Prancūziškas charakteris, originalus dizainas, komfortas – dėl to žmonės renkasi Citroën. Tačiau kiekvienas šios markės automobilio savininkas anksčiau ar vėliau susiduria su tomis pačiomis bėdomis. Ne todėl, kad mašinos blogos – tiesiog kiekvienas gamintojas turi savo „Achilo kulną“.
Patyrę mechanikai sako: jei žinai silpnąsias vietas, gali joms pasiruošti. O tai reiškia mažiau netikėtumų ir mažiau išlaidų.
Pakaba – komforto kaina
Citroën garsėja minkšta, „plaukiančia“ pakaba, kuri sugeria kiekvieną duobę. Tačiau būtent ši savybė turi savo kainą. Pakabos elementai – sąvarža, amortizatoriai, stabilizatoriaus traukės – dėvisi greičiau nei konkurentų automobiliuose.
Ypač tai jaučiama Lietuvos keliuose. Prancūzai projektuoja automobilius lygiam asfaltui, o mūsų duobėtas realybė tą „plaukimą“ paverčia nuolatiniu iššūkiu pakabos detalėms.
Pirmieji simptomai – bildesiai priekyje važiuojant per nelygumus, automobilis pradeda „klaidžioti“ tiesėje. Ignoruoti neverta – susidėvėjusi pakaba ne tik mažina komfortą, bet ir ilgina stabdymo kelią.
Elektronika: draugas ir priešas viename
Šiuolaikiniuose Citroën modeliuose elektronikos daug. Labai daug. Komforto funkcijos, valdymo sistemų integracijos, jutikliai – visa tai veikia puikiai, kol veikia. Tačiau gedimų paieška tampa detektyvu net patyrusiems diagnostams.
Dažniausi skundai – dėl BSI (Built-in Systems Interface) modulio kaprizų. Tai pagrindinis „smegenų“ blokas, valdantis daugybę funkcijų. Jo sutrikimai gali pasireikšti keisčiausiais būdais: staiga nebeužsiveda automobilis, nustoja veikti langų pakėlėjai, sugenda centrinis užraktas.
Prevencija paprasta, bet svarbi: vengti akumuliatoriaus iškrovimo ir drėgmės patekimo į elektronikos blokus. Rudenį verta patikrinti, ar švarūs drenažo kanalai prie priekinio stiklo – užsikimšę jie nukreipia vandenį tiesiai ant elektronikos.
Salono detalės, kurios nelaiko laiko
Citroën interjerai dažnai atrodo įspūdingai – nestandartinės formos, įdomios medžiagos. Tačiau po kelerių metų eksploatacijos ima ryškėti trūkumai. Minkšto plastiko paviršiai dyla, trinasi, blunka.
Viena dažniausiai keičiamų detalių – porankiai. Tiek centriniai, tiek durų. Oda ar odos imitacija įtrūkinėja, plastikiniai mechanizmai lūžta. Smulkmena, tačiau sugadintas porankis gadina visą salono įspūdį ir mažina komfortą ilgesnėse kelionėse.
Gerai, kad šios detalės keičiamos nesunkiai ir jų pakeitimas nereikalauja didelių investicijų. Svarbiausia – rasti tinkamą dalį konkrečiam modeliui.
Variklis ir greičių dėžė: ką stebėti
EP serijos benzininiai varikliai – patikimi, jei tik laiku keičiama alyva ir nepraleistas paskirstymo dirželio keitimo terminas. Pastarasis – kritinis. Nutrūkęs dirželis dažniausiai reiškia kapitališką remontą.
Automatinės greičių dėžės (ypač AL4/DP0) ilgus metus buvo Citroën galvos skausmas. Naujesnės versijos ištaisytos, tačiau seni modeliai vis dar keliuose. Pagrindinė taisyklė – dažnai keisti alyvą, nors gamintojas ir tvirtina, kad ji „tarnauja visą automobilio gyvenimą“.
Dyzeliniai HDi varikliai garsėja savo ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu, tačiau dvimasis smagračio laikui bėgant duoda apie save žinoti. Vibracija stovint, metalinis barškėjimas užvedant – signalai, kad laikas planuoti remontą.
Kaip pratęsti automobilio gyvenimą
Reguliari priežiūra, kokybiškos dalys ir nedelsimas – štai trys svarbiausios taisyklės. Citroën nėra sudėtingas automobilis, jei su juo elgiamasi pagarbiai.
Patyrę savininkai rekomenduoja turėti ryšį su specializuotu servisu arba mechaniku, kuris gerai pažįsta prancūziškus automobilius. Diagnostika čia turi savo niuansų, o originalios dalys kartais kainuoja neprotingai brangiai – kokybiški analogai dažnai tampa protingesniu pasirinkimu.
Ir svarbiausia – nesigėdyti domėtis. Forumai, savininkų klubai, internetinės bendruomenės – informacijos šaltinių daug. Kuo daugiau žinote apie savo automobilį, tuo mažiau netikėtumų jis jums pateiks.
„Setupad“ inf. ir nuotrauka
Užs. Nr.55