Prabėgo metai, kai „Kupiškėnų mintyse“ kėlėme klausimą dėl Lauryno Gucevičiaus pavardės, kur nelemtai prikabintas prievardis Stuoka. Tada rašėme, kad tai – senokai mokslininkų įrodyta klaida, ir šį prielipą naudoti genijaus gimtinėje neteisinga ir neoru. Dar anksčiau, prieš penkerius metus, paveldo specialistas Vytis Zavackas feisbuko paskyroje „Kupiškio krašto paveldas“ kėlė šį klausimą nurodydamas rimtus šaltinius, kad tai klaida ir kad pats architektas niekada „Stuoka“ nepasirašinėjo, šią pavardę jam prišliejo biografai.
Nomeda SIMĖNIENĖ
Nusprendėme dar kartą grįžti prie šios temos, kurios Kupiškio rajono savivaldybės specialistams niekaip nepavyksta išspręsti.
Paprašėme Kupiškio muziejaus direktoriaus, istoriko išsilavinimą turinčio Kosto Malakausko, papasakoti, kokie yra istoriniai liudijimai, susiję su Laurynui Gucevičiui priklijuotu prievardžiu „Stuoka“. Muziejaus direktorius nurodė, kad Lauryno Gucevičiaus pavardės problema iškelta daugiau nei prieš dvidešimt metų, ir istorikai išsprendė šį klausimą.
„Istorikė Morta Baužienė teigia, kad prie Gucevičiaus pavardės atsiradęs ir vėliau vartotas „Stokos“ ar „Stuokos“ prievardis atsirado neteisingai interpretuojant istorinius šaltinius. Pats Laurynas Gucevičius niekada nevartojo šio prievardžio, lygiai taip pat kaip ir jo amžininkai.
Prievardis „Stoka“, kalbant apie L. Gucevičių, pirmą kartą paminėtas 1823 m., beje, vienintelį per visą XIX a., kai Lauryno Gucevičiaus biografas Karolis Podčašinskis įvardijo, kad garsusis architektas gimė tėvo Simono Gucevičiaus Stokos šeimoje. 1920 m. „Stokos“ pavardę vėl prikėlė Paulius Galaunė, kuris prie L. Gucevičiaus pridėjo ir šią pavardę.
Tuo tarpu „Stuoka“, sulietuvinta pavardės versija, prie L. Gucevičiaus pavardės pridėta sovietiniais 1954 metais, kai Eduardas Budreika savo rengtoje monografijoje apie architektą vartojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus įvardijimą“, – teigė K. Malakauskas.
Plačiau skaitykite gruodžio 5 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Jurgos Banionienės nuotrauka