Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) įvertintas 205 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusiais metais, šalies NT vidutinių rinkos vertės suma padidėjo 9 procentais. Iš šios sumos 161 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, kitus 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė.
Tai skelbia masinį visos šalies NT vertinimą atlikęs pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras.
„Nepaisant to, kad pernai kurį laiką buvo stebima NT rinkos aktyvumo stagnacija, pardavimo kainų tendencijos iš esmės išliko stabilios, bendras kainų lygis ir toliau pamažu kyla, o NT masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo beveik dešimtadaliu“, – sakė Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Iš viso Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 7 mln. statinių ir žemės sklypų.
Šalies žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus ūgtelėjo maždaug 9 procentais: gyvenamųjų teritorijų – 8 proc., mėgėjų sodo žemės sklypų vertė padidėjo 10 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 9 proc., pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties žemės – 8 proc.
Gyvenamosios paskirties statinių vertė išaugo apie 6 procentus, kitų paskirčių statinių – apie 10 proc.
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, ir žemės, ir statinių, vertė šiemet labiau augo kurortinėse Palangos miesto, Birštono savivaldybėse ir keliose kitose regioninėse savivaldybėse, Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Kazlų Rūdos ir Varėnos. Komercinės žemės ir pastatų vertė standartiškai labiau didėjo didžiuosiuose šalies miestuose ir jų aplinkinėse teritorijose, kuriose ir koncentruojasi ši veikla“, – pasakojo L. Kanišauskienė.
Anot jos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertė daugiau augo Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Akmenės ir Molėtų rajonų savivaldybėse, kuriose dėl didelių investicinių projektų įgyvendinimo vyksta spartesnė ekonominė plėtra.
Ragina pasitikrinti NT vertę
Masinį Lietuvos NT vertinimą valstybės reikmėms Registrų centras atlieka kiekvienais metais. Kasmet perskaičiuojama statinių ir žemės sklypų vidutinė rinkos vertė ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginama mokestinei, nuo kurios apskaičiuojami mokesčiai.
Dėl šio prilyginimo šiuo metu esanti statinių mokestinė vertė galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., o žemės sklypų – nuo 2023 m. sausio 1 d. Nauja statinių mokestinė vertė bus perskaičiuojama šiais metais ir įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 dienos.
„Per pastaruosius penkerius metus šalies ekonomika gerokai ūgtelėjo, su ja augo ir NT sandorių sumos, lemiančios ir NT vidutinės rinkos vertės augimą. Nuo 2026 metų sausio įsigalios nauja butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių mokestinė vertė, nuo kurios bus skaičiuojami mokesčiai, ir ji neabejotinai bus didesnė nei šiuo metu galiojanti mokestinė vertė. Nenorint, kad išaugę ar naujai atsiradę NT mokesčiai kitąmet nemaloniai nustebintų, raginame savo NT vidutinę vertę pasitikrinti jau dabar, o šių metų pabaigoje bus galima matyti ir preliminarią atnaujintą mokestinę vertę“, – patarė L. Kanišauskienė.
Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj galima matyti konkretaus NT objekto šiuo metu galiojančią (t. y. nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojusią) vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad ši vertė mokestine, nuo kurios skaičiuojamas NT mokestis, prilyginama tik kas 5 metus.
Šiemet dar galiojančią mokestinę vertę galima pasitikrinti www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Suradus konkretų NT objektą pagal jo unikalų numerį bus nurodyta jo mokestinė vertė ir jos nustatymo data. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši vertė pasikeis.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.
Nustatant vidutinę rinkos vertę įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai.
Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
Registrų centro inf.