Neseniai toli nuo Kupiškio, Šilutės kultūros centre, atidaryta pirma Lietuvoje laikrodžių iš epoksidinės dervos paroda. Jos autorė – kupiškėnė Agnė Bertulytė.
Tamprius ryšius su gimtine išlaikiusi Agnė svarsto galimybę savo kūrybą pristatyti ir kraštiečiams. Su ja pasikalbėjome apie atrastą unikalią medžiagą, kuri padeda įgyvendinti įvairius kūrybinius sumanymus, apie gyvenimą Žemaitijoje.
Jurga BANIONIENĖ
Agne, pirmiausia plačiau papasakokite apie epoksidinę dervą. Kokia tai medžiaga, kaip gimė mintis kurti būtent iš jos?
Dažnai išgirstu klausimą, kas yra epoksidinė derva. Patekusi į mano rankas, ji būna skysto pavidalo, sumaišius du komponentus, įgauna kietą.
Epoksidinė derva artima stiklui, o ją sukomponavus su pigmentais, įvairiomis detalėmis, galima daryti įvairius meno kūrinius. Aš dirbu su itališka, kuri kokybiška, sukurta rankdarbiams.
Epoksidinė derva į meno sritį atėjo 1950 metais Amerikoje, keli menininkai sukūrė skulptūras iš epoksidinės dervos, iki tol ji naudota pramonėje, net ir šiandien tai yra kaip labai stiprūs klijai. Į Europą kaip priemonė kurti epoksidinė derva atėjo gana neseniai, tai dar nepopuliarus dalykas.
Kurti būtent iš epoksidinės dervos pradėjau todėl, kad tai labai reta, nekasdieniška. Tačiau aš jau nuo mažens turėjau kūrybinę gyslelę. Esu pakeitusi daug darbų, ilgai ieškojau savęs, srities, kurioje galėčiau reikštis.
Prieš pradėdama dirbti su epoksidine derva baigiau plaukų stilistės mokslus, dar prieš tai buvau buhaltere. Aišku, ten kūrybos neradau ir greitai pabėgau, tai buvo pats baisiausias mano darbas (juokiasi – aut. past.).
Buvau susidomėjusi keramika, bet epoksidinė derva man pasirodė įdomi medžiaga. Kūryba su ja – be galo įvairi. Jei pabosta kurti laikrodžius, galiu daryti stalus, statulėles, padėklus, pasirinkimas labai platus. Nėra kūrybos rutinos.
Kur ir kaip išmokote dirbti su epoksidine derva?
Internete daug informacijos, taip pat yra keli žmonės, kurie veda mokymus Lietuvoje. Esu čia dalyvavusi ir susipažinau su epoksidine derva, tačiau iš esmės viskas ateina per praktiką, nesėkmes, kartais nepavykdavo taip, kaip noriu, bet atkaklumas lėmė, kad vis dėlto kuriu toliau, jau ketverius metus.
Dabar ir pati rengiu mokymus, žinias, kaip dirbti su epoksidine derva, perduodu kitiems. Daug moterų ateina į edukacinius užsiėmimus, nori susikurti laikrodį sau, taip pat padėkliukus, kalėdinius žaisliukus, vazeles, indus ir pan. Daug ką galima sukurti iš epoksidinės dervos, tik ji nesąveikauja su karščiu, todėl žvakidžių nepagaminsi.
Plačiau skaitykite gruodžio 13 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
