2024/11/20

 

„JUODOJO PENKTADIENIO“ NUOLAIDŲ VILIONĖS: KAIP NEPASLYSTI VERSLUI

Teisės aktai draudžia klaidinti vartotojus nuolaidomis ar vilioti fiktyviomis akcijomis, kai prieš skelbiant nuolaidas dirbtinai padidinama ankstesnė kaina.

Visgi jei verslininkas sąžiningai organizuoja savo kainodarą, nebando ieškoti spragų ir klaidinti vartotojo, jei aiškiai pateikia vartotojui informaciją, jis tikrai nepaslys vykdydamas savo veiklą ir išvengs pažeidimų.   

Kiekvienas verslininkas, būdamas savo srities profesionalas, supranta, kad kaina – bene svarbiausias kriterijus, nulemiantis vartotojo apsisprendimą pirkti ar nepirkti tam tikrą prekę ar paslaugą.

Dėl šios priežasties verslininkas, skelbdamas apie kainos sumažinimą, stengiasi tai daryti pastebimai, ryškiai, garsiai, kad atkreiptų vartotojų dėmesį ir išsiskirtų iš konkurentų.

„Verslininkas yra laisvas planuoti savo kainodarą, nustatyti prekės kainą, tačiau kai kalbama apie informaciją vartotojams, jis turi griežtai laikytis reikalavimų. Per išpardavimų kampanijas vartotojai yra labiau pažeidžiami, ir verslininkas neturėtų nesąžiningai tuo naudotis“ – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.  

30 dienų taisyklė informuojant apie sumažintą kainą 

Verslininkas apie kainos sumažinimą praneša lygindamas ankstesnę prekės kainą su naująja, dažniausiai – naudodamas kainos braukimą ar nurodydamas procentinį ar konkrečios sumos sumažinimą.

Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

Pavyzdžiui, spalio 30 d. dulkių siurblio kaina buvo 200 eurų, o lapkričio 15 d. – 250 eurų. Lapkričio 27 d. verslininkas skelbia 50 proc. nuolaidą. Taigi, dulkių siurblio kaina su nuolaida turėtų būti 100 eurų, nes nuolaida būtų taikoma nuo 200 eurų – mažiausios per 30 dienų laikotarpį taikytos kainos. Kai nepraėjus 30 dienų laikotarpiui verslininkas nori skelbti naują akciją, kaip ankstesnę taikytą kainą jis turėtų įtraukti ir tą kainą, kuri buvo taikyta prieš tai buvusios akcijos metu, jei ji bus mažiausia kaina per 30 dienų.

Pavyzdžiui, jeigu gruodžio 15 d. skelbiama nauja dulkių siurblio akcija, mažiausia per 30 dienų taikyta jo kaina turėtų būti laikoma 100 eurų (be abejo, jei per tą laiką nebus taikyta dar mažesnė kaina). Tai ypač aktualu prisiminti planuojant kainodarą metų gale vykstančio išpardavimų maratono metu.   

Šią taisyklę įtvirtina Europos Sąjungos teisė, o Lietuvoje ji numatyta Civiliniame kodekse. Dėl šios taisyklės neseniai pasisakė ir Europos Teisingumo Teismas Vokietijos byloje dėl maisto produktų reklamoje pateiktų nuorodų į sumažintas kainas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra ne kartą konsultavusi verslininkus dėl 30 dienų taisyklės taikymo, teikusi rekomendacijas, reikalavimus detaliai aprašiusi savo svetainės „D.U.K“ skiltyje. Dėl šios taisyklės nesilaikymo VVTAT yra skyrusi baudas dviem bendrovėms.  

Nuolaidos realios, o informacija apie jas – aiški 

Informacija apie kainą turi būti išsami ir teisinga.

Paprastai verslininkas turėtų nurodyti nuolaidų taikymo laikotarpį, aiškiai įvardinti prekes ar prekių grupes, kurioms nuolaidos taikomos, suprantamai informuoti ir apie patį nuolaidos dydį.

Pavyzdžiui, jei skelbiama nuolaida iki 50 proc. buitinei technikai, verslininkas turėtų užtikrinti, kad bent 10 proc. parduotuvėje esančių buitinės technikos prekių yra parduodamos su 50 proc. nuolaida.  

Draudžiami tokie skatinantys skubiai apsipirkti teiginiai, kaip „Paskutinis vienetas“, „Tik šiandien“ ir pan., jei jie nėra teisingi. Be to, pažeidimu būtų laikomi tie atvejai, kai siūlomos įsigyti prekės su nuolaidomis internete, nors iš tikrųjų tokių prekių pardavėjas neturi, ir užsakymai vėliau būna atšaukiami ar nepristatomi reklamoje nurodytu laiku.

VVTAT atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu reklamoje nurodoma, kad taikomos nuolaidos viskam, tačiau numatomos tam tikros išimtys, toks teiginys gali turėti klaidinančios reklamos požymių.

Taigi, išpardavimams verslininkai turi tinkamai pasiruošti, teisingai ir aiškiai informuoti vartotojus bei įvertinti galimą padidėjusį pardavimų skaičių. 

Daugiau informacijos – VVTAT parengtose Kainų palyginimo reklamoje gairėse ir Europos Komisijos pranešime.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inf.

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video