Sakartvelo valdantiesiems nusprendus ketveriems metams stabdyti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį prie šios šalies ambasados Vilniuje surengtas mitingas, kuriuo siekiama paremti kartvelų kovą už teisę rinktis savo ateitį.
„Attėjome čia palaikyti šios akcijos, solidarizuotis su Sakartvelu ir būnant čia išreikšti paramą tiems žmonėms, kurie šiuo metu yra ten ir taip pat eina į gatves. Atėjome palaikyti juos, kad jie eitų teisingu europiniu keliu“, – teigė į protestą atėję vilniečiai Julijonas ir Tomas.
Vis dėlto, anot mitinge dalyvaujančios kartvelės Nino, mažai tikėtina, kad taikios akcijos pakeis situaciją Tbilisyje.
„Tas režimas jau per 12 metų taip sustiprėjo, kad su tokiais demokratiškais mitingais yra sudėtinga kažką pasiekti, bet mes tikimės, kad jeigu taip ilgai mes laikysimės stipriai, tai tas režimas anksčiau pavargs negu mes“, – kalbėjo septynerius metus Lietuvoje gyvenanti kartvelė.
Renginio dalyvių plakatuose mirgėjo užrašai: „10 išdavysčių = 1 nemokamas rublis“, „Už Europą, už Sakartvelą, už laisvę“, „Mes su Sakartvelu“, „Sakartvelo svajonei linkime eiti kartu su rusų karo laivu“.
K. Budrys: mes žinome, kiek Sakartvelo žmonių remia europinę kryptį
Mitinge dalyvavęs kandidatas į užsienio reikalų ministrus Kęstutis Budrys taip pat akcentavo Sakartvelo žmonių europinio apsisprendimo svarbą.
„Ir 2008 metais, ir dabar jaučiu pareigą kaip Lietuvos Respublikos pilietis būti čia su jumis ir pasiųsti tą pačią žinią – kad mes ne tik iš kabineto, bet lygiai taip pat ir čia paremiame tuos, kurie yra gatvėse (…) ir parodome, kad mums rūpi, kad mums yra ne vis tiek“, – mitingo metu kalbėjo K. Budrys.
„Mes gerbiame jų pasirinkimą, mes žinome, kiek žmonių remia europinę kryptį. Ir mes ne tik, kad pritariame, mes jų laukiame europinėje šeimoje su visomis iš to išplaukiančiomis vertybėmis, pareigomis ir taip pat pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, kurios yra paneigiamos šiuo metu gatvėje“, – pabrėžė jis.
Renginio organizatorius: laisvės troškimas neturi sienų
Vieno iš mitingo organizatorių teigimu, šiuo renginiu Lietuva siunčia žinutę pasauliui nebūti abejingiems ir atsigręžti į Sakartvelą, kurį bandoma suvaržyti ir atitolinti nuo demokratiškojo pasaulio.
„Šiandieną susirinkome čia tam, kad parodytume savo solidarumą, palaikymą ir vienybę su Sakartvelo tauta, kuri šiuo metu išgyvena labai sunkias dienas. Sakartvelo žmonės kovoja už teisę būti laisvais, kovoja už demokratiją ir už europietišką ateitį. Jie stoja prieš sprendimus, kurie stabdo jų siekį tapti Europos šeimos dalimi“, – susirinkusiems protestuotojams sakė jis.
Pasak renginio organizatoriaus, kadaise iš priespaudos išsilaisvinusi lietuvių tauta palaiko ir palaikys kartvelus kovoje už laisvę.
„Laisvės troškimas neturi sienų, o solidarumas yra mūsų stipriausias ginklas. Stovėkime kartu su Sakartvelu. Siųskite žinią visam pasauliui, kad laisvė visada laimi, o smurtas ir priespauda niekada nebus atsakymas“, – susivienyti buvo raginami lietuviai.
Susitelkti kovoje vardan kartvelų laivės ragino ir mitinge dalyvavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Žygimantas Pavilionis.
Julius Kalinskas (ELTA)
„Vienintelis dalykas, kurio mums reikia, lygiai taip pat susitelkti dėl kartvelų, kaip ir mes susitelkėme Sausio 13-ąją. Jeigu Seimas šią savaitę vieningai pasakys – mes nepripažįstame šito nelegitimaus parlamento, kad mes reikalaujam naujų rinkimų – tai pasakys visa ES ir NATO“, – akcentavo jis.
Panašios pozicijos laikėsi ir Laisvės partijos lyderis Tomas Vytautas Raskevičius. Anot jo, tokios protesto akcijos bei tarptautinis solidarumas parodo tikrąją laisvės vertę.
„Tai, kas vyksta Sakartvelo gatvėse, man primena, kas yra laisvė“, – kalbėjo politikas.
Vis dėlto, jis pabrėžė, kad šalis tokioje situacijoje atsidūrė ne per vieną naktį.
„Neprasidėjo šitie protestai per naktį. Iš pradžių jie priėmė užsienio agentų įstatymą, tada jie priėmė propagandos įstatymą, o tada jie pasakė: Europos mums nereikia, einame į rusų glėbį“, – proteste teigė T. V. Raskevičius.
„Ir laisvi Sakartvelo žmonės pasakė: ne, mes norime būti laisvi. Ačiū jiems už tai“, – pridūrė jis.
Renginyje taip pat dalyvavo konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
Partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė praėjusią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.
Po šio sprendimo Sakartvele pasipylė protestų banga. Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.
Protestuodama prieš tokį valdančiųjų pareiškimą, šeštadienį iš pareigų atsistatydino Sakartvelo ambasadorė Lietuvoje Salomė Shapakidzė. Tą patį vakarą socialiniuose tinkluose pasklido žinia, kad iš pareigų traukiasi ir šalies atstovas Jungtinėse Amerikos Valstijose Davidas Zalkalianis.
Tokį valdančiųjų žingsnį pasmerkė ne tik šalies gyventojai, diplomatai bei politinė opozicija, bet ir kitos valstybės. Dėl žmogaus teisių pažeidimų, užfiksuotų brutaliai malšinant protestus Tbilisyje, Lietuva bei Latvija ir Estija pritaikė ribojamąsias priemones 11 Sakartvelo politikų bei pareigūnų – tarp jų ir buvusiam premjerui, milijardieriui, valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjui Bidzinai Ivanišviliui. Pastariesiems pareigūnams penkerius metus draudžiama atvykti į Baltijos šalis.
Apie šių sankcijų rengimą laikinasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje užsiminė dar savaitgalį.
Buvusi sovietinė respublika Sakartvelas 2023 metų gruodį kartu su Ukraina ir Moldova gavo ES šalies kandidatės statusą. Tačiau santykiai ėmė sparčiai blogėti, nes valdančioji partija vis kritiškiau vertina Europą ir nori apriboti tariamą užsienio įtaką šalyje. Dėl to ir Briuselis įšaldė suartėjimą. Opozicija tuo tarpu nori laikytis europietiško kurso. Ji kaltina vyriausybę pergalę rinkimuose pasiekus tik manipuliacijomis.
ELTA