Baigėsi Seimo rinkimai. Ilga rinkimų kampanija sukėlė visokių minčių. Jos nesusijusios su partijomis, kurios laimėjo ar pralaimėjo. Visuomet tokiais atvejais vieni laimi, kiti pralošia.
Deja, šiuo laikotarpiu išryškėjo ir tai, kad XXI amžiuje moterys politikės nelaikomos lygiavertėmis vyrams. Vienoje Sėlos rinkimų apygardoje kandidatavo vienuolika politikų, tarp kurių buvo trys moterys. Dvi pateko į antrą turą, o trečioji buvo septinta. Pralenkė keturis vyrus.
O kalbų kalbelių, daugiausia iš vyriškos pusės, po tokių rezultatų buvo ne pačių gražiausių. Tiesiai šviesiai sakant, pasibėrė pasakymai, ką tos „vištelės“ išmano ir gali, klauso tik savo partijos patronų ir pan. Toliau dar gražiau.
Vienas Seimo narys per abiejų politikių, patekusių į antrą turą, debatus, paklaustas apie vienos jų palaikymą, šmaikštavo, kad esąs tik grožio rinkimų komisijos narys. Žinoma, galima juokauti, flirtuoti, bet už to, ko gero, slypi vyriška nuoskauda pralaimėjus rinkimus, moters kompetencijų menkinimas ir panašūs dalykai.
Antra vertus, grožis visuomet buvo moterų privilegija ir stiprus ginklas siekiant savo tikslų. Deja, matyt, vyrų, alfa patinų, susietas su neva visuomet menku gražuolių proteliu. Toks stereotipas dar gerokai paplitęs.
Daug kas nusistebi, kaip blondinė ilgais nagais, putliomis lūpomis gali savarankiškai vadovauti įmonei, partijai ir pan. Dažnai ir moterys nėra solidarios. Gal dėl nesąmoningo moteriško pavydo ar per ilgus amžius susiklosčiusio paklusnumo gaujos vadui, tam vadinamajam vyrui, alfa patinui. Su tuo susijęs ir totalus dalies moterų nepasitikėjimas savimi.
Taigi gal vis dėlto neatsitiktinai kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės savo rinkimų sistemoje yra įtvirtinusios kvotas – lyčių lygybę užtikrinantį dalyvavimą ir atstovavimą, nustatant apibrėžtą vietų, kurias turi užimti moterys ar vyrai, skaičių arba procentą. Bet dauguma ES valstybių nacionalinių rinkimų sistemai tokių kvotų netaiko.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2019 metais du trečdalius (67,8 proc.) parlamentarų visose ES valstybėse sudarė vyrai ir tik trečdalį (32,2 proc.) moterys.
Šalyse, taikančiose rinkiminių sąrašų kvotas, moterų dalis parlamente beveik padvigubėjo – nuo 18,2 iki 34 proc.
Analizuojant šių kvotų sistemą pastebima, kad jos ne visada veikia efektyviai, bet padeda užtikrinti lyčių pusiausvyrą politikoje ir organizacijų valdybose.
Tokių kvotų, kad būtų vyrų ir moterų atstovavimo pusiausvyra, netaiko ir Lietuva. Šių metų Seimo rinkimai šalyje akivaizdžiai atskleidžia, kad moterų atstovavimas gana kuklus. Preliminariais duomenimis, į Seimą išrinkti 102 vyrai ir tik 39 moterys. Koks tai procentas, paskaičiuokite patys.
Gal ir Lietuvoje reikėtų įvesti minėtas kvotas. Bet ar tai padėtų keisti dar diskriminacinį požiūrį į moterų kompetencijas ir galias politikoje ir kitose su aukštesne valdžia susijusiose srityse. Ko gero, geriau pačioms moterims stengtis savo jėgomis ir darbais įrodyti, ką jos gali, kad yra ne prastesnės politikės už vyrus.