Daugiau nei prieš pusmetį Kupiškyje, Krantinės gatvėje, buvusioje „Kupos“ pradinėje mokykloje, atidaryta Raudonojo Kryžiaus draugijos humanitarinio punkto būstinė.
Kaip sekasi darbuotis, ar kupiškėnai kreipiasi pagalbos, ar užtenka savanorių, pasikalbėjome su šio punkto savanorių lydere Vile Sezoniene.
Pasikalbėti paskatino ir nemalonus įvykis, kai maždaug prieš dvi savaites įsilaužta į šios organizacijos patalpas ir apvogta.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Apie misiją
Susitikti su V. Sezoniene sutarėme šeštadienį, kai ji su kitais Raudonojo Kryžiaus savanoriais kupiškėnais tvarkė patalpas.
„Į būstinę nuo pat įsikūrimo dienos randa kelią seniūnai, seniūnijų ir kitų įstaigų socialiniai darbuotojai, skambina ir užeina žmonės, kuriems reikia pagalbos. Bendraujame su Pataisos inspekcija. Viena šios įstaigos pareigūnė yra mūsų savanorė. Vežame paramą nusikaltusių asmenų šeimoms, kurios sunkiau verčiasi. Sena draugystė mus sieja su Kupiškio socialinės globos namais. Savo vizitais pradžiuginame jų gyventojus.
Kai žmogų ištinka bėda, jis gali skambinti ir tiesiogiai mums. Žino mano telefoną. Gali parašyti žinutę ir per mesendžerį internetu. Nebeprivaloma skambinti tik Raudonojo Kryžiaus pagalbos numeriu 111. Dabar šiuo numeriu taip pat galima kreiptis ne tik dėl skubios pagalbos, bet ir visais kitais dominančiais klausimais, pvz., dėl punkto darbo laiko, dėl savanorystės, ar galima kažką atnešti, kitais aktualiais klausimais.
Svarbiausias mūsų darbo tikslas – dažniausiai vienkartinė pagalba žmogui, šeimai, atsidūrus sudėtingoje situacijoje. Paprastai tokiais atvejais žmogui reikia ir drabužių, ir maisto, ir higienos priemonių. Tokioje padėtyje žmonės dažnai atsiduria dėl įvairių šeiminių reikalų. Pavyzdžiui, vyras paliko moterį su vaikais beveik be jokio garantuoto pragyvenimo šaltinio. Būna ir taip, kad tvarkinga moteris, viena auginanti vaikus, iki kažkokių išmokų gavimo likus kelioms dienoms, neturi iš ko pamaitinti savo vaikų. Tai mūsų pagalba padeda jai pralaukti kelias dienas tų pinigų.
Laimė, kad dar neteko šelpti nukentėjusių nuo gaisro žmonių, bet dėl kitų ekstremalių situacijų pagalbos numeriu 111 prašyta 55 kartus. Paramą gavo 102 žmonės, nes kreipėsi ne tik pavieniai žmonės, bet ir šeimos. Ne per šį numerį esame padėję dar maždaug šimtui žmonių. Pagelbėjome ir 20 ukrainiečių šeimų, kurios tik atvykusios visko stokojo“, – pasakojo apie savo misiją pašnekovė.
Plačiau skaitykite lapkričio 19 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
