antai Šepetos durpynas apima 890 ha dirbamos žemės, o bendras durpyno plotas yra beveik 1700 hektarų. Tai tas plotas, jeigu jis jau dega, vadinasi, labai reikia daug pajėgų skirtingose vietose išsidėstyti, pertampyti gaisrines žarnas, perstatyti automobilius.
Kitas dalykas – durpės gali degti gilyn tuneliais. Kur tas tunelis nueina, nežinia. Tai irgi labai sunkinanti gaisro gesinimą aplinkybė
Dar vienas dalykas – tą paviršinį degimą irgi sunku gesinti, ypač vėjuotą dieną dėl to, kad durpės yra lengvos, tos kibirkštys pakyla ir neaišku, kur jos nusileis ir kiekvieną nusileidusi kibirkštėlė į bet kurį plotą gali sukelti naują židinį. Niuansų visokių yra daug.
V. Šateika papildė, kad techniką sudėtinga dislokuoti tam tikrose vietose, nes gruntas yra minkštas. Durpyne jau reikia specialios technikos, lengvos, kad būtų galima privažiuoti prie gaisro židinių. Be to, reikia valyti vandens siurblių filtrus, nes aplink durpės ir vanduo būna su priemaišomis.
A. Rudys sakė, kad visuose durpynuose yra vandens telkiniai. Jie privalo būti pagal gaisrinės saugos bendrąsias gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus prižiūrimi.
Savivaldybėje ekstremali situacija
V. Šateika informavo, kad reaguojant į gaisrą Šepetos durpyne, sušauktas neeilinis Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Įvertinus situaciją ir galimą dūmų plitimą dėl vėjo krypties, savivaldybės mero potvarkiu paskelbta ekstremalioji situacija visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Nors gaisro židinys yra lokalus, dūmų ir kietųjų dalelių sklaida gali keistis ir paveikti skirtingas vietoves, todėl būtinas visos savivaldybės masto valdymas. Šiuo metu didžiausią riziką kelia oro tarša, galinti neigiamai veikti gyventojų sveikatą, aplinką ir infrastruktūrą.
Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras koordinuoja veiksmus vietoje – organizuojamas gyventojų informavimas ir perspėjimai, taip pat užtikrinamas pagalbos teikimas tarnyboms, įskaitant ugniagesių aprūpinimą maitinimu, geriamuoju vandeniu ir kitais būtinais ištekliais.
Situacija nuolat stebima, bendradarbiaujama su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir kitomis tarnybomis. Evakuacija šiuo metu nevykdoma, tačiau situacija vertinama nuolat ir prireikus sprendimai bus priimami nedelsiant.
Gyventojų prašoma laikytis rekomendacijų: kuo daugiau laiko praleisti patalpose; uždaryti langus ir duris; išjungti vėdinimo sistemas, jei jos traukia orą iš lauko; vengti buvimo ir fizinio aktyvumo lauke; saugoti vaikus ir gyvūnus; pajutus dūmų kvapą ar matant dūmus – pasitraukti į priešvėjinę pusę; atsiradus sveikatos sutrikimams (kosuliui, dusuliui, akių ar gerklės dirginimui) – kreiptis į medikus.
„Nuoširdžiai dėkojame ugniagesiams gelbėtojams, visoms tarnyboms, savivaldybės darbuotojams ir partneriams už operatyvų, atsakingą ir sutelktą darbą valdant situaciją“, – sakė vicemeras.
Savo ruožtu Savivaldybei už iniciatyvą paskelbti ekstremalią padėtį, už pagalbą ugniagesiams padėkojo ir A. Rudys.
Meras A. Raslanas susitikimo pabaigoje atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol deramai nebuvo įvertinta, kad rajone yra toks pavojingas, ypač sausringu laikotarpiu objektas – Šepetos durpynas. Reikėtų pagalvoti apie papildomus technikos privažiavimo kelius durpyne, geresnį vandens telkinių išdėstymą, kaip labiau apsaugoti žmones, dirbančius kenksmingomis sveikatai sąlygomis. Taip pat reikėtų kreiptis į centrinę valdžią dėl ugniagesių atlyginimų dydžio, nes šiuo metu atlyginimai yra labai menki, palyginus su tokiu pavojingu darbu, kokį jie atlieka.